Aktorė teigia, kad kinas gali būti viena iš aplinkybių, kuri pastūmėja žmogų keistis.
Olego BOVŠIO nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Greitai pasirodysiančiame nekomerciniame filme „Nesamasis laikas“ vieną pagrindinių vaidmenų sukūrė aktorė Irena Jankutė. Pirmą kartą pilnametražiniame filme suvaidintą moters, įsimylėjusios savo bendradarbį, vaidmenį ji vadina artimu savo sielai. „Būtent besąlygiškos meilės vedama, aš jaučiu gyvenimo pulsą, tad esu pasiruošusi priimti ir išmokti visas gyvenimo pamokas, kokias tik yra paruošusi man visata“, - teigia I. Jankutė.
– Iš kur esate kilusi?
– Esu kilusi iš Kuršėnų miesto. Ten gimiau, augau ir mokiausi Lauryno Ivinskio vidurinėje mokykloje. Dabar ši mokykla tapo gimnazija. 1997 metais įstojau į Lietuvos muzikos akademiją (dabartinę Lietuvos muzikos ir teatro akademiją) ir baigiau aktorinio meistriškumo kursą, kuriam vadovavo Vladas Bagdonas.
– Kodėl pasirinkote aktorystę?
– Istorija labai paprasta. Kai vidurinės mokyklos mokslai buvo baigti, atėjo metas pasirinkti kitą gyvenimo etapą. Tuomet atsidūriau kryžkelėje: niekaip neapsisprendžiau, ar rinktis specialybę, kuri yra populiari ir garantuoja finansinį užnugarį, ar specialybę, kuri taip pat populiari, bet finansinis užnugaris miglotas.
Ačiū tėvams ir klasės auklėtojai Irenai Kvyklienei. Jų dėka nesuabejojau ir pasirinkau sielai artimą profesiją – aktorystę, kuri dabar mane ir džiugina, ir maitina. Esu savame kelyje.
– Koks yra aktoriaus gyvenimas?
– Labai turtingas ir turiningas. Tačiau kaip ir kitų profesijų žmonėms, viskas priklauso nuo savęs ir požiūrio į aplinką.
– Ką dovanoja ir ką atima kiekvienas vaidmuo?
– Mano nuomone, vaidmuo ne atima, o tik dovanoja. Su kiekvienu vaidmeniu tavo asmenybė auga. Kurdamas vaidmenį, kaip aktorius vis daugiau atrandi būdų susidraugauti, susisiekti, susijungti su kuriamu personažu. O kaip žmogus suvoki, kiek daug stiprybės, smalsumo, tikrumo bei meilės yra tavyje. Tu tarsi visada įsimylėjęs.
– Kur vaidinote?
– Mano pagrindinė vaidmenų kūrimo erdvė yra kūrybos namai „Kaukių akademija“. Tai nepriklausomų aktorių trupė, kurianti teatralizuotas muzikines šou programas. Čia aš turiu laisvę ir grupės palaikymą įgyvendinant visus savo vaidybinius sumanymus (pavyzdžiui, muzikinis reviu „Skrydis į Paryžių“, kuriame atlieku net tris vaidmenis).
Visada sutinku vaidinti studentų kuriamuose trumpametražiuose filmuose. Tai puikus trenažas siekiant palaikyti gerą kino vaidmenų atlikimo formą. Su malonumu ir jauduliu atsimenu režisierės L. Lužytės filme „Jau puiku, tik dar šiek tiek“ sukurtą personažą – kaimynę.
Na, o į pilnametražio filmo erdvę įžengiu dabar. Netrukus kino teatruose pasirodysiantis režisieriaus M. Vildžiūno filmas „Nesamasis laikas“ man yra pirmasis tokio pobūdžio. Ačiū režisieriui, kad pakvietė ir pasitikėjo manimi.
– Ar kinas žavesnis už teatrą?
– Pirmiausia, nemanau, kad galima lyginti teatrą ir kiną. Tai visiškai skirtingos ir savaip žavios kūrybinės erdvės. Taip, aktorius gali rinktis. Komercinis ar nekomercinis kinas. Svarbu neišduoti savęs ir savo kūrybinio „aš“. Man nekomercinis kinas yra dar vienas įrodymas, jog meno kultūra yra gyva ir reikalinga žmonėms.
– Ar rimtas kinas – skirtas visiems?
– O ką reiškia rimtas kinas? Kokybiškas kinas nebūtinai rimtas. Dažnai paskęstame žodžių dviprasmybėse, tad atsakysiu dviprasmiškai nerimtai: jei kūrinį galiu pavadinti kinu, vadinasi – rimta ir teks apie jį rimtai pasikalbėti su savimi.
– Kodėl reikia tokio kino?
– Kinas irgi yra gyvenimas. Žmogus, trokštantis gyventi, o ne egzistuoti, suras vietos tokiam kinui.
– Papasakokite apie savo vaidmenį filme „Nesamasis laikas“.
– Režisieriaus M. Vildžiūno filme „Nesamasis laikas“ suvaidinau pagrindinio veikėjo Tado (aktorius Tadas Gryn) bendradarbę, partnerę Sonatą. Tadas ir Sonata yra įkūrę reklamos agentūrą. Sonata yra labai jautri asmenybė, besąlygiškai mylinti Tadą. Iš tiesų, dėl jo ji galėtų padaryti viską. Jai rūpi šio vyro savijauta: kai skauda Tadui, skauda ir Sonatai. Juos sieja ne vien darbiniai santykiai. Tai paaiškina jos elgesį – nesvarbu, koks paros laikas, ji visada pasiruošusi išgirsti, suprasti Tadą.
Mano, kaip aktorės sielai, šis vaidmuo artimas. Būtent besąlygiškos meilės vedama, aš jaučiu gyvenimo pulsą, tad esu pasiruošusi priimti ir išmokti visas gyvenimo pamokas, kokias tik yra paruošusi man visata.
– Kokią žinią žiūrovams atneš šis filmas?
– Filmo žinutė visai paprasta: visi atsakymai tavyje. Belieka juos išgirsti. Nepabijokime akistatos su savimi. Mylėkime save, artimą, gal tik vieną kartą sutiktą praeivį. O pats tikriausias laikas yra čia ir dabar. Apie tai ir yra šis filmas.
Filmas „Nesamasis laikas“ skirtas žmonėms, kuriems rūpi tikrosios gyvenimo vertybės: pagarba, meilė, atjauta. Filmą verta pažiūrėti visiems, kam kyla klausimas „Kas aš?“
– Ar kinas keičia gyvenimą?
– Žiūrėdamas filmą žmogus keičiasi, jei tik pats to nori. O kinas gali būti viena iš aplinkybių, kuri pastūmėja jį link pokyčių. Pokyčiai yra mūsų vidinio „aš“ variklis. Žiūrovui, kuris ateis ir atvira širdimi pažiūrės filmą „Nesamasis laikas“, linkiu atrasti ir pažinti save dar giliau.

Režisieriaus M. Vildžiūno filme „Nesamasis laikas“ I. Jankutė suvaidino pagrindinio veikėjo Tado bendradarbę, partnerę Sonatą.
Olego BOVŠIO nuotr.