Kas žino, gal netolimoje ateityje mažosios bendrijos veiklos forma apims ir kojines mezgančias močiutes...

Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS

Nuo šių metų rugsėjo jau galima steigti mažąsias bendrijas - naujos teisinės formos įmones. Mažoji bendrija turėtų būti labai patogi žmonėms, siekiantiems kurti smulkųjį, didelių investicijų nereikalaujantį šeimos verslą. Be to, mažoji bendrija sudarys žmonėms galimybę be didesnių išlaidų ir gerokai paprasčiau pradėti savo verslą. Nes iki šiol esamos juridinių asmenų teisinės formos ne visuomet atitiko smulkiojo verslo interesus.
Apie naują įmonių teisinę formą – mažąją bendriją – kalbamės su Ūkio ministerijos Įmonių teisės skyriaus vedėja Vaida Sinušaite.

Statusą apibrėžia mažųjų bendrijų įstatymas
„Kitas svarbus privalumas - verslo priežiūros institucijų įsipareigojimas pirmaisiais veiklos metais ne bausti, o konsultuoti. Taip pat 6 tūkst. litų vertės pirmųjų verslo metų paramos krepšeliai, kurie suteikia finansinę paspirtį kompensuojant konsultavimo, biuro bei mokymo paslaugas. Įmonėms  taikomas Pelno mokesčio įstatyme numatytas lengvatinis 5 proc. tarifas, jeigu bendrijos metinė apyvarta neviršys 1 mln. litų ir joje dirbs ne daugiau kaip 10 darbuotojų“, - teigia pašnekovė.

Nuo ko viskas prasidėjo?
Prieš beveik trejus metus pirmą kartą pradėta kalbėti apie naują verslo formą, kuri būtų patraukli galvojantiems apie nuosavą smulkųjį verslą. Norėta, jog kartu su pirmųjų verslo metų krepšeliais verslą pasiektų ir šių įmonių teisinę formą reglamentuojantis Mažųjų bendrijų įstatymas. Pradedančiuosius verslininkus pasiekė ne tik nauja bei patraukli verslo forma, bet ir patyrusių verslo konsultantų pagalba kiekviename regione, naudojantis pirmųjų verslo metų krepšeliais, lengvatinės paskolos per kredito unijas. Pradedantieji verslininkai labiausiai bijo nepastovumo, todėl šiuo metu svarbiausia – įtvirtinti tai, kas pasiekta, ir šios sistemos nekeisti, nejudinti bent keletą metų.

Skaitantiems šį rašinį gali kilti klausimas: nuo ko pradėti?
„Mažąją bendriją bus galima steigti dviem būdais: steigimui reikalingus dokumentus tvirtins notaras bei internetu (elektroniniu būdu). Šiuo metu elektroniniu būdu galima steigti bendriją, kai joje yra mažosios bendrijos vadovas. O galimybę steigti mažąją bendriją, kai joje yra tik mažosios bendrijos narių susirinkimas, Registrų centras numato įdiegti artimiausiu metu. Pasirinkus šį variantą, dokumentai internetu pateikiami tiesiogiai Juridinių asmenų registro tvarkytojui be notaro tvirtinimo“, - pasakoja V. Sinušaitė.
Mažąją bendriją galės steigti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų. Mažajai bendrijai nėra nustatytas minimalaus kapitalo reikalavimas, todėl jos nariams palikta teisė patiems spręsti dėl mažosios bendrijos veiklai reikalingo turto.

Dėl daugelio aspektų mažosios bendrijos nariai galės susitarti tarpusavyje, pavyzdžiui, dėl narių susirinkimo sušaukimo, balsavimo raštu, nario avansu gaunamų bendrijos lėšų asmeniniams poreikiams, naujų mažosios bendrijos narių priėmimo.
Mažosios bendrijos steigėjams (nariams) leidžiama pasirinkti vieną iš dviejų mažosios bendrijos organų struktūrų. Pagal vieną iš jų mažojoje bendrijoje yra tik mažosios bendrijos narių susirinkimas, kuris kartu yra ir mažosios bendrijos valdymo organas. Pagal antrąją – mažojoje bendrijoje yra mažosios bendrijos narių susirinkimas ir vienasmenis mažosios bendrijos valdymo organas – mažosios bendrijos vadovas.

Mažųjų bendrijų įstatyme numatyta galimybė bendrijos pelną paskirstyti ne tik pasibaigus finansiniams metams, bet ir anksčiau.
Nustatytos mažosios bendrijos narių socialinės garantijos analogiškos toms, kurios taikomos individualių įmonių savininkams. Mažųjų bendrijų apskaita tvarkoma pagal Audito ir apskaitos tarnybos patvirtintą standartą. Specifinės pelno mokesčio lengvatos, kurios būtų taikomos tik mažosioms bendrijoms, nenumatytos.

