Gydytoja S. Praspaliauskienė pataria žiemą nevarginti akių ir vartoti vitaminus.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Modesta ŠIMKUTĖ
Atėjus šaltajam metų laikui žmogaus organizmui tenka susidurti su iššūkiais. Ne išimtis ir akys, kurioms žiema – itin didelis išbandymas net ir nekišant nosies į lauką. Su kokiomis problemomis žiemą joms tenka kovoti?
Šviesą spinduliuojantys priešai
Kai lauke tvyro itin didelis šaltis, norisi kuo daugiau laiko praleisti namie, o dažniausias namų „pagalbininkas“ neturint ką veikti – televizorius ir kompiuteris. Kartais net nepastebima, kaip greitai bėga laikas žiūrint į ekraną, o akims tai neišeina į gera. Šiaulių klinikos „Pirmoji viltis“ bendrosios praktikos gydytoja Sigutė Praspaliauskienė teigia, kad ilgai sėdint prie kompiuterio ar žiūrint į televizoriaus ekraną, akys pavargsta, ima ašaroti, o aplink esantis vaizdas gali pradėti mirgėti. Tačiau sėdintysis prie kompiuterio vargu ar kreipia į tai dėmesį. Tačiau reiktų atsiminti, kad televizorius ir kompiuteris – dirbtinę šviesą spinduliuojanti technika. Kadangi akys sukurtos žiūrėti į natūralius objektus, o kompiuteris ir televizorius – dirbtiniai objektai, jos yra ypač gadinamos. Mirguliuojantis ekranas, ryški šviesa, ilgas žiūrėjimas į vieną tašką labai veikia akis. Gydytoja sako, kad suaugusiajam akys jau ima vargti žiūrint į ekraną dvi valandas, o ikimokyklinio amžiaus vaikams poveikis atsiranda dar greičiau – sėdint ilgiau nei 30 minučių. Jei vis dėlto sėdėjimo prie kompiuterio ar televizoriaus atsisakyti sunku, kas dvi valandas reikėtų pailsinti akis ir daryti 15 minučių pertraukas. Gydytoja S. Praspaliauskienė sako, kad tai tik rekomenduojamas laiko vidurkis, daug kas priklauso nuo sėdėjimo padėties, apšvietimo, amžiaus, akių būklės. Žiūrint į kompiuterį ar televizorių, gydytoja pataria naudoti specialiai darbui su kompiuteriu skirtus akinius, turinčius apsauginį filtrą. Tokie akiniai atpalaiduoja akis, jos mažiau nuvargsta. Kartais gali atrodyti, kad daugiau jokios veiklos žiemą neįmanoma rasti, tačiau tai tik pasiteisinimas, o kompiuteris ir televizorius dažnai tampa įpročiu, kurio sunku atsisakyti.
Nepakankamas vitaminų kiekis
Dar vienas išbandymas akims – vitaminų trūkumas. Geriausi vitaminai – natūralūs. Net ir žiemą prekybos centrų lentynos lūžta nuo vaisių ir daržovių gausos, pradedant tradiciniais, įprastais, ir baigiant egzotiškais, tiesa ne visi jie vitaminais turtingi – geriausia rinktis tuos vaisius ir daržoves, kurie parduodami jų sezono metu. Vitaminų stygių jaučia ir akys: negaudamos pakankamai vitaminų, po truputį pradeda silpti, prasčiau matoma, vaizdai aplinkui tampa neryškūs. Pagalvojus apie žiemą užklupsiančias problemas, galima susirūpinti ir anksčiau. Vasarą prisirinkus uogų ir jas užšaldžius, išsaugomi jose esantys vitaminai. Nors šaldytose uogose vitaminų yra mažiau nei vasarą rinktose, tačiau visgi tai geriau, nei jokių vitaminų. Valgykite šaldytų mėlynių, žemuogių, aviečių. Mėlynės – vienos vertingiausių akims. Iš šviežių daržovių akis labiausiai stiprina morkos. Vitaminų gausumu jos pranoksta daugelį vaisių ir daržovių. Morkose gausu karotino, vitaminų C, B, D, E, mineralų, kalcio, geležies, magnio. Šviežias morkas patartina valgyti su aliejumi, grietinėle ar pienu, nes tik tada morkose esantis karotinas virsta vitaminu A. Niekuo neatsilieka ir morkų sultys, kurios yra didžiausias vitaminų A, B ir C šaltinis.
Tamsa silpnina regėjimą
Dar vienas veiksnys, silpninantis regėjimą žiemą – tamsa. Žiemą šviesiajam paros metui sumažėjus iki kelių valandų, tenka naudotis dirbtiniu apšvietimu. „Kadangi daugelis tamsiuoju periodu taupo elektrą, dažnai žmonės šviesą įsijungia beveik visiškai sutemus. Šviesos trūkumas kenkia akims, jos įsitempia, vargsta“, – sako gydytoja S. Praspaliauskienė. Dažnai prietemoje ar visiškoje tamsoje skaitant knygą, atliekant kitus atidumo reikalaujančius darbus, akys varginamos, o nesiimant atitinkamų priemonių, suprastėja ir regėjimas. Medikai skatina nevarginti akių prieblandoje ir susimąstyti kas geriau – naudojama elektra ir sveikos akys, ar blogas regėjimas.
