L. Idzelis pasakoja apie Rusijos karinius metodus ir rodo iš rusų kario atimtą uniformą, kurią parsivežė iš Ukrainos.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Paula ALKSNĖ
Karas – realu ar fiktyvu? Šią savaitę Šiaulių universiteto bibliotekoje paskaitą „Karas rytoj, pamąstymai ir įžvalgos“ vedęs Krašto apsaugos savanorių Prisikėlimo (KASP) 6-osios rinktinės štabo viršininkas majoras Linas Idzelis juokauja – tokiu oru tik šašlykus kepti ir atsipalaiduoti. Tačiau jis čia pat kalba apie, ko gero, niekam dar negirdėtus dalykus, rodo iš Ukrainos parvežtas įdomybes. Tokius seminarus ji veda dažnai, tačiau šį kartą turinys pakeistas – daugiau pasakojimų apie realius karinius konfliktus ir Rusijos karo metodiką.

Žmonės nepasiruošę
„Reikia šviesti žmones. Kaip tik važiavau iš Vilniaus, kai vyko Krymo okupacija ir sulaukiau pirmo skambučio neprivažiavęs Panevėžio.
Vienas draugas manęs klausia – ar tu matei, kas Ukrainoje darosi? Vakar buvo ramu, o šiandien visiškai kitokia situacija. Sako, turiu medžioklinį šautuvą, tai gal reikėtų šovinių nusipirkti ir kiek jų reikėtų? Sakau, na, kokius 60 nusipirk – gal pirmai pradžiai užteks.
Pravažiuoju Panevėžį, skambina antras – o jis skambina tik tada, kai reikia išgerti arba keliauti į žvejybą. Sekmadienio vakarą netinka nei tas, nei tas, bet atsiliepiu. Klausia – tu matai, kas Ukrainoje darosi, gal reikėtų kokių konservų nusipirkti, miltų, kruopų? Taip, sakau, iš tikrųjų reikėtų. Dar, aišku, įvardijau ir daugiau reikalingų maisto produktų, kaip riešutai, medus ir pan.
Kai privažiavau Radviliškį ir paskambino trečias. Tada supratau, kad nėra reikalingos informacijos. Maždaug miegokite ramiai – vos ne taip oficialiai pasakoma per „teliką“. Iš tos serijos – nusipirkite gvazdikų, ir jeigu kas nors nutiks, tai juos mėtykite ir šypsokitės. Šypsokitės, kad nepaliktumėte kažkokios dviprasmybės.“

Nepriekaištinga strategija
„Susirinkome 25 karininkai iš skirtingų Lietuvos vietų ir pasikonsultavome, kaip iš tikrųjų reikėtų elgtis, nes reakcijos jokios nebuvo. Lygiai, kaip ir nebuvo jokios NATO reakcijos, kai rusai užpylė lava Gruziją 2008 m.
Tuo metu kaip tik dirbau NATO ir supratau, kad laikas idealiai nutaikytas – visi žinome, kad NATO rugpjūtį atostogauja. Tada viskas gali vykti, nes NATO ambasadorius ir jo pavaduotojas atostogauja, o atsakingas paliktas toks asmuo, kuris negali priimti jokių sprendimų. Galbūt jis žinos, kam paskambinti į sostinę, kad gautų kažkokias direktyvas, arba nežinos. Taip uždelsiamas laikas.
Buvo sureaguota, nutaikyta, vyko olimpiada – rusai nutaiko strategiškai teisingą momentą, kai visų dėmesys nukreiptas kitur.“

Eksponatai iš Ukrainos
„Skeveldra iš Mariupolio – taip ji atrodo. Tokie gabalai laksto po miestą – žūva taikūs gyventojai, nes kariuomenė tuo metu būna sulindusi į požemius, nes žino, kaip reikia pasislėpti. Karys žūva vienas, taikių gyventojų – šimtas. Deja, bet taip yra.
Paties baisiausio bataliono „Vostok“ ženklas, nuluptas nuo mašinos. Tame batalione visi banditai, jie ima viską, ką mato, žudo.“
(Susirinkusieji galėjo apžiūrėti ir rusų kario uniformą su skiriamuoju ženklu, keletą laikraščių iš Rusijos, Dmitryj Rogozin knygą „The Hawk Of Peace“, kurioje pasaulis matomas visiškai atvirkščiai, negu mes matome jį, – red. pastaba)

