Ar susimąstėte, kaip dažnai ir iš ko juokiatės? Ar jau niekas jūsų nebepralinksmina? Galbūt jau nebepamenate, kad kvatojote?

Pasirodo, galima daug, labai labai daug juoktis be jokios linksmos priežasties. Juoktis gali, ir kai esi ne visai laimingas, kai esi liūdnas, piktas, ar nusivylęs. Moksliškai įrodyta, kad žmogaus organizmas negali atskirti dirbtinio ir tikro juoko, o nauda sveikatai gaunama ta pati.

Juoko jogos seminaras iš šono gali pasirodyti labai keistas. Antai už durų bangomis vilnija nenutrūkstantis juokas, o seminaras baigiasi keliskart pakartojamu bendru dalyvių šūkiu „Labai gerai, labai gerai, labai gerai – valio!“

Po pravesto juoko jogos seminaro sutiko pasikalbėti sertifikuotas juoko jogos treneris bei jos pradininkas Lietuvoje ir Baltijos šalyse Stepas Šafranauskas. Pašnekovas jogą praktikuoja jau dešimt metų. Atsitiktinai išbandęs vieną pratimą sumanė giliau ja pasidomėti. Netrukus žiniomis ir praktika ėmė dalytis.

– Kaip joga atėjo į jūsų gyvenimą?
– Per profesinę veiklą. Aš dalyvavau trenerystės mokymuose, kurie buvo susiję su JCI organizacija – esu jos narys. Važiavau į Austriją, į JCI trenerystės institutą mokytis trenerystės praktikos ir įgyti sertifikato. Ten reikėjo atlikti tam tikrą pratimą – „ledlaužį“. Jo metu reikėjo pasitelkti juoką. Grupė žmonių turėjo vis garsiau juoktis, judėti į centrą.

Kas kaip norėjo, tas taip kvatojo ir kikeno. Taigi aplankė smagi emocija ir mano kilo mintis, jog reikėtų sukurti tokį seminarą apie juoką. Pradėjau domėtis ir sužinojau, jog pasaulyje toks fenomenas egzistuoja ir prasidėjo, pasirodo, prieš vienuolika metų. Nedelsdamas išvykau sužinoti daugiau ir man labai pasisekė – teko proga mokytis pas patį juoko jogos pradininką iš Indijos Madaną Katariją. Po savaitės mokymų jau buvau pasiruošęs.

– Ką juoko joga davė jums pačiam?
– Tuo metu buvau įkritęs į begalę įvairiausių projektų, tad skendau gana įtemptame darbe ir stresą keliančioje veikloje. Pastebėjau, kad vis mažiau juokiuosi, prarandu tą smagų jausmą, nors šiaip anksčiau tikrai daugiau juokdavausi. Nesu tas „juokintuvas“, bet pats juokdavausi tikrai dažnai, daug iš paprastų dalykų.

Tad tarsi grįžau į save, pajutau, kad to dalyko trūksta mano gyvenime. Taigi visą savo kūną reikėjo atkariauti iš streso, įtampos, sudėtingų aplinkybių ir taip sau padėti. Tai buvo man atradimas.

– Kiek šiandien juoko jogai metų?
– Berods, 22 metai. Tai yra pakankamai naujas reiškinys, bet įvertinus tai, kokiu greičiau plito po pasaulį, galima sakyti, kad vis populiarėjantis. Daugiau nei septyniasdešimtyje šalių skaičiuojama per 7000 juoko jogos klubų. Tai išplito socialinių klubų forma – atviri užsiėmimai vyksta visiems norintiems pasinaudoti juoko teikiama nauda, pasikrauti pozityvios energijos, dalyvauti galima ir kas savaitę, galima dažniau arba rečiau.

Pavyzdžiui, tradicinės jogos (pernai vykau į tą centrą, iš kur ši joga pasklido po pasaulį) praktika išties sena… Kad visas pasaulis imtų praktikuoti jogą, turėjo praeiti labai daug laiko, o šiuo atveju pakako 21 metų – juoko joga išplito ne tik Indijoje, JAV,  Vokietijoje skaičiuojama net apie 200 juoko klubų, klubų yra ir  Skandinavijos šalyse, nors atrodo, kad šiauriečiai mažai juokiasi. Bet tai parodo, kad to žmonėms reikia.

– Ko nežinojome apie juoką?
– Tam tikri dalykai yra gerai žinomi ir, be abejo, yra jaučiami.

Juoko jogos metu juoko pratimai jungiami su jogos kvėpavimo pratimais.

