Šiandien minima Pasaulinės psichinės sveikatos diena. Šiauliuose dirbančio psichoterapeuto Vytauto Bartkevičiaus teigimu, žmogus turi būti tiek fiziškai, tiek dvasiškai tobulas. Kitaip sakant – gerai jaustis ir džiaugtis gyvenimu, darbu, mylėti. Skamba paprastai, bet, ko gero, daugelis susiduria su tam tikromis problemomis – galbūt tai nėra depresija ar šizofrenija, tačiau trūksta bendravimo su artimais žmonėmis, galimybių pasipasakoti, nesimiega naktimis... Laikui bėgant mažos problemos gali tapti didelėmis, virsti ligomis, priklausomybėmis, o blogiausiu atveju – ir savižudybėmis. Tokiais atvejais reikalinga specialistų – psichologų, psichiatrų arba psichoterapeutų – pagalba.

Akvilė PUŠINSKAITĖ

Statistiniai duomenys
Higienos instituto Sveikatos (HIS) informacijos centro duomenimis, Šiaulių apskrityje 2010-aisiais nustatyti 8848 psichikos ir elgesio sutrikimų atvejai (3597 – vyrams, 2521 – moterims). Praėjus trejiems metams skaičiai kiek mažesni – 2013 m. nustatyta 7853 (3129 vyrai ir 4724 moterys). Per metus skaičius šoktelėjo daugiau negu tūkstančiu ir 2014 m. pasiekė 8668 atvejus (3639 vyrai ir 5 029 moterys).
HIS duomenys rodo, kad nuo 2010 m. savižudybių skaičius didėjo iki 2013-ųjų: per 2010 m. nusižudė 78 vyrai ir 19 moterų, o 2013 m. – 116 vyrų ir 18 moterų. Per 2014-uosius savižudybių skaičius mažesnis – 107 atvejai (89 vyrai ir 18 moterų).
Sparčiai didėjančios priklausomybės kelia vis daugiau problemų, pavyzdžiui, alkoholizmas. HIS išskiria atvejus, kai žmonės atsitiktinai mirtinai apsinuodija alkoholiu – deja, bet šie skaičiai irgi didėjo Šiaulių apskrityje. 2010 m. alkoholiu apsinuodijo 6 vyrai, 2013-aisiais – 14 vyrų ir 3 moterys, 2014-aisiais – 11 vyrų ir 1 moteris.
Atsiradę psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį sparčiai didėjo, daugiau problemų turi vyrai. HIS duomenimis, 2010 m. nustatyta 880 atvejų (710 vyrų ir 170 moterų), 2013 m. – 1433 atvejai (1 100 vyrų ir 333 moterys) ir 2014 m. – 1603 atvejai (1 230 vyrų ir 373 moterys).
Vartojant psichoaktyviąsias medžiagas žmonės taip pat susirgo dvasinėmis ligomis. 2010 m. tokių atvejų skaičius siekė 39, 2013 m. – 63, o praėjusiais metais net 85.

