L. Kalinauskaitė: „Medalis man – pasaulis, telpantis delne.“
Asmeninio archyvo nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Garsaus Lietuvos skulptoriaus, medalininko Juozo Kalinausko dukra dailininkė, medalininkė Lina Kalinauskaitė šiuo metu pluša iš peties. Panašu, kad menininkė sukurs bene gražiausią Lietuvos medalių kolekciją – juose bus įamžinti svarbūs Lietuvos istoriniai įvykiai ir asmenybės. Iš viso kolekcijoje „Didingoji Lietuva“ – net 24 medaliai.
– Kokiomis nuotaikomis ir planais gyvenate šiandien?
– Labai kūrybingomis ir darbingomis. Šiuo metu dirbu su „Didingosios Lietuvos“ medalių serija. Projekte dirbti pradėjau praėjusių metų pavasarį, „Monetų namams“ kuriu medalių seriją Lietuvos istorijos tema. Preliminarus planas – 8 valdovai, 8 mūšiai ir 8 svarbiausios Lietuvos istorijos temos. Edukaciniu požiūriu tai yra puiki priemonė mokytis istorijos. Kai susieji istorinius įvykius su jų vizualizacija, daug lengviau juos atsiminti. Ir tikrai norėčiau pagirti „Monetų namus“, kad jie imasi iniciatyvos užsakydami dailininkams kūrinius Lietuvos istorijos tema.
– Papasakokite apie „Karaliaus Mindaugo“ medalį, pirmąjį šios kolekcijos kūrinį.
– Mindaugas medalyje vaizduojamas kaip valdovas-karys. Fone yra pavaizduotas Durbės mūšis, yra lotyniškas užrašas, lietuvių kalba reiškiantis „Mindaugas Dievo malone Lietuvos karalius“. Ikonografinės medžiagos apie šį valdovą nėra, tad teko arba sugalvoti, arba remtis Mindaugą apibūdinančiais faktais – asmenybės, charakterio bruožais. Apie jo išvaizdą kronikose mažai galima rasti medžiagos, daugiau kalbama apie jo būdą.
Dažnai kronikų medžiaga būna iškreipta, pagražinta, tad tenka žiūrėti kritiškai ir remtis savo nuomone. Su tėčiu jau daug metų kuriame medalius istorine tematika ir pirmąjį Mindaugo įvaizdį jau sukūrėme, tad nenorėjau ryškių pokyčių.
Naujausiomis žiniomis, Mindaugas neva buvo be ūsų, be barzdos ir trumpais plaukais. Rusų vėlesniuose metraščiuose jis pavaizduotas su didele vešlia barzda – kaip valdovas iš pasakų, bet juk rusai patys buvo „barzdočiai“. Tad jie manydavo, kad ir kiti karaliai panašiai atrodo.
– Ką siekėte pavaizduoti medalyje „Karalius Gediminas“?
– Gediminas išgarsėjo kaip diplomatas, rašė raštus į Vakarų Europą, taip Europa sužinojo apie Lietuvą. Gediminas kvietė iš Vokietijos amatininkus, pirklius, riterius, žemdirbius. Norėjau, kad tai atsispindėtų medalyje.
Panašiai, kaip ir pirmajame medalyje, yra lotyniškas užrašas – „Gediminas Dievo malone Lietuvos karalius“. Remiantis kronikų medžiaga, jis save ir kiti jį laikė karaliumi, tai pažymėjau ir medalyje. Supratimas, kad Gediminas yra didysis kunigaikštis yra neaiškus ir klaidingas. Visi valdovai iki Vytauto buvo vadinamieji kunigaikščiais, jie tiesiog negavo iš popiežiaus oficialaus palaiminimo, bet buvo šalies valdovais. Vakarų šalyse į juos buvo kreipiamasi kaip į könige – karalių, o Rytų šalyse – carj ir kniazj. Kniazj reiškė aukščiausią valdovą, bet šis žodis verčiamas į kunigaikščio reikšmę – galima pastebėti šiokią tokią painiavą. Dabar dalis dailininkų ir istorikų bando pataisyti šitą spragą, nes metraščiuose jie būtent taip ir įvardijami – karaliais.
O medalio fone yra vaizduojamas Gedimino laikų (XIV a. pr.) Vilnius – Gedimino pilis, Valdovų rūmai maždaug pagal rekonstrukcijos planą. Ant šalmo pavaizduotas staugiantis vilkas, remiantis legenda. Iš tiesų siekiu, kad žmonės ne tik gėrėtųsi medalio grožiu, bet kad ir tyrinėtų.
– Trečiasis medalis – „Oršos mūšis“.
– Praėjusiais metais taip išėjo, kad sukūriau du medalius Oršos mūšiui. Kurdama šį medalį kolekcijai rėmiausi ikonografiniu pagrindu – paveikslu „Oršos mūšis“. Ten yra labai tiksliai pavaizduoti ginklai, drabužiai, vėliavos. Tuo paveikslu galima remtis drąsiai, nes jis panašiu laikmečiu ir buvo nutapytas, remiantis mūšio liudininkų pasakojimais.
– Įdomus medalis „Knygnešiai“.
– Knygnešystė Lietuvai – labai svarbus istorinis faktas. Nors į jį galima žiūrėti dviprasmiškai – tai buvo tarsi kontrabanda, žmonės užsidirbdavo labai rizikingu būdu iš tokio verslo.
Kita vertus, tai buvo atgimimo sąjūdžio šaknys, nes Lietuvos rašto, žodžio propaganda davė pradžią atgimimui, įvykusiam XX a. pr. Labiausiai atpažįstamas vaizdinys medalyje – Juozo Zikaro skulptūra „Knygnešys“, fone – žymiausia spauda, kuri buvo leidžiama Mažojoje Lietuvoje – „Aušra“, „Šaltinėlis“, „Varpas“ ir t. t.