Sausio 13-oji
„Į ką taikėsi rusai 1991 metais? Pirmiausia į Seimą bandė įlįsti klasta. Buvo organizacija, kurios dabar nebėra, bet tuos visus sėbrus, kurie priklausė šiai organizacijai, aš Vilniuje matau, sutinku. Jie niekur nedingę. Jie laukia signalo, kada galėtų vėl veikti. Daug iš jų buvo pastebėta 2009 metų vasario-sausio mėnesiais, kai vyko langų daužymas prie Seimo. Tai dar kartą įrodo, kad viskas yra laukime.
Toliau – ką ėmė rusai 1991 m.? Krašto apsaugos departamentą – Viršuliškes, mano gimtąjį rajoną. Tą vietą, kur buvo kariuomenės užuomazga, nes reikėjo panaikinti kariuomenę – neleisti jai susikurti, atimti ginkluotę. Jeigu paimsi iš žmonių ginklus, tai kuo jie ginsis? Beisbolo lazda? Aišku, gali, bet kažin ar apgins, todėl turi būti adekvačios priemonės.
Toliau ėmė Spaudos rūmus tam, kad galėtum kontroliuoti tai, kas yra spausdinama, Televizijos bokštą, per kur galėjo transliuoti laidas Lietuvos mastu ir t. t. Galop Lietuvos radijo ir televizijos komitetą, kad pasodintų ten savo „chebrą“, kurie šnekėdavo lygiai tą patį „briedą“, kuris yra parašytas ir šioje knygoje (D. Rogozin knyga, – red. pastaba).“

Ideologijos galia
„Ką reiškia ideologiniai dalykai? Man teko per vieną konferenciją susitikti su Valentinu Badraku, parašiusiu apie 20 knygų, kurias cituoja visa Vakarų spauda.
Tai tuo metu, 1991 m., jis tarnavo Rukloje, kur šiuo metu yra mūsų brigada, pulkas ir t. t. Jis minėjo: jeigu būtų buvęs įsakymas, būtume visus išpjovę. Visus iki vieno. Visus, kurie stovėjo prie Seimo – jaunimą, senius, visus būtume pakišę po žemėmis.
Taip V. Badrakas mąstė tuo metu, dabar yra kitaip. Dabar jis mato, kad rusai ateina ir atiminėja iš jų Ukrainą. Rusai neturi jokio pagrindo – Rusijos ir Ukrainos istorija skiriasi. Čia yra dvi skirtingos tautos, jokių bendrumų nėra, nepaisant to, kad abi – slavų. Kaip ir lenkai nieko bendro neturi su rusais, lygiai taip pat ukrainiečiai – nieko bendro.
Jie visada tarpusavyje kovojo. Žmogus, būdamas tarybinėje visuomenėje ukrainiečiu, buvo tiek „prifarširuotas“ sovietinių idėjų ir minčių, jeigu būtų gavęs įsakymą, tai būtų žuvęs ir žudęs iki paskutinio kraujo lašo.
Tačiau išvakarėse atvažiavo kita divizija ir iš tikrųjų pradėjo šturmą. Tad jeigu čia iš tiesų būtume pradėję šaudyti, tikrai visus būtų išpleškinę. Čia toks nebylus priešinimasis, stovėjimas turi savų pliusų ir minusų. Kiti dabar sako, kad per mažai aukų, reikėjo, kad 10 tūkst. žūtų, kad kiekvienas turėtų nuoskaudų. Kaip, pavyzdžiui, dabar Ukrainoje – daug kas turės nuoskaudas. Čia mes maždaug išstovėjome nepriklausomybę, o ne iškovojome.
Rusų ištikimybę ideologijai rodo ir kita istorija – 1988 m. Tbilisio atvejis. Tuo metu mano draugo brolis tarnavo ten. Tai gavo jie įsakymą išvakarėse išsigaląsti kastuvėlius – jie tvarkingai nuėjo į technikos patalpas, pasileido šmirgelius ir tai padarė. Kitą dieną jiems buvo duotas įsakymas išvaikyti, t. y. sukapoti. Šiuo metu yra vaikoma, o ten buvo įsakymas konkretus – tai sukapojo 200 žmonių gabalais: kam ranką nukirto, kam kažkur įkirto ir pan., ir kelis tūkstančius sužeidė.“

