Beruta Simėnienė šuniukus parodoms ruošia pati
Asmeninio albumo nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Tie, kas turi augintinį, supranta, kiek daug rūpesčio ir dėmesio jis reikalauja. Vieni apsisprendžia juo rūpintys patys, kiti – naudojasi įmonių teikiamomis paslaugomis. Šiaulietė Beruta Simėnienė prieš 20 metų suprato, kad keturkojais gyvūnais besirūpinantiems šeimininkams reikia pagalbos, todėl nusprendė atidaryti šunų kirpyklą. Moteris dalijasi įspūdžiais, kaip jai sekėsi.

Pradėjo kirpti namuose
Beruta Simėnienė prisimena, kad žmonės dar prieš 20 metų lankydavo jos namus ir prašydavo pagražinti šunis. „Kirpti namuose buvo sudėtinga: blogos sąlygos, svetimi gyvūnai, svetimi plaukai. Su tais plaukais ir valgyti ir miegoti tekdavo“, – pasakoja pašnekovė. Moteris ir pati augino pudelį, su kuriuo dalyvaudavo parodose, tačiau kas jį paruoštų pasirodymams – nerasdavo. Kiti konkursų dalyviai klausinėdavo, kas kirpo, kaip kirpo jos augintinį. Taigi, po 5 metų Beruta Simėnienė nusprendė atidaryti savo šunų kirpyklą. Paklausa išliko. Ateidavo tie patys žmonės, kurie lankydavosi namuose. Atsirasdavo ir naujų klientų, kadangi tai buvo pirmoji šunų kirpykla Šiauliuose. Pašnekovė teigia, kad jos verslo pradžia nebuvo sudėtinga. Savų klientų ratą ji jau turėjo, o ir pasiryžimo daug dirbti nebuvo. Tad tiek keturkojų jai atrodė pakankamai daug, ir darbas buvo ne darbas, o savotiškas pasižaidimas ir malonumas.

Paslaugos kirpykloje
Pasirodo, kad kirpykloje galima ne tik apkirpti šunį. Čia paslaugų sąrašas platus: kirpimas, maudymas, šukavimas. Į „kirpimo“ sąvoką taip pat daug kas įeina: nagučių kirpimas, ausyčių tvarkymas, pešimas. „Žodžiu, kirpykloje darome viską, kad šuniukas atrodytų puikiai“, – sako Beruta Simėnienė.
Kirpti augintinio negalima bet kaip. Šuns šukuosena priklauso nuo to, kaip puoselėjamas gyvūno plaukas. Kai šuo yra labai plaukuotas, atsižvelgiama į jo anatomiją – stengiamasi paslėpti trūkumus, išryškinti gražiausius bruožus. Taip atsiranda net kirpimų mada. Šunų šeimininkai nuvažiuoja į parodas, apsižvalgo, išsirenka tai, kas jiems atrodo nematyta, bet gražu. Kitoje parodoje pritaiko tai savo šunims. „Net nepastebi, kaip tavo sugalvotas kirpimas pasidaro mada“, – sako moteris.

Vis dėlto kiekviena veislė turi tam tikrų šukuosenos reikalavimų. Yra vadinamasis standartas, kad ta veislė turi atrodyti būtent taip. Tad ta standartinė šukuosena, kaip ir nekinta. Kinta šunų dydis, spalvos, bet iš esmės jo išvaizda nepakis. Jei šuns plaukas šiurkštus, jis visada bus pešiojamas. „Kažkada buvo madinga pudeliams iškelti labai aukštas galvas, supurkšti laku. Dabar norima pereiti prie natūralumo, todėl nebeleidžiama jų lakuoti. Vietoj to žaidžiama surišimais, įvairiomis kasytėmis, bet galva vis tiek išlieka pakelta“, – teigia Beruta Simėnienė.
Taisyklėmis vadovaujamasi ir maudant šunį. Svarbiausia – kad vanduo nebūtų karštas. Vanduo negali būti karštesnis už šuns kūno temperatūrą. „Taip galvoti, kaip žmonės, kad noriu pagulėti karštoje vonioje, negalima“, – įspėja moteris. Be to, turi būti kokybiškas šampūnas, kondicionierius. Negalima naudoti „du viename“ produktų. Nebent itin retais atvejais. Po maudynių šuo turi gerai išsipurtyti plauką. Pažeisti plaukai gali būti tepami kauke, apvyniojami rankšluostuku ir vėl perskalaujami. Trumpaplaukiai šunys gali paprastai išdžiūti. Bet, pavyzdžiui, pudeliukai – natūraliai džiūti negali. Jų plaukas garbanojasi, todėl reikia džiovinti fenu, jei nori, kad kailis atrodytų gražiai.

