Didždvario gimnazijos kuratorė J. Muningienė sako, kad kuratorės darbas veržlus ir kasdien besikeičiantis, nors didžioji dalis priklauso nuo paties kuratoriaus santykio su moksleiviais.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Kai prieš šešerius metus buvo kuriamas mokyklų valdymo tobulinimo planas, Šiaulių Didždvario gimnazija pasiryžo keisti įprastą tvarką - klasių auklėtojas pakeisti į kuratorius.
Dabar Didždvario gimnazija gali tik pasigirti gera šešerių metų patirtimi - visuomet skubančio ruoštis rytdienos pamokoms auklėtojas pakeitusios kuratorės moksleiviams skiria žymiai daugiau laiko - tampa antromis mamomis, draugėmis ar net kolegėmis. Keturių gimnazijoje dirbančių kuratorių darbu patenkinti ir tėvai, galintys gauti reikiamą informaciją apie savo vaikus jiems patogiu laiku.

D. Trijonienė: „Kuratorės - geras sprendimas“
Didždvario gimnazijos Neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėja Daiva Trijonienė sako, kad iš pradžių buvo labai daug klausimų, kokias pareigas atliks kuratoriai, tačiau jau tada buvo tikimasi, kad šis projektas turės realios naudos gimnazistams.
„Teigiamai vertinome šį projektą, nes žinojome, kad kuratorius gimnazijoje dirbs nuo ryto iki vakaro ir pas jį vaikas galės bet kada ateiti. Juk vaikams svarbiausia bet kokį klausimą spręsti čia ir dabar. Kai rinkome kuratores, sulaukėme net 45 pretendentų, todėl buvo labai sudėtinga atsirinkti. Dabar manome, kad mums sėkmingai pavyko atsirinkti keturias kuratores, kurios su malonumu dirba savo darbą. Šis mūsų sprendimas tikrai pasiteisino, dabar savo patirtį dalijame kitoms mokykloms. Kadangi kuratorius nėra toks užimtas pamokomis, jis gali daugiau laiko skirti moksleiviams, ruošti temines klasės valandėles. Kuratorius gali susikoncentruoti į to amžiaus jaunimo aktualias problemas, poreikius. Tačiau kuratorius ne tik bendrauja su moksleiviais, bet ir seka moksleivių lankomumą, organizuoja socialių kompetencijų ir įgūdžių tobulinimo pamokas, bendradarbiauja su moksleivių tėvais. Jei moksleiviui sunkiau sekasi pasiruošti kuriam nors dalykui, jis drauge su kuratoriumi ir dalyko mokytoja bei socialine pedagoge ieško sprendimo būdų. Kartais kuratorės net padeda ruošti pamokas. Tačiau svarbiausia, kad kuratorė gali čia ir dabar tarpininkauti tarp vaiko ir pedagogo, tad visuomet vaikai turi užnugarį. Kiekviena kuratorė kuruoja po 5-6 klases“, - sako D. Trijonienė.

