„Dabar tokia situacija, kad kažkas tuos pinigus kaip ir moka, o demontuotojai jų kaip ir negauna. Norime išsiaiškinti, kur dingsta pinigai“, – sako Demontuotojų asociacijos direktorius Vidas Pocius.
Jolantos GRUBLIAUSKAITĖS nuotr.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Automobilių demontavimas. Kas tai?
Ar kada nors susimąstėte, kur dedami susidėvėję, įgrisę ar autoavarijose sugadinti automobiliai? Jie vežami į autoservisus, yra išardomi ir utilizuojami, t. y. iš automobilio ar jo likučių privalo būti išleistos ar surinktos visos kenksmingos medžiagos – tepalai, amortizatorių, stabdžių, aušinimo skysčiai, akumuliatoriai, tepalo, oro filtrai ir pan. Demontuotojų asociacijos direktorius Vidas Pocius teigia, kad demontavimo įmonės turi panaudoti ne mažiau kaip 85 proc. automobilio svorio.
Svarbiausias uždavinys – sutvarkyti detales, kad jas būtų galima naudoti pakartotinai. Tokios detalės vadinamos žaliosiomis. Kitos dalys, gaunamos iš automobilių – antrinės žaliavos. Tai įvairūs metalai, naudotos padangos, plastikas, stiklas ir pan.
Kas gali užsiimti automobilių demontavimu?
Pasirodo, kiekvienas autoservisas automobilių ardyti negali. Norintys užsiimti šia veikla privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, pavojingų atliekų tvarkymo licenciją. Be to, įmonė privalo turėti patalpas, kurios atitiktų reikalaujamas sąlygas – aikšteles su nepralaidžia danga, skysčių pašalinimo, surinkimo, išsiurbimo ir saugojimo talpas ir pan. Maža to, įmonėje turi būti darbuotojas, kuris yra išklausęs privalomus kursus.
Lietuvoje šiuo metu leidimus turi 211 įmonių, 31 iš jų yra Šiauliuose. Demontuotojų asociacijos direktorius Vidas Pocius tikina, kad Lietuvoje yra apie 400 nelegaliai dirbančių įmonių ir pavienių asmenų. „Akivaizdus trūkumas nacionaliniame teisės akte – didelė biurokratinė našta. Reikalaujama pateikti daug dokumentacijos, kurią turi tvarkyti samdomas darbuotojas, kuriam pinigus, žinoma, reikia mokėti, o naudos nėra. Demontavimu užsiima kas tik nori“ – piktinasi vyriškis.
Spragų įstatymuose būta ir seniau
Demontuotojų asociacija buvo įkurta 2005 metais. Vidas Pocius teigia, kad bet kokios asociacijos įkūrimas – verslo brandos požymis. Tačiau vėliau neiškenčia ir pradeda atvirauti, kad Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, demontavimo įmonėms buvo susidariusi grėsminga situacija. Pakeistoje direktyvoje buvo priimtas įstatymas, kad eksploatuoti netinkamų transporto priemonių galutinis sutvarkymas turėtų būti susmulkinimas. Iki tol po kablelio buvo nurodytas ne tik susmulkinimas, bet ir kitokie būdai: sukarpymas, supresavimas ir kt. Kai žodžiai po kablelio buvo nuimti, susidarė tokia situacija, kad beveik visos, išskyrus vieną, Lietuvos demontavimo įmonės būtų eliminuotos iš rinkos, nes transporto priemonės savininkui negalėtų išrašyti automobilio sunaikinimo pažymėjimo, mat metalo smulkinimo technikos jos neturi. Taigi, nieko nelaukę 20 demontavimo įmonių atstovų subėgo prie apskritojo stalo, įkūrė asociaciją ir parašė pasipiktinimą teisės aktų leidėjams. Situacija pasikeitė greičiau nei pasipiktinusieji tikėjosi – visi žodžiai po kablelio vėl buvo sugrąžinti.
Ieškos teisybės
Dabartiniai įstatymai vistiek netenkina automobilių demontuotojų. Asociacijos nariai tikina, kad yra likę daugybė spragų. Viena iš jų – krovininiai automobiliai. Teisės aktuose reglamentuojamas automobilių iki 3,5 tonos tvarkymas. Taigi, sunkvežimiai į direktyvą nepatenka. Vidas Pocius sako, kad jau kalbėjo su teisės aktų leidėjais šia tema, bet argumentacija, kodėl krovininiai automobiliai nepatenka į direktyvą buvo tokia – „sunkvežimio likutinė vertė yra per didelė. Metalo daug, bet ir pavojingų atliekų daug. Todėl nėra čia ką kalbėti“.
Nelegalių demontuotojų daroma žala gamtai – dar viena opi tema. Negana to, kad jie visiškai neįteisina savo veiklos, nedaro ir pavojingų atliekų apskaitos. Vidas Pocius teigia, kad Lietuvoje surenkama vos 20 proc. pavojingų atliekų. Visos kitos atliekos patenka į komunalinį srautą. Per 2011 metus Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas sulaukė 34 ieškinių dėl žalos gamtai atlyginimo. Padaryta apie 360 tūkstančių litų žala. Nustatyti, kiek nelegaliai dirbančių demontuotojų prisidėjo prie taršos, deja, nepavyko.
Daugiausia idemontuotojų pasipiktinimo kelia transporto priemonių gamintojų-importuotojų atsakomybė. Teisės aktų numatyta tvarka demontavimo įmonėms turėtų būti kompensuojami kaštai už automobilio sutvarkymą. „Dabar tokia situacija, kad kažkas tuos pinigus kaip ir moka, o demontuotojai jų kaip ir negauna. Norime išsiaiškinti, kur dingsta pinigai. Maža to, demontuotojas, kuris importuoja transporto priemonę, turi pats susimokėti“, – piktinasi Vidas Pocius.
Šiuo metu Demontuotojų asociacijos atstovai surengė turą po Lietuvą. Praėjusią savaitę jie susitiko su 26 Šiaulių regiono demontavimo įmonėmis, turinčiomis licenciją šiai veiklai. Susitikime buvo aptarta, su kokiomis problemomis susiduria demontuotojai, aptarti aktualūs klausimai. Asociacijos atstovai skatino susirinkusiuosius stoti į Demontuotojų asociacijos gretas, kad galėtų pasiekti akivaizdesnių rezultatų.