Istorijos klastojimas
„Rusijoje propaganda klesti, kaip ir viskas Tarybų Sąjungoje buvo sugalvota. Viskas suklastota ir klastojama yra iki šiol, teisybės ten praktiškai nėra.
Paimkite Rusijos istoriją – baisu, keli šimtai metų suklastota. Tarkim, II pasaulinio karo aukos. Kiek jų buvo, kai mokėmės? 20 mln. – taip šnekėjo, po to išaugo iki 30 mln., po to, kai V. Putinas liepė, iki 40 mln., po to – iki 50 mln. ir tada vėl nuleido kartelę.
Neaišku, kiek vieni kitų iššaudė per revoliucijas – nėra jokios apskaitos. Niekam neįdomu – nusispjauti ant žmonių.
Štai Ukraina. Iš pradžių buvo visokios provokacijos Rytų Ukrainoje, pagal scenarijus iš Bosnijos. Rusai iš tikrųjų yra „profų profai“, kai visa tai daro.“

Ginamės visi
„Dabar renkamės modelį „ginamės visi“. Nesiruošėme niekam 25 metus, tai dabar turėsime ruoštis labai rimtai. Bus grąžinamos tarnybos, įvedamas tas, anas ir t. t. Tai jeigu kažkas pasakys, kad tėvynės gynyba yra TAVO reikalas – netiesa. Tai yra visų reikalas. Priešingu atveju – nebus tėvynės. Visi susiės ir išvažiuos. Tad jeigu darome, tai darome rimtai.
Mes galvojame, kad karo atveju netgi internetas „užlūžtų“. Internetas ateina į Lietuvą dviem keliais – yra kabelis po jūra ir kitas kabelis iš Lenkijos. Tai jūs pabandykite paskambinti po vidurnakčio per Naujuosius metus – ryšys paprastai negalimas, nes visi skambina tuo metu vieni kitiems ir paprasčiausiai nėra pralaidumo.
Tai lygiai taip pat būtų su internetu: vienas pervedinėtų pinigus į savo kitą sąskaitą, užsienio banką, kitas kels savo filmuotus vaizdelius, kaip atvažiuoja tankai. Taigi karinio konflikto atveju reikia turėti seną gerą radijo imtuvą, kuris yra ne elektra valdomas, o elementais.
Reikia laikytis toliau nuo karių – jeigu jau ruošiesi nešti mėsas, tai ir daryk. Jeigu matai, kad čia kariai kasasi griovius, dedasi smėlio maišelius, tai žinok, kad ten bus susišaudymai ir iš tikrųjų pavojinga.
Atsargomis reikia pasirūpinti prieš tai – ne laikas tai daryti, kai kas nors jau prasideda. Bus plėšimai ir, kas turės ilgesnį šautuvą, tas nugalės. Reikia tai suprasti, nes viešosios tvarkos po pusės valandos nebeliks. Tai neturėkite jokių iliuzijų, kad kažkas jus apgins. Kas turės ginklą, tas apsisaugos.
4 dalykai svarbiausi – konservuota mėsa, kanistruose benzinas arba dyzelinis kuras, kurį gali išsikeisti, cigaretės, kurias irgi gali išsimainyti į maistą, į gyvybę netgi, stiprus alkoholis, kuriuo galima ir dezinfekuoti.
Be vandens neišgyvensi – Lietuvoje vanduo pakankamai geras: jeigu ir pasisemsi iš kokio ežero, tai galo negausi. Karo atveju vandenį reikia užsipilti greitai. Jeigu kažkas nutiko, atsidarai unitazo bakelį, nardini pusantro litro butelį, vieną prisipili, antrą, užsisuki, sudedi į kuprinę ir viskas.
Turėk didįjį ir mažąjį nešulius, jeigu kas nutiktų, kur nors nepraleistų, tai gal bent mažąjį prasineši. Svarbiausia – nepasiduokite smalsumui ir neikite žiūrėti, kas vyksta už kampo.

Skeveldra iš Mariupolio. Tokie gabalai skraidė miestiečiams virš galvų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Įvairūs ženkleliai, žiauriojo bataliono „Vostok“ ženklas, nuplėštas nuo mašinos.
Artūro STAPONKAUS nuotr.