M. Sadauskas sako, kad reikia išsaugoti ir puoselėti senovės tradicijas.
Akvilės PUŠINSKAITĖS nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Neeilinis antradienio vakaras – bajoriška vakarienė Šiaulių profesinio rengimo centro (ŠPRC) Prekybos ir verslo skyriuje! Aukštuomenės valgius ir gėrimus skanavo Šiaulių krašto bajorija ir kiti svečiai – reikia pripažinti, kad ŠPRC mokiniai savo kulinariniais sugebėjimais pribloškė visus susirinkusius. Kruopščiai išanalizuoti patiekalų ir gėrimų receptai davė puikų rezultatą – bajorai gyrė maistą, o kai kurie pasakojo, kad panašius valgius gamino jų mamos ir močiutės.
Šiaulių krašto bajorų sąjungos vadovas Mindaugas Sadauskas – šios iškilmingos vakarienės kaltininkas, būtent jam gimė idėja suburti bajorus į tokį susitikimą. Tuo pačiu ir toliau tęsiamas ŠPRC renginių ciklas centro 10-mečiui paminėti, o įstaigos vedėja Renata Veršinskienė džiaugiasi sulaukusi tokių garbingų svečių.

Bajorams – bajoriški valgiai
„Svečiai ypatingi, o kadangi mes esame Prekybos ir verslo skyrius, su maistu ir aptarnavimu esame labai susiję, taigi bandysime nudžiuginti savo svečius. Šį kartą maistą ruošė ir pirmo, ir antro, ir trečio kurso mokiniai. Dauguma yra trečio kurso, nes turi stipresnių gebėjimų. Gaminiai yra sudėtingesni, ne tiek jų daug, bet reikėjo paieškoti informacijos – kokie tai gaminiai, tie senoviniai bajorų valgiai“, - komentavo pasiruošimo darbus R. Veršinskienė.
Buvo patiekti tokie patiekalai – bajoriška šiupininė, ,,zrazai“ su bulvių lupyna ir kapotomis salotomis, kurios raugintos su razinomis; lietuviška bajoriška gira; desertas – duonos kisielius su grietinėle ir gruzdelis, dabar vadinamas skruzdėlynu.

Kulinarija – tai maisto menas
Tam, kad vakaras būtų jaukesnis ir įdomesnis Prekybos ir verslo skyriaus bendruomenė paruošė trumpą vaidinimą, dainavo ir grojo, o dizaineris ir kultūros istorikas Vilius Puronas negailėjo įdomių istorijų apie kulinariją.
V. Puronas įvardija kulinariją kaip meną: „Kulinarija – maisto gaminimo menas. O menas kaip ir architektūra – ir profesionalusis, ir mėgėjiškasis. Tautiniai patiekalai kaip ir tautinis menas – tai, ką mes suprantame kaip valstietišką kultūrą.“
Istorikas pasakoja, kaip į Lietuvą atkeliavo vieni ar kiti valgiai, kaip prigijo tradicijos, kurios yra gyvos dar ir šiandien.
„Įdomu – kasdien dabar valgydami antrąjį patiekalą, aš turiu galvoje mėsą su bulvėmis ar daržovėmis – tai yra būtent karalienės Bonos įdiegtas patiekalo eksponavimo būdas, kurį mes dabar naudojame“, - davė pavyzdį V. Puronas.
Esą, jeigu tikėtume viduramžių metraštininkais, vien tik per Lucko suvažiavimą į dieną buvo paskerdžiama apie tūkstantis jaučių.
„Vien tas verčia suklusti. Kad tai buvo maisto industrija ir dirbo nepaprastai aukštos kvalifikacijos, sakysiu, ,,kukmeisteriai“ – netinka, lietuviškai sakysiu virėjai – irgi netinka. Specialistai, be kurių mes neįsivaizduojam anų metų gyvenimo“, - teigia istorikas.

Svarbiausia – išsaugoti ir puoselėti tradicijas
M. Sadauskas, Šiaulių krašto bajorų sąjungos vadas, sako, kad jų pagrindiniai tikslai – tai
puoselėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinį paveldą, Lietuvos istoriją, kas susiję su valstybingumu. O toks bajorų susitikimas vyksta pirmą kartą Šiauliuose, reikia tikėtis, kad ir ne paskutinį.
„Kilo idėja, kad mažai yra žinoma apie istorinius valgius, būtent apie tradicijas, kurios buvo dvaruose arba Didžiojoje Kunigaikštystėje. Buvo pasiūlyta mūsų draugams, šiai mokyklai, kad jų mokiniai įgyvendintų šį projektą“, - pasakojo M. Sadauskas.
Bajorų vadas sako, kad bajorišką senovišką maistą bando ruošti ir namuose. „Paskutinis bandymas – rauginti troškinti kopūstai su vynu ir vynuogėmis. Dabar šeima valgo kiekvieną savaitę šį patiekalą – taip patiko. Stengiamės rasti, atgaivinti bajoriškas tradicijas“, - dalijosi savo mintimis M. Sadauskas.

Bajoriškas ,,zrazas“ su bulvių lupyna – tikrų tikriausias kulinarinis šedevras.
Akvilės PUŠINSKAITĖS nuotr.