Indie grupė „Colours of Bubbles” debiutinį savo albumą šiauliečiams pristatys kovo 22 dieną.
Grupės asmeninio archyvo nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Šiauliečių grupė „Colours of Bubbles” džiaugiasi, kad jau kovo mėnesį dienos šviesą išvys jų debiutinis albumas. Šiuo metu muzikantai energingai ruošiasi jo pristatymo turui, tačiau atradę laisvą minutėlę grupės nariai Julijus Aleksovas ir Paulius Trijonis „Šiaulių naujienų“ skaitytojams sutiko papasakoti ne tik apie debiutinį albumą, artimiausius planus, bet ir barnius, kurių per aštuonerius metus nepavyko išvengti.
- Kodėl debiutinis albumas išleidžiamas tik dabar?
Paulius: Pagrindinė priežastis, kodėl albumas „Inspired by a True Story“ išleidžiamas tik po aštuonerių metų nuo grupės sukūrimo, yra ta, jog viską norėjosi padaryti iki galo, niekur neskubant, dirbant prie kiekvienos dainos detalės. Kaip žinia, muzika mums nėra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, todėl detalių šlifavimui mes negalėdavome skirti labai daug laiko. Tačiau mes nė kiek neliūdime, kad viskas tiek užtruko, ir tikrai dėl to savęs nekaltiname. Su laiku atsisijojo tam tikros dainos, kurios „neprilipo“ nei mums, nei klausytojams. Galima sakyti, kad į albumą pakliuvo tik tos dainos, kurios ir buvo vertos ten pakliūti.
Julijus: Norėčiau pridurti, kad tai nėra mūsų pirmasis išleidžiamas produktas. Dar 2010 metais
išleidome pirmąjį EP „Today I‘m feeling better than ever“, laikas nuo laiko buvo išleidžiami singlai, tokie kaip „Phoenix“, „Cut It Out“, „Home“. Todėl galima sakyti, kad mes nuolat į pasaulį paleisdavome kažką naujo, tačiau iki šiol nebuvome sukaupę tiek dainų, vertų būti viename materialiame formate.
- Kokios dainos sudėtos į albumą?
Julijus: Albume bus dešimt dainų, kurios buvo sukurtos per pastaruosius penkerius metus. Atrinkome būtent tas dainas, kurios labiausiai atspindi ne tik mus kaip grupę, bet ir kaip asmenybes. Albume bus jau girdėtų ir klausytojams gerai žinomų dainų bei keletas naujų, niekur nepublikuotų kūrinių. Kadangi žodžiais pristatyti dainas labai sunku, šiauliečiams teks šiek tiek palaukti, paklausyti ir patiems jas įvertinti.
- Kodėl sugalvojote tokį albumo pavadinimą?
Julijus: Į šį albumą sudėjome per kelerius pastaruosius metus išgyventas emocijas, nuotykius, buitį, kasdienybę ir viską, kas mus supa čia ir dabar, kiekvienu gyvenimo momentu. Kai mūsų grupės gitaristas Tomas Grubliauskis pasiūlė albumo pavadinimą „Inspired by a True Story“, niekam nekilo jokių klaustukų, kodėl, kam ir pan. Visi vienareikšmiai sutikome ir supratome, kad šis pavadinimas tikrai atspindi albume esančias dainas, jų atsiradimo istoriją, kūrybos procesą. Žodžiu, visą mūsų kūrybą plačiąja prasme.
- Kokiais grupės pasiekimais pastaruoju metu labiausiai džiaugiatės?
Julijus: Pastaruosius mėnesius daugiausia laiko skyrėme įrašams. Kadangi ne visi gyvename Šiauliuose, ne taip dažnai pavyksta susibėgti į studiją. Laiko kažkam kitam nelabai ir liko, todėl ir pasiekimų, kuriais galėtumėme didžiuotis, nėra daug. Maža to, reikėjo įsisprausti ir į repeticijas prieš kelis koncertus, kuriuos turėjome.
Paulius: Galime pasidžiaugti tuo, kad prieš kelias savaites apšildėme garsią škotų indie roko grupę „Glasvegas“. Koncertas iš tiesų buvo šaunus, šiek tiek nuliūdino susirinkusių žmonių skaičius, tačiau koncerto kokybė tai atpirko. Mums tai buvo vienas geresnių pasirodymų. Prieš tai turėjome keletą nelabai sėkmingų koncertų, todėl, galima sakyti, kad šis pasirodymas mums vėl įskiepijo energijos toliau dirbti ir koncertuoti.
- Kokie artimiausi jūsų planai?
Paulius: Paskutiniais metais mes kaip grupė nebebraižome planų į priekį, viską paleidome tekėti sava vaga. Turime dabar viena tikslą – gražiai pristatyti savo albumą klausytojams, aplankysime keletą miestų, tarp jų ir Šiaulius, o tada žiūrėsime, jei norėsime koncertuoti – koncertuosime, jei norėsime pailsėti – ilsėsimės. Mūsų grupė tuo ir išskirtinė, kad mes nesame prie nieko pririšti ir niekam įsipareigoję, mes neturime kas pusmetį pasivaidenti kažkokia forma viešumoje, kad mūsų niekas nepamirštų, neturime daryti kažkokių skandalų, kad mūsų albumą pirktų, nes mums to paprasčiausiai nereikia. Muzika mums - laisvalaikio forma, mums patinka būti kartu, kartu groti, kurti ir visada malonu, kai tai, ką tu darai, domina dar ir kitus žmones.