Ši joga atnešė galimybę pasinaudoti juoku. Pasirinkdami daryti tokią lengvos mankštos formą galime dar daugiau juoktis ir pasikrauti dar daugiau energijos. Pratimai ir visa technika pritaikyti tam, kad lengviau būtų juoktis. Yra dvi sritys – fiziologinė nauda ir emocinė-psichologinė.

Kalbant apie tą fiziologinę naudą, juokiantis išsiskiria endorfinai – natūralūs laimės hormonai, kurie padeda jaustis geriau, negana to, beveik tiesiogiai ir greitai keičia nuotaiką.

Endorfinai yra įtampos mažintojai – antisresoriai. Pasijuokę jaučiamės geriau ir tai yra tiesioginė nauda nuotaikai ir savijautai. Jei pasijuokiame daugiau, emocijos virsta tam tikra pozityvia energija, kuri turi tendenciją išlikti ilgesnį laiką, t. y. turi išliekamąjį poveikį.

Kitas momentas – nauda sveikatai. Antai galima paminėti kitas rūšis kaip juoko terapija.

Pavyzdžiui „Raudonos nosys“ gydytojai klounai – organizacija, kuri lanko sergančius vaikus ligoninėse ir dovanoja jiems šypsenas. Ši organizacija dirba su vaikais Lietuvoje, taip pat ir visame pasaulyje.

Pastebėta, kad sergantys žmonės sveiksta greičiau. Mokslas nustatė, kad juokas stiprina imuninę sistemą, tad sergame mažiau. Pasijuokę, jeigu jaučiame, kad ir chroninį skausmą, jo jaučiame mažiau. Tai lemia tie patys endrofinai.

– Kokia dar nauda?
– Juoko joga teikia naudą darbingumui, produktyvumui ir netgi kūrybiškumui. Darbe tai yra labai aktualu. Jeigu atliekame sudėtingas ir ypač protinių gebėjimų reikalaujančias užduotis, tai mūsų smegenims reikia daug deguonies.

Dirbant kūrybinį darbą reikia 25 proc. daugiau deguonies. Tai šiuo atveju juokas yra deguonies šaltinis – juk per pratimus pajungiame kvėpavimą. Mes tampame žvalesni, aktyvesni, galime daugiau ir veikiame produktyviau.

Juokiantis suaktyvėja kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių jungtis ir mūsų mąstymas tampa mažiau aktyvesnis – mažiau vadovaujamės stereotipais ir atrandame daugiau kūrybinių išeičių, sprendimų ir daug kūrybiškiau sprendžiame įvairias situacijas. Po užsiėmimų žodžiai ir mintys šokinėja.

Po užsiėmimų būna daromos idėjų generavimo sesijos, nes kai juokiamės, mūsų smegenys dirba alfa dažniu – tokiu pat, kai esame aktyvaus miego fazėje, kai sapnuojame ir kai visiškai skirtingų nesusijusių sričių mintys jungiasi. Juk ir mūsų sapnai būna visiškai nestandartiniai.

– Veikia iš karto?
– Būna įvairiai. Žmonės skirtingi, poveikis priklauso nuo kiekvieno būsenos. Vieniems tai yra fizinis pratimas, po kurio jie jaučiasi tarsi pasportavę, pajudėję, gavę fizinio krūvio. Todėl tarsi po sporto jiems norisi pailsėti. Kitus juoko joga energizuoja – juos aplanko tokia energija, kad atrodo gali kalnus nuversti.

Kita pusė, kurios nespėjau paminėti, teikia fiziologinę naudą.

Išsivalo tam tikros susikaupę mintys, mažėja stresas, įtampa, po užsiėmimo dalyviai atsiliepia, kad galvos tapo tuščios, mintys – skaisčios, protas nušvito. Juoko joga veikia taip, kad po jos kasdienių rūpesčių tarsi nelieka. Tuomet mes visai kitaip priimame iššūkius, kai į juos tenka grįžti ir su jais susidoroti: mumyse jau gyvena tam tikra pozityvi energija. Kartais, regis, problemos tarsi savaime išsisprendžia, rūpesčių kėlę dalykai, atrodo, netgi ir juokingi gali pasirodyti.

Aiškinama, kad juoko joga susideda iš kvėpavimo pratimų, asanų, rankų plojimo ir garso „ha-ha-ha- ha“ tarimo, priartinančio prie tikrojo juoko. Dr. Madanas Katarija iš Bombėjaus (Indija) 1995 metais atidarė pirmąjį juoko klubą parke. Šiandien juoko klubai tapo pasauliniu reiškiniu.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Akimirka iš Juoko jogos seminaro.
Artūro STAPONKAUS nuotr.