Prieš mėnesį teisės diplomą gavusi Ema Nikolajeva interneto platybėse labiau žinoma kaip JustEternity, nes taip vadinasi jos vaizdo tinklaraštis. Radviliškyje gyvenanti 22-ejų mergina dalijasi grožio paslaptimis, pataria kaip pasidaryti makiažą, kalba ir apie jautrias temas – patyčias.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Draugiška, šneki ir atvira – ko gero, šie trys žodžiai labiausiai apibūdina E. Nikolajevą. Šnekučiuojamės prie kavos puodelio – ji pasakoja apie savo vaizdo tinklaraštį ir kaip pradėjo jį kurti. Daugiau negu 2 tūkst. prenumeratorių turinti mergina sako, kad šis hobis – gana prabangus ir reikalaujantis daugybės įgūdžių bei kantrybės.

– Studijavai teisę, bet patraukė grožio paslaptys. Kodėl?
– Nuo pat mažens buvau idealistė teisės srityje, visą laiką sakydavau – įstatymas, įstatymas, įstatymas. Bet kai pradėjau studijuoti, pamačiau, kad vis dėlto teisybės nėra. Anksčiau man nerūpėjo nei makiažai, nei filmukų kūrimai, tačiau pastaruosius kelerius metus dažau save ir drauges savo malonumui. Dabar planuoju eiti į makiažo kursus.

– Nuo ko viskas prasidėjo?
– Nuo draugių – pabandome, pabandome, padažyk, padažyk. Iš pradžių, aišku, bandymai būdavo šiaip sau, dabar geriau sekasi.

– Kaip kilo mintis kurti vaizdo tinklaraštį?
– Kiekvieną kartą, kai manęs to klausia, aš atsakau skirtingai. Tiesiog vieną dieną atsikėliau, reikia nufilmuoti kažką ir prasidėjo viskas nuo filmuko apie patyčias. Po to viskas keitėsi – iš pradžių mano tinklaraščio specifika buvo kitokia, vėliau pradėjau orientuotis daugiau į grožio erdvę. Vasario mėnesį jau buvo metai, kaip kuriu ir turiu savo vaizdo tinklaraštį.

– Kokie buvo pirmieji įspūdžiai?
– Pirmieji įspūdžiai buvo ganėtinai įdomūs – nauja veikla, nauja specifika. Atrodo, vieną dieną nefilmuosiu, kitą dieną nufilmuosiu. Vėliau susipažinau su kitomis „youtube'rėmis“ iš Lietuvos, prasidėjo bendravimas. Smagu, kai randi žmonių, kurie užsiima ta pačia veikla, ir tu gali toje pačioje veikloje atsiskleisti.

– Iš kokių tinklaraštininkių mokėtės?
– Mano favoritės – Lauren Curtis ir Chloe Morello. Jos man gražiausios kaip merginos ir jos gražiausiai atlieka makiažą. Kitos, būna, kažkur persistengia. Kiekvienas dalykas turi turėti kažką savito. Pavyzdžiui, jei aš darau makiažą kam nors, tai vis tiek maždaug orientuojuosi į savo specifiką: vienos daro ryškiau, kitos labiau kontūravimą mėgsta, trečios – skaistalus išryškina, blizgučius. Aš labai mėgtu ryškų kontūravimą – kai dažau merginas, tai niekada jo nepagailiu, nes man labai gražu.

– Kaip vyksta filmavimo procesas?
– 10 minučių filmuką dažniausiai reikia filmuoti apie 40 minučių. Pradžioje teko išmokti ir su filmukų montavimo programa dirbti – tai buvo nauja, visiškai nieko nemokėjau, buvau žalia. Pradėjau mokytis dirbti su programomis, viena nepatiko, išbandžiau kitą ir t. t. Faktas, kad papildomų įgūdžių reikėjo.
Antras dalykas – šis procesas kainuoja ir nervų, nes visą laiką atsitinka kažkas ne taip. Niekada nebūna taip, kad atsisėdau, įkėliau, suredagavau ir viskas bus gerai. Kompiuteris stringa arba programa, internetas dingsta – visko būna. Buvo tokių atvejų, kai beveik viską suredagavus, užstrigo programa ir viskas išsitrynė. Būna, kad atsisėdi filmuoti prieš dienos šviesą, gražiai makiažą padarai, įsikeli medžiagą į kompiuterį ir apšvietimas visą tave šviesią padaro – nieko nesimato, tik akys. Visas darbas nueina šuniui ant uodegos.

– Kaip sekėsi kurti pirmąjį filmuką?
– Prieš kamerą aš niekada nejaučiau barjero – atsisėdu filmuoti ir man nebūna baisu. Anksčiau, kai tik pradėjau filmuoti, kaip ir pirmąjį filmuką – viską atidžiai suplanavau, žinojau, kada kas ką pasakys. Vėliau to nebedarydavau, negalvodavau, ką sakysiu. Pirmą kartą gal šiek tiek ir buvo nejauku žiūrėti į save po to, kai jau montuoji filmuką – čia taip pasimaiviau, čia tas negerai.

– Kaip reaguoja aplinkiniai ir draugai, kai filmuoji viešai?
– Draugai nori visą laiką filmuotis, bet aš dabar gal kažkiek vengiu to – vis dėlto tai yra mano vaizdo tinklaraštis. O aplinkiniai – nežinau... Kiek filmuoju viešai Palangoje arba Šventojoje, būna skersų žvilgsnių, bet lietuviai dar nėra pripratę prie to, kad čia visos su kameromis vaikšto. Iš esmės aš to nepastebiu – darau, susikoncentruoju į tą veiklą ir man aplinkinių nuomonė nerūpi. Viskas aplinkui dingsta, atrodo, esu aš ir kamera ir viskas labai gerai.