Julijus: Tiesa, šiuo metu esame visiškoje planų finišo tiesiojoje. Tik galiu išduoti, kad turime numatę keletą videoklipų projektų jau esamoms dainoms. Galbūt vėlyvą rudenį ar vasaros pradžioje bent vieną jų jau bus galima išvysti. Bus matyti... Be to, vieningai esame nutarę, kad šiemet neketiname atmesti organizatorių pasiūlymų, kaip tai darydavome anksčiau, ir vasarą planuojame aktyviau koncertuoti festivaliuose, koncertuose.
- Jokių beprotiškų tikslų?
Paulius: Prieš keletą metų braižydavome tikslus į priekį. „Turuodavome“ Suomijoje, Lenkijoje, Latvijoje, bandydami ten surasti klausytoją, kažkokias pažintis ir panašiai, dabar viskas ramiau ir paprasčiau. Turbūt jau kažkiek pasenome ir nebeneriame stačia galva į bet kokią avantiūrą. Nors vienas beprotiškas tikslas šiuo metu yra grupės galvose – gavome pasiūlymą kurti garso takelį kino filmui, tačiau viskas dar tik galvojimų stadijoje ir dar šiek tiek per anksti apie kažką konkretaus kalbėti.
- Kartu esate jau aštuonerius metus. Nenusibodote vienas kitam, nekyla barnių?
Julijus: Dėl susiklosčiusių aplinkybių (atstumo ir pan.) kartu praleidžiame tikrai nedaug laiko, todėl nusibosti būtų sunku. Tačiau būna visko: ir barnių, ir nesutarimų. Manau, kad tai yra normalu. Juk visi esame skirtingi, kiekvienas su savo nuomone.
Paulius: Nors kaip grupė kartu esame aštuonerius metus, su kai kuriais grupės nariais esame pažįstami dar nuo vaikystės. Per tiek laiko, aišku, visko buvo: ir pykčių, ir barnių, ir pasistumdymų. Esame vienas kitą ir toli toli pasiuntę. Būna, kad atsibosta viskas, pavargsti, bet praeina dvi savaitės ir žiūrėk, kad jau pasiilgai. Vėl norisi kartu pabūti, pabendrauti, pagroti.
- Ar įmanoma pragyventi iš muzikos?
Julijus: Manau, kad teoriškai įmanoma, tačiau reikėtų lipti per save ir groti visur. Patinka, nepatinka – nesvarbu. O mums muzika – hobis. Todėl neketiname lipti per savo įsitikinimus dėl kokių nors priežasčių. Grojame dėl to, kad mums patinka tai daryti, o ne dėl to, kad uždirbtumėme iš to. Bet yra grupių bei muzikantų, kurie iš to gyvena ir dėl to labai džiugu. Žinoma, tas skaičius toli gražu nėra didelis.
Paulius: Iš muzikos pragyventi įmanoma, jei tikslingai to sieki. Tačiau tokiu atveju turi kažką aukoti, perlipti per tam tikrus principus ir galbūt net daryti tokius dalykus, kurių nenori daryti. Lietuviškas šou pasaulis yra bjaurus, ten visi veidmainiai, kurie vaidina elitą, nors iki jo dar toli. Užteko keletą metų iš arti stebėti M.A.M.A. apdovanojimus. Žinote, buvome pasišlykštėję tuo, ką pamatėme... Džiaugiuosi, kad mes negyvename iš muzikos, nes reikėtų braidžioti po tą patį brudą su kitais.
- Ar Šiauliuose jauniems žmonėms sudarytos palankios sąlygos realizuoti save?
Julijus: Sunku pasakyti. Mes viską darome iš savo lėšų, savo susikurtomis sąlygomis. Tiesa, vienu metu „merijoje“ bandėme prašyti vietos, kur galėtume repetuoti, tačiau, atrodo, niekam neįdomūs jauni kuriantys žmonės. Taigi, teko susikurti sąlygas patiems, bet dėl to nesisielojame. Noriu priminti, kad pradžioje, kai pradėjome groti, mums pagelbėjo grupė „Brainers“, todėl buvo kiek lengviau. Liksime visada jiems dėkingi!
Paulius: Šiauliuose sąlygos kurti yra tokios pat, kaip ir kituose miestuose. T. y., kokias sąlygas pats susikuri, tokias ir turi. Niekas tau čia nepadės ir gitarų iš dangaus tikrai nenumes. Nors galėtų... Pamenu, kai koncertavome Estijos mieste Parnu, buvome apnakvindinti to miesto jaunimo centre. Mums aprodė, kokios sąlygos ten suteikiamos jaunimui. Žinote, mums akys ant kaktos iššoko – ten buvo įrengti du nuostabūs repeticijų kambariai su puikiausiais instrumentais. Štai ir puikiausios sąlygos, kad jaunimas kažkuo domėtųsi, kurtų. Pas mus, Šiauliuose, deja, nėra taip gerai. Mes labai nesisielojame, kad nebuvome išgirsti Savivaldybės, nes turime galimybes patys susikurti neblogas sąlygas. Tik gaila kitų jaunų žmonių, kurie, galbūt, neturi lėšų, bet turi daug noro kurti ir groti.
- Mieliausia vieta Šiaulių mieste.
Julijus: Vienareikšmiškai namai pietiniame miesto rajone.
Paulius: Mieliausia širdžiai vieta priklauso nuo metų laiko. Vasarą tai būna kokia nors pieva ar parkas, žiemą – šilta jauki kavinė. Žinoma, negalima pamiršti ir repeticijų studijos, kurioje visada smagu pabūti.
- Palinkėjimas šiauliečiams.
Julijus: Linkiu šiauliečiams daugiau pozityvumo, daugiau iniciatyvų ir plačių šypsenų.
Paulius: Linkiu, kad greičiau ateitų vasara!

Muzikantai tikina, kad muzika jiems – hobis, o ne pragyvenimo šaltinis.
Grupės asmeninio archyvo nuotr.