A. Baublio teigimu, norint išvengti infekcijų, ypač kolektyvuose, reikėtų dažnai vėdinti patalpas, o slaugant sergantį – dėvėti kaukę bei tinkamai maitintis.
Linos ABROMAVIČIENĖS nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Jau daug metų Lietuvoje žiemą padažnėja rotavirusinės infekcijos sukeltos ligos. Šis virusas pradeda atakuoti spalio–lapkričio mėnesiais ir aktyvus išlieka iki pat balandžio ar net gegužės, nors vaikai roto virusu serga visus metus. Kodėl taip yra, medikai negali atsakyti, nes šaltuoju metų laiku virusinės infekcijos plinta sunkiau. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus gydytojo infektologo Algimanto Baublio, rotavirusinės infekcijos plitimas siejamas su šaltuoju metų laiku, nes vaikai daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose ir daugiau kontaktuoja su užkrėtusiais žmonėmis.
Liga plinta greitai
Pasak A. Baublio, rotavirusinė infekcija greičiausiai plinta per neplautas rankas ir maistą, tačiau mediciniškai nėra paneigta, kad ši infekcija negali plisti ir oro lašeliniu keliu – čiaudint, kosėjant ir panašiai. Todėl šią ligą kontroliuoti labai sudėtinga. Jei liga plinta ir oro lašeliniu keliu, tokiu atveju rotavirusinė infekcija gali būti visiškai nevaldoma.
„Pastebime, kad susirgus vienam asmeniui šeimoje, greit suserga ir kitas. Dažniausiai nuo vaikų užsikrečia tėvai ir taip virusas palaužia visą šeimą“, – sako A. Baublys.
Kadangi vaikų kolektyvuose greičiausiai plinta infekcinės ligos, jomis pirmiausiai suserga mažiausieji. Tačiau, anot mediko, vis dažniau pasitaiko sergančiųjų suaugusiųjų.
Simptomai – žaibiški
Liga, pasak infektologo, pasireiškia staigiai ir dažniausiai ūmiai. Pagrindiniai simptomai: temperatūra, vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmai. Vėmimas gali būti labai intensyvus, o viduriavimas gali kamuoti net iki 10 kartų per dieną. Jis ypač pavojingas mažiems vaikams, nes dažnai viduriavimas sukelia skysčių trūkumą organizme. Susirgus vaikui, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į medikus. Pasak gydytojo A. Baublio, kartais rotavirusinę infekciją lydi ir peršalimo simptomai – pacientas kosėja, pirmiausiai suserga sloga ir tik po to atsiranda pilvo veiklos sutrikimų.
Sergama liga skirtingai
Kadangi žmonių organizmai nėra veinodi, pasak gydytojo A. Baublio, kiekvienas roto virusu perserga skirtingai. „Kiekvienam žmogui liga pasireiškia vis kitaip. Kartais ta pati liga vienam pasireiškia itin sunkiai, o kai kam gali būti lengva forma. Tai priklauso nuo organizmo atsparumo ir sugebėjimo laikytis reikiamos dietos susirgus žarnyno uždegimu“, – sako A. Baublys.
Sudėtingiau rotavirusine infekcija serga tie asmenys, kurie gydosi namuose. Nors ir vartoja gydytojo paskirtus vaistus, nesilaiko tam tikros dietos ir žarnynas dar labiau įjautrinamas. „Sergant žarnyno infekcija, vaistai lieka antroje vietoje – pirmojoje mityba. Negalima maitintis aštriais ir rūgščiais produktais, gerti kavos bei gazuotų gėrimų. Gazuotas mineralinis vanduo, susirgus rotavirusine infekcija, prilygsta benzinui, pilamam ant ugnies. Gazuoti gėrimai skatina žarnyno peristaltiką ir dar labiau skatina viduriavimą“, – sako infektologas.
Pasak gydytojo, dažniausiai pats organizmas ginasi, kai sergama žarnyno uždegimu – prarandamas apetitas. Vyresniojo amžiaus žmonėms, susirgusiems roto virusu, gydytojas A. Baublys pataria vieną dieną visai nevalgyti, tačiau gerti daug skysčių. Ir tik nustojus viduriuoti, palengva pradėti maitintis įprastai.
„Pirmasis leidžiamas vaisius persirgus rotavirusine infekcija – bananas. Jis mažiausiai dirgina žarnyną. Antrą dieną galima pradėti valgyti garuose virtą mėsą, daržoves. Jei žmogus kantrus ir laikosi dietos, pasveikti galima per 2–3 dienas, tačiau jei ne, viduriavimas gali ir prailgti“, – sako gydytojas A. Baublys.
Mediko teigimu, persirgęs rotavirusine infekcija, organizmas šiai ligai turėtų įgyti imunitetą bent 3 metams, o pasikartojus žarnyno infekcijai, dažniausiai susergama jau nebe roto virusu, o nora virusu – abu susirgimai yra panašūs.
Greičiausiai sveiksta vaikai
Nors rotavirusinė infekcija ir nualina organizmą, pasveikus greičiausiai atsistato vaikų žarnyno veikla. Tačiau yra vaikų, kurie patenka į rizikos grupę ir perserga sunkiau – tai neišnešioti, silpnesnio imuniteto ar sergantys lėtinėmis ligomis. Todėl, anot A. Baublio, ypač vaikams svarbu laiku suteikti pagalbą, kad jų organizme kuo greičiau atsistatytų vandens ir druskų balansas. Geriausias gydymas vaikams, gydytojo A. Baublio teigimu, yra stacionarinis gydymas. Tik suaugusieji gali gydytis namuose. Tačiau infektologas perspėja, jog bet kokia žarnyno liga sergantis asmuo būtų atidus, nes kartais po trumpalaikiu žarnyno susirgimu gali slėptis ir rimtesnė liga. „Jei žmogus viduriavo ir tai kartojasi, gali būti, kad po žarnyno veiklos sutrikimu slepiasi ir chirurginė patologija. Vyresnio amžiaus žmonėms tai gali būti žarnyną maitinančių kraujagyslių užsikišimo simptomas, gresiantis net mirtimi. Vaikams viduriavimas gali slėpti kirmėlinės susirgimą, apendicitą“, – galimas ligas dažnai viduriuojant vardija infektologas.
„Posakis – būk švarus – būsi sveikas – neveikia kalbant apie rotavirusinę infekciją, nes kaip minėjome, gali būti šia liga užsikrečiama ir oro lašeliniu būdu. Nors higienos taisyklių reikia laikytis, apsisaugoti sudėtinga, tačiau bent jau stengtis dažniau plauti rankas bei valgyti šviežią maistą“, – pataria gydytojas.