J. Muningienė: „Dabar vaikai gauna žymiai daugiau dėmesio“
Julija Muningienė, baigusi socialinę pedagogiką Didždvario gimnazijoje, kuruoja antrosios gimnazijos klasės moksleivius. Pasak J. Muningienės, kuratorės darbas pasiteisino šimtu procentų, nes dabar vaikai sulaukia žymiai daugiau dėmesio ir su kuratorėmis mokiniai gali bendrauti kolegiškai.
„Yra labai daug gerų klasės auklėtojų, tačiau laiko prasme auklėtojas vaikams skiria žymiai mažiau laiko. Kuratorės darbas lankstesnis ir patogesnis bendrauti su tėvais nei auklėtojo. Ir tėvams daug patogiau rūpinti savo atžalomis. Nors visos problemos, kurias sprendžiame, dažniausiai kartojasi – ar tai būtų konfliktas su mokytojais, ar santykiai su tėvais. Kinta tik sprendžiamos problemos forma. Tai gera tuo, kad kuratorius yra tarpininkas tarp vaiko ir tėvų bei mokytojų. Atėję iš kitų mokyklų vaikai pripranta, kad jie turi užnugarį. Daug duoda ir teminės klasės valandėlės.
Kiekvieni metai labai skirtingi. Devintokai daugiau dėmesio skiria socialinių įgūdžių ir komandos formavimui, dešimtokai domisi profesiniu orientavimusi. Kuratorė turi būti ne vien pedagogė, ji turi būti ir gera vadybininkė, kad galėtų suorganizuoti daug reikiamų pamokų.
Šiais metais pirmą kartą profesinį orientavimą pristačiau kartu su vaikų tėveliais – kviečiau pagal profesijas tėvus, kad jie papasakotų apie savo specialybę. Mokiniai iš arti galėjo susipažinti su specialybe. Dažnai vaikai galvoja, kad jie gali būti ekonomistais ar teisininkais, todėl jų tikriesiems sprendimams padeda akistata su ta profesija.
Manau, kad šiuo atveju mokykla tampa atvira ne tik vaikui, bet ir jų tėvams. Mūsų gimnazistai turi tvirtą nuomonę, aktyviai reiškiasi. Svarbu mokytojui kolegiškai priimti vaiko nuomonę – tai pagrindinis raktas į sėkmę, stengiantis draugiškai bendrauti su vaikais. Smagu kuratoriui stebėti vaikų sėkmės istoriją, jiems padėti mokytis“, - sako kuratorė J. Muningienė.
Pasak jos, į vaikus reikia investuoti, norint iš jų sulaukti pasitikėjimo. J. Muningienė kartais be jokios priežasties visai klasei kepa keksiukus, kartais sveikina gimimo dienos proga – tai dalykai, kurių daryti kuratorius neprivalo, tačiau tokiu būdu, pasak J. Muningienės, kuriamas ryšys su vaikais.

J. Borusienė: „Darbas su jaunimu niekada nebūna nuobodus“
Pirmos gimnazijos klasės kuratorė Jurgita Borusienė sako, kad dažnai moksleiviai kuratores pavadina antrosiomis mamomis, parodydami joms meilę ir pagarbą. Iš tikrųjų panašiai ir yra – moksleiviais kuratorės rūpinasi, visuomet padeda.
„Šiuo metu kuruoju 179 mokinius, kuriuos myliu, prižiūriu, jais rūpinuosi. Užsiimame pačia įvairiausia veikla. Kuratorės darbas iš tikrųjų ypatingas – kiekvieną dieną galima susiplanuoti vienaip, tačiau ji būtinai praeis kitaip. Kasdien mes sulaukiame naujų iššūkių. Darbas su jaunimu niekada nebūna nuobodus. Mes turime suspėti koja kojon su jais. Labai stengiamės patys, bet daug ko išmokstame ir iš jaunimo. Iš gimnazistų sužinome naujų gerų ir nelabai gerų dalykų, tačiau svarbiausia, kad sužinome, kuo jie domisi. Toks bendravimas mus labai džiugina, manome, kad galbūt tada lėčiau ir mes patys senstame“, - sako kuratorė J. Borusienė.
Ji pabrėžė, kad be empatijos kuratorės darbas neįsivaizduojamas, nes labai svarbu įsijausti į jaunimo problemas ir mylėti vaikus.
„Vaiku reikia pasitikėti, tačiau nereikia lįsti jam per giliai į dūšią – tik tiek, kiek pats vaikas leidžia. Laikui bėgant vaikai mus patikrina, todėl pasitiki. Kartais apie vaikus žinau daugiau nei jų tėveliai, tačiau tai ir žino tik vaikas ir aš“, - teigia J. Borusienė.

