Sveikos gyvensenos propaguotoja K. Germanavičiūtė pristatė savo pirmąją knygą „Lieknesnė, gražesnė, laimingesnė aš“.
Lauros KYMANTĖS nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
„Esame savo likimo kalviai“, – sako Karolina Germanavičiūtė. Sveika gyvensena besidominti mergina jau kelerius metus džiaugiasi puikia savijauta ir dalijasi savo patirtimi tinklaraštyje „Sveikos gyvensenos dienoraštis“. O visai neseniai mergina pristatė ir pirmąją knygą – „Lieknesnė, gražesnė, laimingesnė aš: pradėkite keistis dabar ir tapkite geriausia, kokia tik galite tapti“.
Baigusi mokyklą K. Germanavičiūtė išvyko į Angliją – ten ji baigė žurnalistiką. Kaip ji pati sako, jau būdama paaugle, ji žinojo, kad emigruos – tėvai Didžiojoje Britanijoje gyvena 11 metų.
Šiuo metu sveikos gyvensenos propaguotoja dirba muzikos įrašų platinimo kompanijoje produkcijos asistente – „nors darbas ne pakeliui mano profesijai, bet kokia patirtis yra naudinga“. Laisvalaikiu K. Germanavičiūtė rašo, sportuoja ir kuria vaizdo tinklaraščius.

– Ar svajojote tapti rašytoja? Kaip gimė pirmoji knyga?
– Dar prieš keletą dienų prisiminiau, kaip baigdama studijas po disertacijos sakiau sau, kad rašytoja nebūsiu, nes noriu tapti reportere, laidų vedėja. Įvyko taip, kad viskas apsivertė – dabar mielai mintis ir idėjas keliu į lapus bei mėgaujuosi rašymu. Tiesa, minties apie darbą televizijoje neišsižadu, tačiau tai kol kas ateities planai.
Kai sukūriau „Sveikos gyvensenos dienoraščio“ tinklaraštį ir pradėjau jame dalytis savo mitybos bei sporto patarimais, idėjomis, sulaukdavau vis daugiau laiškų. Man patiko motyvuoti žmonės, džiaugiausi galėdama jiems padėti, o galbūt kai ką ir paraginti pakeisti savo gyvenimo būdą. Skaitytojai nuolat teiravosi, domėjosi ir prašė asmeninių patarimų. Sekėjų skaičius augo – augo ir noras padėti. Pradėjau daugiau skaityti ir domėtis sveika gyvensena, norėjau suteikti kuo daugiau tikslingos ir naudingos informacijos. Norėjau parodyti, kad viskas, ko tik nori ir dėl ko stengiesi, gali būti pasiekta, gali būti įgyvendinta. Pradedant kūno formomis – baigiant svajonių pavertimu realybe. Dažniausias man užduodamas klausimas būdavo „Kaip atrasti valią?“
Žinojau, kad ir kokius stiprius žodžius atsakymui parinkčiau – jis bet kokiu atveju būtų per trumpas. Valiai atrasti reikalinga motyvacija, raginimas, nuolatinis priminimas. Parodymas, kad nuo mūsų pačių priklausys, kada mes ją atrasime ir ar suradę nepaleisime. Tada supratusi, kad aš bet kokiu atveju tai bandau paaiškinti skirtinguose straipsniuose skirtingiems asmenims ir įvairiais būdais, nusprendžiau, kad reikia viską sudėti į vieną ir parašyti knygą apie tai, kaip atrasti valią, pamilti save ir įgyvendinti savo tikslus.
Nutariau parašyti atvirą dienoraštį. Tam, kad ieškantys atrastų atsakymą mano istorijoje, mano sutiktų žmonių istorijose ir dalykuose, kuriuos dažnai praleisdavo pro akis. Svarbiausia tai, kad anksčiau aš buvau kaip ir dauguma jaunų žmonių – mėgdavau nerūpestingą gyvenimą, vakarėlius, rūkydavau ir piktnaudžiaudavau savo kūnu. Neturėdavau ūpo kažką pradėti, o pradėjus – užbaigti. Jei prieš 3 metus man būtų kas nors pasakęs, kuo aš užsiimsiu ir kaip pakeisiu savo gyvenimo būdą – turbūt būčiau tik truktelėjusi pečiais ir smagiai nusijuokusi. Aš pakeičiau savo gyvenimo būdą ir pradėjau nuoširdžiai mėgautis gyvenimu, tuo nusprendžiau pasidalyti ir su tais, kurie taip pat nori keistis.
Na, o ar knyga taps populiari – priklausys nuo to, ar žmonėms bus įdomi mano valios atradimo ir tikslų įgyvendinimo besitęsianti istorija, ar jie priims ją kaip „kabliuką“ pradėti keistis ir atras joje motyvuojančią draugę/kompanionę.