– „Ikikrikščioniškoji Lietuva“ – nemažiau įdomus medalis.
– Medalyje vaizduojamas aukojimas – pagonių ritualas. Pavaizdavau magišką ritualą atliekantį krivį, dešinėje pusėje yra valdovas (valdovas paprastai dalyvaudavo tokiose apeigose, atlikdavo apeiginius ritualus – aukodavo gyvulius, pranašaudavo). Fone už ąžuolo – žmonės, maldininkai. Apačioje raitosi žaltys – labai svarbus baltiškasis simbolis. Pats žodis gyvatė yra kilęs nuo žodžio „gyvata“, o tai reiškia „gyvybė“. Ant ąžuolo išraižytas trišakis – trys šakos į viršų ir trys į apačią, kurias jungia kamienas. Jis simbolizuoja gyvybę, gyvybės medį, jungiantį pasaulius – dangaus, žemės ir požemio.
– Pasirinkote pavaizduoti net Karusės mūšį.
– Pati pasiūliau šį mūšį įtraukti į vaizduojamųjų mūšių sąrašą. Jis buvo vienas iš mažesnių, bet vis dėlto svarbus lietuvių laimėjimas. Įdomus faktas – šis mūšis vyko ant ledo, ant užšalusios Baltijos jūros.
1270 m. vasario 16 dieną LDK kariuomenė, vadovaujama karaliaus Traidenio, grįždama iš sėkmingo grobiamojo žygio, susidūrė su jungtine Livonijos ordino ir Danijos kariuomene. Lietuvių sėkmę lėmė iš rogių suręstos barikados, tarp kurių įsipainiojo daugelis priešų riterių ir jų vadų.
– O kas toliau?
– Jau sukurtas ir paruoštas medalis „Mažoji Lietuva“. Planuojama, kad jis atsiras po dviejų mėnesių, o šiuo metu dirbu prie medalio, vaizduosiančio Kęstutį su Algirdu – viename medalyje du valdovai.
Šitoje serijoje taip pat numatytos ir laisvės kovos, vienas medalis – apie partizanų judėjimą, kitas vaizduos istorinę Vasario 16-ąją, įamžinsiu kitus XX a. pirmos pusės įvykius, svarbius Lietuvai.
– Kokie menininkai jus labiausiai įkvepia?
– Sunku išsirinkti. Nuo vaikystės mane labai žavi renesansas, visi šio laikotarpio didieji menininkai – Mikelandželas, Leonardas da Vinčis. Domiuosi menu nuo Antikos laikų, įvairiais laikotarpiais. Labai patinka dailės darbai iki pat XX a. trečiojo dešimtmečio. Vėlesnės meno srovės nesužadina mano pasigėrėjimo. Man dailėje yra labai svarbi estetika ir harmonija, kuri net vaizduojant dramatiškas, žiaurias scenas, kaip antai mūšiai ar kai kurios biblinės scenos, vis dėlto kelia pasigėrėjimą, sužadina sielos virpesius ir duoda peno apmąstymams.
– Ar domitės pasaulio medalininkais?
– Aš priklausau tarptautinei medalių federacijai FIDEM. Ši organizacija kas dvejus metus rengia konferencijas, parodas, išleidžia katalogus. Dalyvauju jų rengiamose parodose.
– Jeigu norėčiau mokytis medalininkystės...
– Reikia būti labai kruopščiam. Medalio kūrime reikia ir grafiko ir skulptoriaus sugebėjimų, nes tai yra kažkas tarp 2D ir 3D vaizdavimo. Yra tokia medalininkų mokykla (vienintelė pasaulyje) Romoje. Ji įsikūrusi virš Nacionalinės monetų kalyklos. Ten žmonės rimtai dirba, paruošiami studentai: susipažįstama su įvairiomis technologijomis ir moderniomis bei tradicinėmis medžiagomis ir priemonėmis.
– Ar pačiai teko suskaičiuoti savo sukurtus medalius?
– Manęs dažnai klausia šio klausimo – nežinau atsakymo, nes iki šiol neteko suskaičiuoti. Bet skaičiuoti nebūtų paprasta – yra nebaigtų medalių, užsilikusių stalčiuose, sukurti tik gipsiniai modeliai...
– Kas yra medalis?
– Medalis yra smulkios skulptūros kūrinys, apdovanojimo arba atminimo ženklas, sukurtas įvykiui, progai paminėti ar atminimui pagerbti. Medalis man – pasaulis, telpantis delne. Jis pirmiausia yra apvalios formos kaip Žemė ir jame gali būti pavaizduoti įvairiausi dalykai.
– Jeigu kurtumėte medalį sau, ką pavaizduotumėte?
– Dvipusio medalio averse būtų mano profilis (portretas), o reverse – alegorija: meno mūza su mano darbo priemonėmis.
– Kokiose erdvėse galima pamatyti jūsų darbus?
– Vasario 12 d. 15 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Kaune, bus atidaryta mano ir tėvo personalinė paroda Lietuvos istorijos tema. Bus eksponuojami medaliai, reljefai, tapyba. Visus maloniai kviečiu į atidarymą. Vėliau ši paroda keliaus į Medininkų pilį, atidarymas įvyks birželio mėnesį. Internete yra mūsų svetainės: lina-kalinauskaitė.lt ir juozas-kalinauskas.lt

„Karalius Mindaugas“.
„Monetų namų“ archyvo nuotr.

„Knygnešiai“.
„Monetų namų“ archyvo nuotr.

Medalis „Karusės mūšis“.
„Monetų namų“ archyvo nuotr.

„Ikikrikščioniškoji Lietuva“.
„Monetų namų“ archyvo nuotr.