M. Jakubkaitė: „Moksleiviams aš kaip vyresnioji sesuo“
Buvusi Didždvario gimnazijos moksleivė Monika Jakubkaitė baigusi žurnalistikos studijas ir visai atsitiktinai sugrįžusi į Lietuvą buvo pakviesta darbuotis Didždvario gimnazijoje. Kaip sako pati M. Jakubkaitė, ji atsidūrė laiku ir vietoje, todėl ir gavo kuratorės darbą savo mylimoje gimnazijoje, nors niekada to nesitikėjo. Juk į gimnaziją ji atėjo pavaduoti dabar esančios motinystės atostogose kuratorės. Šiuo metu M. Jakubkaitė dirba su ketvirtos gimnazijos klasės moksleiviais.
„Man yra 26-eri metai, tai moksleiviams aš esu kaip vyresnioji sesuo. Pati turiu sesę, kuri praėjusiais metais baigė gimnaziją todėl ir dirbdama kuratorės darbą jaučiuosi su moksleiviais tarsi jų vyresnioji sesuo. Tai vaikai jaučia. Kartais jie su manimi ateina pasikalbėti tokiomis temomis, kurių nei mamai, nei draugei negali pasipasakoti. Dėl to net pati nejaukiai jaučiuosi, svarstydama, kaip su jais galiu bendrauti – patarti ar pamokslauti. Ketvirtokai gimnazijoje – tai atskiras organas mokykloje, kuris jau viena koja iš mokyklos išėjęs. Todėl su ketvirtokais bendraudami orientuojamės ne tik į mokslus, bet ir renginių organizavimą: šimtadienio, paskutinio skambučio, o vėliau išleistuvių. Sprendžiame visus rūpimus klausimus“, - sako M. Jakubkaitė.

D. Kukla: „Asmeninės savybės lemia mokėjimą bendrauti su moksleiviais“
Trečios gimnazijos klasės kuratorė Danguolė Kukla Didždvario gimnazijoje dirba jau 15 metų. Anksčiau ji buvo klasės auklėtoja, o dabar jau trečius metus yra klasės kuratorė. Baigusi dailės studijas D. Kukla vėliau mokėsi vokiečių kalbos ir literatūros, todėl dar ir dabar ji turi kelias vokiečių kalbos pamokas, nors didžiąją dalį darbo dienos skiria kuratorės funkcijoms atlikti.
„Kai pradėjau dirbti kuratore, tikrai nebuvo lengva. Buvusi vienos klasės auklėtoja turėjau persiorientuoti ir išmokti mylėti net 155 vaikus. Laikui bėgant supratau, kad tai įmanoma. Dabar kiekvieną klasę matau savaip ir myliu savaip, bet džiaugiuosi, kad turiu labai šaunius auklėtinius, gerus vaikus. Kuo toliau, tuo labiau galvoju, kad auklėtojo ar kuratoriaus asmeninės savybės lemia mokėjimą bendrauti su moksleiviais. Kartais kuratoriai turi laisvų dienų, tačiau nebūna dienos, kad nereikėtų dirbti, nes visada gali kreiptis vaikai. Pradėjus dirbti kuratore pradėjau skirti, kada aš esu mokytoja, kada auklėtoja. Anksčiau kiekvienos pamokos pradžioje savo auklėtiniams visuomet turėdavau ką pasakyti, o dabar įprastoje pamokoje neturime kada aptarinėti klasės reikalų. Tvarkaraštyje yra numatytas laikas klasės valandėlėms, tada ir pabendraujame. Yra ciklas valandėlių, per kurias vaikai daug ko sužino. Tačiau į valandėlę kuratorė ateina ne moralų skaityti, bet išmokyti, patarti“, - sako kuratorė D. Kukla.

Buvusi Didždvario gimnazijos moksleivė, o dabar ketvirtokų kuratorė M. Jakubkaitė teigia, kad kartais moksleiviai kuratorei patiki paslaptis, apie kurias su tėvais net drovisi kalbėtis.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Pirmos gimnazijos klasės kuratorė J. Borusienė sako, kad kuratorės darbas neįsivaizduojamas be empatijos, nes labai svarbu įsijausti į jaunimo problemas ir mylėti vaikus.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Trečios gimnazijos klasės kuratorė D. Kukla, Didždvario gimnazijoje dirbanti jau 15 metų sako, kad reikėjo išmokti mylėti 155 auklėtinių klasę.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Didždvario gimnazijos Neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėja D. Trijonienė džiaugiasi kuratorių darbu – sulaukia daug teigiamų atsiliepimų iš moksleivių tėvų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.