Aplinkos įtaka psichinei sveikatai
Psichoterapeutas V. Bartkevičius sako, kad mūsų visuomenėje šiuo metu yra daug skaudžių problemų, kurios daro įtaką žmonių, ypač vaikų ir paauglių, dvasinei būsenai. Tai ir emigracija, ir alkoholizmas, ir bendravimo trūkumas... Daugiausiai V. Bartkevičius kalba apie vaikus ir paauglius, kurie jau tokio jauno amžiaus serga depresija, turi labai daug rūpesčių.
„Dabar vyksta didžiuliai žmonių persigrupavimai – daugelis išvyksta į kitas svečias šalis ir ten dirba. Pas mus kalbama apie nedarbą, netgi skurdą, todėl norėdami užsidirbti žmonės išvažiuoja svetur. Nėra lėšų daugiavaikėms šeimoms, kitoms reikmėms pinigų yra. Tai prie ko mes prieisim? Emigracija komplikuoja šeimų gyvenimus: tėvai išvažiuoja, vaikai paliekami vieni, pasitaiko ir skyrybų atvejų“, – sako V. Bartkevičius.
Jeigu vaikas arba paauglys suserga dvasine liga, tai jam yra labai sunku, ypač kai šalia nėra tėvų. Nė kiek nepadeda ir kreivi aplinkinių žvilgsniai, bet jis juk nekaltas dėl susiklosčiusių aplinkybių. Pavyzdžiui, vaiko tėvai išvažiuoja į Norvegiją ir grįžta tik per atostogas – vaikas mažai laiko praleidžia su tėvais, o šie trūkumą bando užpildyti materialiais daiktais.
„Jiems siunčia pinigų, perka gerus drabužius, mobiliuosius telefonus, kompiuterius. Bet ar tai gali atstoti dvasinį ryšį? Vaikai laukia tėvų – jie nori būti kartu“, – sako V. Bartkevičius.
Dėl tokių dalykų vaikai užsidaro savyje, mažiau bendrauja, kartais netgi linksta į kokias nors priklausomybes, suserga depresija.

Dažniausia dvasinė liga – depresija
„Pagrindinis mūsų galvos skausmas – depresija. Į depresiją mūsų visuomenė žiūri kaip į tinginių ligą. O taip žiūrėti jokiu būdu negalima. Visada reikia reaguoti į vaikų ir paauglių nuotaikas, jie retai pasisako patys, kad turi problemų mokykloje“, – teigia V. Bartkevičius.
Dar labiau jaudina faktas, kad depresija atsiranda labai jauniems žmonėms – nustatomos net vaikų ir paauglių depresijos. O dažniausiai vaikai bijo eiti pas psichologus, psichiatrus ar psichoterapeutus – visuomenės požiūris sukuria tokią aplinką, kad vaikai to bijo, mano, jog tai yra negerai.
Dar labiau neigiamą įspūdį kuria Lietuvoje esanti sistema. Pavyzdžiui, vaikystėje žmogus turėjo tam tikrų bėdų ir dėl to lankėsi pas specialistą, tarkim, dėl nevalingo šlapinimosi. Vėliau, kai jaunuolis nori išsilaikyti vairuotojo teises, jam prikišama – esą jis anksčiau turėjęs problemų.
„Mes, specialistai, tarpusavyje pasišnekame – ar kada nors ateis tokia diena, kai, pavyzdžiui, paauglys, turintis dvasinių problemų, ateis pats pas mus. Dažniausiai tai uždelsiama, o laikui bėgant ligos progresuoja“, – sako psichoterapeutas.
Anot jo, baisiausia tai, kad atsiradus rimtai dvasinei ligai, žmogus pats nebegali pasveikti – jam reikalingi vaistai.
„Jeigu praleidi šitą tarpsnį, kai galima gydyti be vaistų, tai kito kelio nebelieka. Skiriami medikamentai – cheminės medžiagos, kurios toli gražu nepanašios į vitaminus. Tokius vaistus reikia ilgai vartoti. Negana to, jaunas žmogus bando slėpti savo ligą, gali netgi ryžtis blogiausiam – savižudybei. Meilė žmogui, meilė darbui, meilė mokytojui, meilė savo artimiesiems yra svarbiausia – jeigu šito nėra, jaunam mūsų piliečiui labai sunku“, – teigia V. Bartkevičius.
Dvasinė žmogaus būsena lemia labai daug – jeigu žmogus laimingas ir patenkintas savimi, myli savo artimuosius, tada jis nebus linkęs į jokias priklausomybes, nesirgs. Deja, skaičiai kalba patys už save – alkoholio vartojimas didėja ne tik suaugusiųjų tarpe, bet ir tarp moksleivių. Policijos suvestinės mirga nuo pranešimų apie kvaišalų vartojimą – visa tai glaudžiai susiję su psichine žmogaus sveikata. Žmonės bėga, skuba ir pamiršta svarbiausią dalyką – meilę.