– Kaip praėjo pirmosios knygos pristatymas? Kokių atgarsių jau teko sulaukti?
– Pristatyti savo pirmąją knygą – tai jausmas, kai turi galimybę pasidalyti savo dar vienu įgyvendintu tikslu su kitais. Žinant, kad mano knyga motyvacinė, turbūt nekyla abejonių, jog jos idėja skirta žmonėms, o ne sau. Tik pradėjusi ją rašyti aš buvau susiskaičiavusi, kiek kainuos jos išleidimas – redaktorius, maketavimas, spausdinimas ir platinimas. Preliminariai susidėliojau, kiek santaupų reikės išleisti, ir pelno visai nesitikėjau. Norėjau tik tiek, kad pajamos padengtų bent pusę išleistų pinigų. Pagrindinis tikslas buvo sulaukti padėkų ir sužinoti, kad mano istorija ir patarimai kažkam tikrai padėjo. Na, o dabar, kai ji jau išleista, aš netveriu džiaugsmu gavusi laiškų, kuriuose rašo, kad knyga ir buvo tas postūmis, kurio jau seniai reikėjo. Labai nustebau ir apsidžiaugiau gavusi keletą laiškų, kuriuose merginos, nors ir manęs nepažinodamos, pavadina mane drauge bei paprašo nuoširdaus gyvenimiško patarimo, pasidalija savo istorija, papasakoja apie tai, kas joms trukdo kažką pradėti, ir mes kartu ieškome kompromiso. Tokiais momentais aš žinau, kad mano noras padėti pasiteisino – mano knygoje ir mano puslapyje žmonės, kaip jie rašo, atranda stiprybės – gauna įkvėpimą. Na, o jei asmuo manimi pasitiki, man patiki savo rūpesčius ir paprašo pagalbos – aš jaučiu pareigą padėti.

– Ar planuojate toliau rašyti?
– Rašyti neplanuoju – man taip tiesiog išeina. Kasdien gimsta idėjos, kurias bemat užsirašau. Dar universitete dėstytojai vis primindavo, kad žurnalistai ir rašytojai net vidury nakties atsikėlę ir susapnavę įdomų sapną, jį turi išsisaugoti. Kol kas turiu tik daugybės minčių kratinį, skirtingus užrašus, tačiau esu tikra, kad ilgai nelaukus pradėsiu dar vieną knygą – tai mano planai.

– Iš kur semiatės motyvacijos sportui, sveikai gyvensenai?
– Motyvacijos sveikai gyvensenai semiuosi primindama sau, kokia dėkinga turiu būti savo kūnui. Jis man ištikimai tarnauja, manęs nepaveda ir leidžia man įgyvendinti savo tikslus, matyti, liesti, bėgti, jausti ir apskritai – mėgautis gyvenimu. Mainais aš jį stiprinu sportu ir lepinu deramu maistu. Be abejo, internete apstu motyvuojančių figūrų bei asmenybių. Nors savo autoritetus atsirenku pagal tai, ar jų gyvensenos požiūris sutampa su manuoju. Tarkim, nesilygiuoju į sportininkes ir kultūristes sporto pasiekimų atžvilgiu, nes manau, kad mitybos klausimais mes ne visada sutartume, tačiau visada džiaugiuosi australe Emily Skye bei tinklaraštininke kanadiete Brenda. Šios merginos, sprendžiant iš to, kuo dalijasi, teikia ne tik puikius sporto, bet ir mitybos patarimus – propaguoja bendrą sveiką gyvenseną.

– Koks jūsų gyvenimo moto?
– Mano gyvenimo moto – mes esame savo likimo kalviai. Visada sakau, kad mes esame būtent ten, kur norime būti, su tuo, su kuo norime būti, ir darome tai, ką norime daryti. Kiekvienas mūsų pačių veiksmas turi atoveiksmį. Visi mes stovime ant tos pačios linijos, tačiau tik nuo mūsų pačių priklausys, ar mes žengsime pirmuosius žingsnius tikslo link ir ar nestoviniuosime pusiaukelėje.

– Su kokiomis problemomis teko susidurti keičiant savo gyvenimo stilių?
– Pradžioje nesupratau, kad dieta ir sveika gyvensena yra du nesuderinami dalykai. Norint būti savimi patenkintai, reikia nuolatinių, o ne laikinų rezultatų. Sveikai gyventi reikia visada, o dietos yra laikinos. Kai norėjau sulieknėti, aš pradėjau laikytis dietos – save kankinau, varžiau bei ribojau. Buvau irzli ir nepatenkinta, nuolat pikta ir susierzinusi. Laukiau rezultatų, norėjau prastumti laiką ir vėl grįžti prie nesveiko maisto, užkandžiavimo, audringų savaitgalių ir įprasto gyvenimo būdo. Nesupratau, kad keistis turiu iš pagrindų, o ne iš dalies.