– Kaip atsirado 2 tūkst. prenumeratorių?
– Net neįsivaizduoju – tiesiog laikas ėjo ir žmonės prenumeravo mano vaizdo tinklaraštį. Atsidarai elektroninį paštą ir žiūri – tas, tas, tas prenumeruoja, ir taip susikaupia. Pirmus skaičiuoji: atsimenu, iki pirmo šimto buvo vau – 40, 60, 100 – oho, jau šimtas. Tada jau skraidžiau padebesiais ir buvau labai laiminga. O dabar, kai yra per du tūkstančius, tai kažkaip nebelabai ir sureikšminu. Na, kartais pasigiriu – vis tiek smagu, kad kažkam tai įdomu, kažkas žiūri, komentuoja.

– Kokių internetinių komentarų teko sulaukti?
– Mano tinklaraštyje yra labai mažai negatyvių komentarų. Kitos merginos sulaukia nemažai blogų komentarų, nes jos per daug reaguoja į kritiką. Merginai pasako ką nors dėl plaukų ir ji kiekviename filmuke verkia – kokie mano plaukai ir t. t. Mažiau verksi – mažiau šnekės. Pas mane galbūt daugiau dėl svorio būna komentarų – pasižiūrėk, tu tokia, tu tokia. Žinau ir ką? Ta prasme, aš nesureikšminu to, nekreipiu dėmesio – ne visi žmonės nori būti liekni ir t. t. Yra žmonių, kuriems tokie net nepatinka. Tai galbūt aš esu viena iš tų, nes niekada nenorėjau būti džiūsna ir tikriausiai niekada nenorėsiu. Aš jaučiuosi labai gerai ir tokie komentarai manęs nė kiek nežeidžia.
– Ar lietuvės vaizdo tinklaraščiuose kuklesnės negu užsienietės?
– Galbūt iš dalies su tuo ir sutikčiau, nes Lietuvoje vis dėlto yra mažesnė auditorija. Yra merginų, kurios kuria filmukus anglų kalba, o kitos – lietuvių kalba. Pastarosioms auditorija automatiškai bus mažesnė ir dėl to gal yra toks susikaustymas. Gal to net nepavadinčiau susikaustymu – mes, lietuviai, ko gero, iš prigimties esame kuklesni, prieš kamerą elgiamės kitaip negu realybėje.
Antra, dauguma lietuvių „youtube'rių“ yra jaunos – ką tik baigusios studijas arba dar mokosi. O vyresnės moterys, kaip Gražina iš vaizdo tinklaraščio „Grožis ir stilius“, automatiškai turi daugiau ką pasakyti, nes ji daugiau patyrusi negu mes, jauniklės.

– Ar šis hobis pareikalauja daug lėšų?
– Paskutiniu metu nieko neišleidžiu, nes turiu pakankamai, o šiaip nežinau tiksliai, kiek per mėnesį esu išleidusi daugiausiai. Suma svyruoja nuo 200 iki 400 šimtų litų. Čia priklauso nuo nuotaikos ir noro apsipirkti. Kai man bloga nuotaika, einu apsipirkti. Taip daro dauguma moterų, bet dažniausiai jos eina į drabužių parduotuves, aš – į makiažo. Ko gero, daugiausiai perku kontūravimo priemonių, maskuoklių, o šiuo metu mano manija – lūpų pieštukai.

– Kiek vietos užima makiažo kolekcija?
– Į kosmetinę viskas netelpa. Tiksliau – dar tokios kosmetinės man niekas nepagamino. Nuolat ieškau kosmetinės, kuri būtų patogi, kurioje viską rasčiau. Tačiau dauguma – tai vadinamieji maišai, kur viską sumeti, dažniausiai daiktai susimaišo ir nieko nerandi. Dabar susistačiau viską į indelius, surūšiavau – sekcijoje pusę dalies užima.
Lyginant mano kolekciją su užsieniečių „youtube'rių“ – turiu mažai. Ko gero didžiausią kolekciją turi Lauren Curtis. Merginos kuria savo grožio priemonių kolekcijų filmukus – man labiausiai patinka esantys komentarai po jais. Sako – kitą kartą, kai vaikinas man pasakys, kad turiu daug kosmetikos, parodysiu jam šitą filmuką. Bet iš tiesų tai yra juoda priklausomybė – atrodo, na, nereikia, bet vis tiek nusipirksiu. Mačiau, girdėjau, kad geras, reikia išbandyti.

– Ar įmanoma iš šio hobio užsidirbti Lietuvoje?
– Galima, jeigu pasirašai partnerystės sutartį. Tačiau kol kas aš tokios nesu pasirašiusi – dabar bandau susitvarkyti dokumentus. Kitos merginos užsidirba iš reklamos, bet ji ateina tada, kai turi partnerystės sutartį. „Youtube“ partneriai ieško firmų, kurių produktus tu galėtum pristatinėti ir taip atsiranda užsakymai.
Pragyventi Lietuvoje iš tokios veiklos neįmanoma. Užsienyje, kai turi 4 milijonus prenumeratorių – gali. Lietuvoje tikrai negali, gali tik prisidurti papildomų pinigų. Tai prabangus hobis – jis atima ir laiką, ir pinigus, ir nervus.