D. Maksimenkovas atšventė 100-ąjį gimtadienį.
Autoriaus archyvo nuotr.

Bronislovas TARABILDA
Šiaulių Karo veteranų tarybos pirmininkas
Šiaulių miesto ir rajono Karo veteranų organizaciją, kuri vadinasi Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, Šiaulių skyrius, šiandien vienija 84 narius. Gegužės 8–9 dienomis atšventė Pergalės prieš fašistinę Vokietiją 70-ąsias metines – 57 dalyviai apdovanoti jubiliejiniais medaliais.
Po Pergalės dienos karo veteranai pradėjo šturmuoti naujas gyvenimo aukštumas. Kadangi karo veteranai, dalyvavę fronte, kariniuose veiksmuose, beveik visi peržengė 90 metų ribą, dabar jie pradėjo siekti šimtmečio ribos.
Pirmieji trys karo veteranai priartėjo prie šios ribos. Tai Jokūbas Furmanas, kovojęs 16-ojoje lietuviškoje divizijoje, Kazys Petraitis, šturmavęs Berlyną, o Dmitrijus Maksimenkovas rugsėjo 17 dieną jau sulaukė šimtmečio.
Mes, karo veteranų atstovai, baltarusių bendruomenės atstovai ir kiti visuomenininkai, nuvykome į Kuršėnus pasveikinti jubiliato. Senukas mūsų nelaukė. Jis važinėjo invalido vežimėlyje prie savo namo, tiksliau – buto. Pakvietė mus į vidų.
Čia jis pasakojo apie savo ilgą, sunkų ir gana sudėtingą gyvenimo kelią. Gimė Carinėje Rusijoje, Pskovo gubernijoje, vykstant Pirmajam pasauliniam karui. Per Spalio revoliuciją baigėsi Pirmasis pasaulinis karas ir Pilietinis karas, Maksimenkovų šeima (keturi broliai ir sesuo) buvo išblaškyti po visą pasaulį. Dmitrijus augo, brendo Rusijoje – TSRS ir 1935 metais devyniolikos metų jaunuolį pašaukė į Raudonąją armiją. Tarnavo tankų brigadoje Bobruiske (Baltarusijoje). Kadangi jaunuolis mėgo techniką, mokėsi vairuotojo amato.
Prasidėjus TSRS–Suomijos karui buvo pasiųstas į frontą. Po karo įsidarbino vairuotoju Maskvos civiliniame oro uoste. Iš čia išvyko į Bialystoką (Lenkija). Tuo metu ši teritorija priklausė TSRS. Prasidėjus TSRS–Vokietijos karui vėl mobilizuotas į frontą. Daugiausia dirbo su technika – mašinomis.
Po karo ieškojo darbo Rusijoje, Ukrainoje ir kitur. Dirbti kalvėje, kaip prieš karą, nebenorėjo. Sužinojęs, kad Pavenčiuose ieškoma vairuotojų, atvyko čia. Pradėjo dirbti Pavenčių cukraus fabrike vairuotoju, vėliau Pavenčių cukraus kombinato autokolonos eksploatacijos skyriaus inžinieriumi – cukrų vežiojo po visą TSRS.
Iš gimtinės atsivežė pirmąją žmoną Mariją. Ji pradėjo dirbti cukraus kombinate buhaltere. Vėliau su antrąja žmona Ana išgyveno 40 metų, kol 1992 metais juos išskyrė mirtis. Atšventęs 80 metų vedė trečią kartą, tačiau po 14 metų juos vėl išskyrė mirtis. Šiandien jis gyvena vienas. Jam padeda ateinanti slaugytoja.
Kadangi D. Maksimenkovas tarnavo Baltarusijoje, jį pasveikinti atvyko baltarusių bendruomenės atstovai su pirmininku O. Prokopovičiumi. Šventinį sveikinimą-poetinį montažą sukūrė „Santarvės“ mokyklos mokiniai, vadovaujami Tatjanos Sidorenko. Mokiniai yra stačiatikių Šv. Petro ir Povilo cerkvės sekmadieninės mokyklos mokiniai, dalyvavo ir pats šventikas Olegas Štelmanas.
Sveikinimą įteikė Rusijos Federacijos konsulas Klaipėdoje.