„Žinau tik viena: tą lemtingą pasaulio čempionato dieną ir valandą nugalės pati geriausia ir verčiausia komanda“, - teigia G. Jarmalavičius.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Ieva LIUBŠYTĖ
Pasaulio futbolo čempionatas Brazilijoje prikaustė viso pasaulio futbolo aistruolių dėmesį, jame vykstančios futbolo kovos nestokoja įtampos, pergalės šūksnių ar nusivylimo atodūsių.
Savo mintimis ir nuomone apie Brazilijoje vykstantį pasaulio futbolo čempionatą, jame besirungiančias komandas, futbolininkus pasidalijo Šiaulių futbolo komandos „Šiauliai“ vyriausiasis treneris Gediminas Jarmalavičius.
- Kuo skiriasi Pietų Amerikos ir Europos futbolas?
- Futbolas yra pats konservatyviausias žaidimas - ne veltui jis vadinamas sporto žaidimų karaliumi.
Iš tiesų, žinoma, yra didelių skirtumų tarp Pietų Amerikos ir europiečių futbolo.
Galbūt dabar, kada ypač paplitusi ir ryški ta žmonių migracija ir tautų maišymasis, tai ir tie skirtumai nebe taip pastebimi.
Tačiau aš atsimenu, kai dar mokiausi institute, netgi rašiau darbą apie Lotynų Amerikos futbolo ir Europos futbolo skirtumus. Tais laikais, maždaug prieš 30 metų, tie skirtumai tikrai buvo milžiniški.
Iš esmės pietų amerikiečių ir europiečių futbolo žaidime skiriasi pats darbas su kamuoliu.
Dauguma tiek Argentinos, tiek Brazilijos ir apskritai Pietų Amerikos žaidėjų išaugę tuose vadinamuose futbolo kvartaluose.
Didelė dalis šių šalių futbolininkų nėra gimę labai pasiturinčiose šeimose. Jų futbolas dažnai žaidžiamas paplūdimiuose, ypač Brazilijoje.
Dėl šių priežasčių pas pietų amerikiečius yra labai išvystyta kojos čiurna, o to tikrai trūksta europiečiams.
Kojos čiurnos technika, darbas su kamuoliu - to ypač prieš kokį trisdešimtmetį labai stigo Europos futbolininkams.
Dabar, žinoma, tie patys geriausi, talentingiausi brazilų ar argentiniečių žaidėjai jau žaidžia Europoje.
Aišku, jokiu būdu negalima sakyti, kad Europos futbolininkai yra prastesni, nors
daugkartiniai pasaulio futbolo čempionato nugalėtojai yra brazilai, bet europiečiai taip pat yra daug ko pasiekę.
Ypač garsioji olandų futbolo mokykla garsėja įvairiomis naujovėmis, taktikomis ir panašiai. Žinoma, žiūrint šį pasaulio futbolo čempionatą, yra matoma tam tikrų skirtumų, tačiau tokios didelės atskirties tarp Pietų Amerikos ir Europos futbolo, kaip prieš 30 ar 40 metų, tikrai nebėra.
- Kuri komanda verčiausia tapti pasaulio futbolo čempione?
- Žaidimas yra toks dalykas, kad labai dažnai kas yra vertas laimėti, ne visada nugali.
Futbolininkai yra tokie žmonės, kurie truputį tiki prietarais - ne veltui sakoma, kad norint nugalėti, privalai prisijaukinti sėkmę.
Galiu tvirtinti, kad šiame pasaulio futbolo čempionate paties aukščiausio pajėgumo komandų lygis pakankamai panašus.
Aišku, nesakau, kad visų ten esančių 32 komandų. Žinoma, yra lygių skirtumai, bet pagrindinės vedančios komandos tikrai yra stiprios.
O pergalė priklauso nuo daug ko. Net galima pajuokauti, kad laimės tas, kas tą dieną geriau bus išsimiegojęs ar kam truputį labiau sekėsi, o galbūt, kas tą akimirką labiau norėjo ar turėjo daugiau motyvacijos.
Nors, be abejo, pasaulio futbolo čempionate motyvacijos tikrai niekam netrūksta. Pergalę, sėkmę kartais lemia tokie bereikšmiai atsitiktiniai dalykai, mažytės smulkmenos ir, aišku, vadinamoji laimės paukštė, kurią ne kiekvienam lemta prisijaukinti.
Žinoma, yra tie favoritai, kurių sėkme tikiu, nors tęsiantis futbolo čempionatui įvyksta daug netikėtų dalykų ir posūkių.
Niekas negalėjo patikėti, kad iškris tokios geros ir aukšto lygio Europos komandos kaip ispanai, italai ar anglai.