Kuo ypatingas darinys „mažoji bendrija“?
„Mažosios bendrijos patrauklumą lemia tai, kad ji yra ribotos civilinės atsakomybės asmuo ir mažosios bendrijos narys neatsako pagal mažosios bendrijos prievoles, išskyrus atvejus, kai mažoji bendrija negalės įvykdyti prievolės dėl nario nesąžiningų veiksmų, - tęsia V. Sinušaitė. - Taip pat nėra reikalavimo dėl minimalaus kapitalo dydžio, mažoji bendrija neprivalo turėti vadovo.
Be to, mažosios bendrijos apskaitą gali tvarkyti jos narys. Įstatymas suteikia galimybę mažosios bendrijos nariams susitarti tarpusavyje įvairiais veiklos klausimais, pavyzdžiui, dėl narių susirinkimo sušaukimo tvarkos, ir tai nurodyti mažosios bendrijos nuostatuose. Mažosios bendrijos nariams nereikia turėti darbo santykių su mažąja bendrija, kurios nariai jie yra.
Palyginimui: individualiąją įmonę gali steigti tik vienas asmuo. Tikrosios ūkinės bendrijos ir individualiosios įmonės dalyvių civilinė atsakomybė yra neribota. Uždaroji akcinė bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – vadovą; nustatytas minimalaus įstatinio kapitalo dydžio reikalavimas – 10 tūkst. litų“.

Nemažai potencialių verslininkų atgraso biurokratinės kliūtys steigiant savo įmonę ir t. t. Kuo šiuo požiūriu išsiskiria mažosios bendrijos įkūrimas?
„Mažąją bendriją steigti nesudėtinga, nes yra parengti mažosios bendrijos pavyzdiniai steigimo dokumentai. Belieka užpildyti pavyzdines steigimo sutarties ar steigimo akto formas ir pavyzdinius mažosios bendrijos nuostatus. Kartu yra parengtos ir šių pavyzdinių steigimo dokumentų pildymo rekomendacijos, kuriose paaiškinama, kaip reikėtų tai atlikti.
Asmenys, kurių poreikių pavyzdiniai steigimo dokumentai netenkina, gali surašyti steigimo sutartį ar steigimo aktą ir parengti mažosios bendrijos nuostatus savarankiškai. Mažosios bendrijos steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys, ir ne daugiau kaip dešimt jų“, - teigia pašnekovė.
Dar keletas faktų

Nežiūrint tam tikro optimizmo, kiek realiai kainuotų mažosios bendrijos įsteigimas?
„Reikės sumokėti atlyginimą už mažosios bendrijos registravimą – 178 litus. Taip pat
atlyginimą notarui, kai mažoji bendrija steigiama ne elektroniniu būdu – 200-700 litų. 15 litų sumokėsime už Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikiamame prašyme nurodytų duomenų tikrumo patvirtinimą, 25 litus už prašyme nurodytų duomenų tikrumo patvirtinimą. Atlyginimas už juridinio asmens pavadinimo laikiną įtraukimą į Juridinių asmenų registrą (kai mažoji bendrija steigiama elektroniniu būdu) – 56 litai. Taip pat už kvalifikuoto elektroninio parašo įgijimą, kai mažoji bendrija steigiama elektroniniu būdu (jei steigėjas jo dar neturi). Kaina priklauso nuo paslaugos teikėjo“.

Daug šnekama apie užsienio kapitalo pritraukimą į Lietuvą. Tad ar gali mažąją bendriją steigti užsieniečiai?
„Mažosios bendrijos steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys. Papildomų ribojimų nenumatoma, tad užsienio valstybių fiziniai asmenys taip pat gali steigti mažąją bendriją“, - sako V. Sinušaitė.
Jeigu mažoji bendrija neturi vadovo, kas vadovo vardu turi pasirašyti finansinius dokumentus?
„Mažosios bendrijos atstovas, atsakingas už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą. Mažųjų bendrijų įstatymas numato, kad tais atvejais, kai mažosios bendrijos narių susirinkimas yra jos valdymo organas, atstovas organizuoja finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, o mažosios bendrijos narių susirinkimas visa tai tvirtina“, - teigia V. Sinušaitė.

Ūkio ministerijos Įmonių teisės skyriaus vedėjos V. Sinušaitės tvirtinimu, mažoji bendrija turėtų sudominti tuos, kas neturėdami didelio kapitalo svajoja apie savo verslą.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.