– Kiek laiko gyvenate sveikai? Ko reikalauja toks gyvenimo būdas?
– Sveikai gyvenu jau beveik dvejus metus. Manau, kad tai nereikalauja nieko. Reikia tik pasiruošti gauti laimę, pasitikėjimą savimi, sveikatą. Atsiranda žymiai daugiau laiko, norisi veikti, stengtis ir siekti. Turi žymiai daugiau jėgų. Negalvojau, kad kažkada galėsiu taip gerai jaustis.
Kalbant apie finansus – į maistą investuojama bet kokiu atveju, tik reikia paprasčiausiai rinktis teisingus produktus. O dėl sporto – susimokėsite galbūt už naujus sportbačius, su kuriais bėgiosite parkuose. Aš taip pat beveik metus su puse esu metusi rūkyti. Pinigai išleisti cigaretėms atstoja mėnesinį sporto klubo abonementą, nors turbūt dar ir sutaupau. Bet kokiu atveju sveikai gyvensenai man pinigų negaila – galiu investuoti daugiau į save, kai žinau, kad tie pinigai nėra išleidžiami perniek.

– Kaip reagavo aplinkiniai į tokius jūsų gyvenimo pokyčius?
– Esu gavusi klausimų: „Kada baigsi lesti savo grūdus ir pradėsi valgyti normalų maistą?“, „Nemeluok, kad visai nenori kebabo su padažu“, „Kaip tu taip gali save kankinti?“ Tokiems atsakymams esu skyrusi keletą knygos skyrių. Paaiškinimui, kad aš nesu ir nesijaučiu kankinė, man padažų nesinori, kai žinau, kad jie mano kūnui neduos naudos.
Dar teko išgirsti pasakymą, kad neva aš jau tuoj vėl rūkysiu, o anonimai po mano straipsniais rašė, kad aš greit palūšiu, ir klausė, o iš kur stiprybės semsiuosi tada. Be abejo, tai tik reti pasisakymai, tokių girdėjusi esu tik keletą, galbūt todėl ir įsiminė. Tie, kurie bando mane gręžti per dantį ar pašiepti, žinau, kad iš tiesų nori mano valios. Tik pirmiausia reikia pamilti save ir tapti geresniam tam, kad tau pradėtų sektis. Su tuo kovoti nežadu – į bet kokią kritiką kreipiu dėmesį tam, kad pati bandyčiau suprasti, kodėl žmonės pirmiausia bando įžvelgti negatyvą. Kiekviena apgalvota situacija ir sprendimas pasipila ant lapo. Aš tai sugeriu kaip idėją rašyti, prisiminti, palyginti. Perfiltruoju ir panaudoju tai savo naudai.

– Ar tikėjotės, kad tapsite ne tik tinklaraštininke, bet ir rašytoja?
– Sukūrusi „Sveikos gyvensenos dienoraščio“ tinklaraštį, aš norėjau padėti žmonėms, juos įkvėpti keistis. Džiaugiausi savo pokyčiais ir mielai dalijausi jais su visais tais, kuriuos tai paskatina, užveda ir neleidžia pasiduoti. Esu laiminga, žinodama, kad mano pastangos pasiteisina – tai suprantu, kai man dėkoja, manęs klausia patarimo, manimi pasitiki nepažįstami asmenys. Mano dienoraštis dabar yra tapęs ir motyvacija man pačiai. Mano pareiga įkvėpti, motyvuoti ir vesti. Skatinti nepasiduoti ir padėti suklupus. Turėdama beveik 8 tūkstančius sekėjų jaučiu atsakomybę jų neapvilti, jiems patarti tik tai, ką esu išbandžiusi ir skatinti, raginti. Tam pati organizuoju konkursus, ieškau rėmėjų. Buvau grįžusi atostogų į Kauną, kur suorganizavau bendrą grupinę treniruotę. Jei tik žmogui įdomu ir jis nori, aš stengiuosi suteikti kuo daugiau įmanomos naudos, užkabinti jį aktyviai veiklai, kažkuo sudominti.

– Kaip atrinkti teisingą informaciją tokioje jos gausoje?
– Iš tiesų yra daugybė patarimų, kurie mažiau tiks vieniems, o daugiau kitiems – kiekvieno kūnas yra skirtingas, unikalus, todėl reikia save stebėti ir pačiam nuspręsti kas tinka, o kas ne. Aš dažnai save analizuodavau, keisdavau mitybą, sportą ar krūvį – tuo dalydavausi savo puslapyje, rašiau pastebėjimus, pasakodavau žmonėms, kaip man sekasi, daug diskutuodavome. Manau, reikia būti atsargiam ir bandyti išmokti pažinti savo kūną. Jei kažkas sakys, kad laktozė yra naudinga ir sveika – nereikia jaučiant pilvo spazmus ar pūtimą toliau gerti pieną vien todėl, kad skaitėte, jog tai sveika. Kai kurių asmenų kūnai vienus ar kitus produktus priima skirtingai. Yra produktų, kuriuos, nors ir mėgstant, reikėtų išimti iš savo mitybos raciono vien dėl to, kad jūsų kūnas jų nepriima, pasireiškia šalutiniai poveikiai.

K. Germanavičiūtė: „Mano gyvenimo moto – mes esame savo likimo kalviai.“
Ramintos RAZMAITĖS nuotr.