Dažniau lankosi parodinių šunų šeimininkai
Pašnekovė sako, kad į jos kirpyklą ateina įvairių šunų šeimininkai. Būna ir veislinių, ir neveislinių, ir parodinių šunų. Prieš parodas, žinoma, būna klientų antplūdis. Nes yra šunų, kurie parodai ruošiami prieš du mėnesius, nes plaukeliai iki pasirodymo turi ataugti. Yra tokių, kurie kerpami prieš parodą. Kitiems paskutiniai akcentai ruošiami pačioje parodoje. Beruta Simėnienė pastebi, kad visi žmonės yra labai išrankūs ir reiklūs. „Augintiniui reikalavimai dažniausiai didesni negu sau. Šuniukas šalia manęs turi atrodyti labai gražiai – tokia nuomone dažniausiai vadovaujasi šeimininkai“, – teigia moteris.

Negalima tiksliai įvardyti, kiek šunų kirpykloje nukerpama per dieną. Ir nuolatinio darbo laiko kirpykloje nėra. Priklauso nuo to, kiek jėgų ir laiko turi darbuotojai, kokie šunys atvedami. „Nepasakysi, kad dirbu nuo tiek iki tiek. Būna, kad tenka vykti į parodą be miego, tik vėliau išsimiegi“, – dalijasi patirtimi pašnekovė. Pavyzdžiui, rusų juodasis terjeras parodai kerpamas 5–6 valandas. Tuomet per dieną įmanoma apkirpti vos kelis šunis. Jorkšyro terjerams užtenka valandos ar dviejų. Tada ir papuoštų šuniukų skaičius gali būti didesnis.
Kainos kirpykloje taip pat svyruoja. Kirpimas gali kainuoti nuo 20 iki 100 litų. Priklauso nuo šuns dydžio, veislės. Žmonių nuomonės dėl kainų įvairios. „Vieniems atrodo, kad kirpimas labai brangus, o kiti, nereikia žiūrėti net į kalendorių, kiekvieną mėnesį reguliariai apsilanko“, – sako Beruta Simėnienė.

Skina laurus parodose
Moteris labai myli gyvūnus. Šiuo metu jos namuose galima pamatyti 8 Šetlando aviganius, 4 rusų žaisliukus trumpaplaukius, tris užklydusias kates bei didelį akvariumą. Viena iš Šetlando aviganių – Ūla – ypatingai graži ir gabi. „Ji – nauja kylanti žvaigždutė“, – džiaugiasi moteris. Ūla jau yra tapusi Lietuvos jaunimo čempione.
Beruta Simėnienė šuniukus parodoms ruošia pati. Augintinius ji ne tik kerpa, bet kartu su kirpyklos klientais moko parodinių dresūrų. Šunį labai svarbu kuo gražiau pateikti, todėl svarbu, kad keturkojis žinotų, kaip bėgti, kokia laikysena stovėti.

Situacija užsienyje
Užsienyje kirpyklų tikrai nemažai. Galima sakyti, visa industrija. Didelis kosmetikos, įrangos pasirinkimas, įmantriai įrengti patys salonai. Ten šuniukams taikoma šviesos terapija, masažai, kuriama kuo jaukesnė aplinka, kad keturkojis nestrestuotų likęs be savo šeimininko. Skiriasi ir darbuotojų skaičius. Pavyzdžiui, Lietuvoje šunų kirpyklose dirba po 1–2 kirpėjus, užsienyje – po 10–20.

Ūla – Lietuvos jaunimo čempionė
Asmeninio albumo nuotr.