Sakyčiau, kad tai vedančios Europos komandos. Jau nekalbu apie ispanus, kurie yra Europos čempionai.
Bet šiai dienai, matyt, kažko šioms komandoms pritrūko ir kažkas buvo geresni už jas.
Deja, iškritusios komandos važiuoja namo, o kitos, kurios nebuvo įvardijamos kaip favoritės, galbūt į pasaulio futbolo čempionatą atvažiavusios tik su kažkokiomis slaptomis viltimis ir lūkesčiais, eina toliau.
- Ar brazilai 6 kartą taps pasaulio futbolo čempionais?
- Tikiu, jog visiškai reali galimybė, kad brazilai nugalės, nors jie susiduria su milžinišku spaudimu. Brazilų futbolo komandos treneris iki pasaulio futbolo čempionato likus maždaug savaitei oficialiai visuomenės ir žiniasklaidos paprašė, kad baigtųsi toks beprotiškas šios komandos spaudimas, kuris tapo tiesiog košmaru.
Tiek visuomenė, tiek žiniasklaida jau ant kaklo kabina brazilams medalius, atiduoda vadinamąjį pasaulio futbolo čempionato trofėjų ir skelbia, kad jie taps pasaulio čempionais.
Toks spaudimas yra nepaprastai didelis ir tai sukelia didelę naštą ir įtampą Brazilijos futbolininkams.
Žinoma, Brazilijoje futbolas yra sporto šaka numeris vienas ir žmonės ten tiesiog dėl jo pamišę, bet komandos susikaupimui, pasiruošimui tai tikrai labai kenkia.
Aš pats visada sergu už Brazilijos komandą - ne išimtis yra ir dabar.
Tačiau įsibėgėjus šiam čempionatui, dėl jų man kilo šiokių tokių abejonių.
Galbūt, vykstant čempionatui toliau, brazilai dar parodys tikrąjį savo veidą ir tai, ką jie iš tiesų sugeba. Bet dabar jų pergale aš nesu toks užtikrintas, koks buvau užtikrintas prieš čempionatą.
Žinau tik viena: tą lemtingą pasaulio čempionato dieną ir valandą nugalės pati geriausia ir verčiausia komanda.
- Kaip futbolininkas pasiruošia varžyboms?
- Galiu pasakyti, kad bet koks futbolininkas auga nuo pat mažens - nuo 6-7 metų.
Tai kruopštus, didelis, ilgas darbas. Kiekvienas profesionalus ar neprofesionalus futbolininkas varžyboms ruošiasi individualiai.
Vienam reikia pavalgyti prieš 5 valandas, kitam to nereikia, vienas turi prieš varžybas pamiegoti, kitas nebūtinai ir taip toliau.
Šiame profesionaliame sporte futbolininkai pirmiausia turi pažinti savo organizmą, rūpintis juo, turi būtinai investuoti į save. Tai taisyklė numeris vienas.
Na ir tik tada ateinama iki tam tikro lygio, kai yra pažintas savas kūnas, išmokstama save kontroliuoti, valdyti ir galima kažko pasiekti.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad prieš mano vaikinams išeinant į aikštę, kada jie grįžę po apšilimo ir jau pasiruošę, prieš pasigirstant teisėjo švilpukui, kviečiančiam juos į žaidimo aikštelę, aš apie 30 sekundžių leidžiu savo futbolininkams tiesiog pabūti su savimi.
Visi susėda ir kiekvienas šį laiką skiria tik sau.
Labai įdomu stebėti, kaip kas ruošiasi varžyboms: vieni meldžiasi, kiti kažką prisižada sau, trečių mintys būna kažkur toli toli.
Jei būčiau dailininkas, stebėdamas tokį pasiruošimą, nutapyčiau tiesiog puikų paveikslą, nes jame atsispindėtų visas žmogiškųjų spalvų koloritas.
Tą akimirką, kai jie būna patys su savimi, praktiškai visi būna susikaupę. Nemanau, kad tai tik paviršutiniškas momentas, nes tos 30 sekundžių tikrai uždega ir padeda susikaupti.
Labai gaila, kad sporto psichologai Lietuvoje yra nearti dirvonai.
Visi žinome, kad mūsų šalyje futbolas nėra sporto šaka numeris vienas, tad visi futbolo klubai gyvena gana kukliai, gal net per kukliai.
Praktiškai nė viena komanda neleidžia sau turėti sporto psichologo, kuris padėtų pasiruošti varžyboms, o to tikrai reikėtų, nes tai svarbi profesionalaus futbolo dalis.