E. Kukaitienė sako, jog žmonės baiminasi susirgti gripu, todėl greitosios pagalbos medikai gauna daugiau iškvietimų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Gripo epidemijos metu žmonės yra išsigandę. Net ir tada, kai gali gydytis namuose patys, nori apsilankyti pas medikus ir pasitikrinti ar neserga plaučių uždegimu. Greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė sako, jog greitosios pagalbos medikams tenka bendrauti su įvairiais žmonėmis, todėl kartais sunku paaiškinti, kad išsamesnė mediko apžiūra ligoninėje žmogui nėra būtina. „Kai kurie pacientai mums ir grasina, kad mirs, jei nevešime į gydymo įstaigą, tačiau privalome į ligoninę vežti tuos, kuriems pagalba būtina, o ne visus iš eilės“, – sako E. Kukaitienė. Tačiau jei suserga vaikas, visada iškvietus greitąją pagalbą, jis vežamas į ligoninę.
Gydytojos manymu, labiausiai baugina informacija apie tuos atvejus, kai nuo gripo miršta žmonės. Todėl susirgus labiau saugomasi, o kartais net ir perdėtai.
Skiepytis reikia laiku
Pasak E. Kukaitienės, net ne visi medikai noriai skiepijasi nuo gripo. Kai kuriems žmonėms skiepytis net negalima. „Yra žmonių, alergiškų kiaušinio baltymui, todėl jie skiepytis negali. Tačiau net ir pasiskiepijus niekas nesuteikia garantijos, kad žmogus visiškai nesirgs. Nors pasiskiepiję asmenys gripu perserga žymiai lengviau“, – sako gydytoja E. Kukaitienė.
Nors medikai sako, kad skiepytis būtina bet kuriuo metu, jei žmogus neserga, gydytojos E. Kukaitienės manymu, dabar, kai siaučia epidemija, skiepytis kiek per vėlu. „Kad organizmas įgautų imunitetą gripui, reikia bent poros savaičių palaukti, o kai gripas siaučia, laukti nėra kada“, – sako gydytoja.
Apsisaugoti sudėtinga
Anot E. Kukaitienės, jei žmogaus temperatūra pakyla iki 38 laipsnių ir daugiau, jau reikėtų gerti karščiavimą mažinančių vaistų, vaistažolių arbatų. Pasak gydytojos, svarbu, kad sergantis asmuo nebūtų viešose vietose ir neapkrėstų kitų. „Sunku susirgus atsiriboti nuo visuomenės. Visiems reikia eiti į darbus, tačiau reikia stengtis kiek galima labiau saugotis. Žmonės jau žino, kaip gydytis nuo gripo, todėl dažniausiai namuose gydosi patys“, – sako gydytoja.
Pasak E. Kukaitienės, plaučių astma, lėtiniu bronchitu ar kitomis lėtinėmis ligomis sergantys žmonės turėtų ypač saugotis, kad nesusirgtų gripu.
Žmonės priprato prie žiemos, todėl traumų mažiau
Gydytoja E. Kukaitienė sako, jog daugiausiai traumų fiksuojama tada, kai pasirodo pirmasis plikledis. Dabar, kai skaičiuojamos paskutinio žiemos mėnesio dienos, prie slidžių kelių ir gatvių žmonės yra tiesiog pripratę, todėl ir vaikšto atsargiau. „Į ligoninę pastaruoju metu vežame pavienius žmones, kurie eidami paslydo ir susilaužė ranką, koją ar susitrenkė galvą. Tačiau jų nėra labai daug. Natūralu, jog žiemą kasdien tokių traumų pasitaiko“, – teigia E. Kukaitienė.
Gydytoja pataria žmonėms būti atsargesniems ir žiūrėti kur deda koją, kad nepaslystų ypač tada, kai yra pasnigę ir nesimato po sniegu pasislėpusio ledo. „Lūžiai ir patirtos traumos labai pavojingos senyvo amžiaus žmonėms, todėl žiemą jiems geriau būti namuose. Kad nepritrūktų maisto, vyresnio amžiaus žmonės gali paprašyti artimųjų ar kaimynų pagalbos ir taip apsisaugoti nuo traumų“, – sako E. Kukaitienė.
Nuo nušalimų gelbėja benamius
Pasak E. Kukaitienės, sušalusių žmonių taip pat mažiau, tačiau benamių problema niekaip neišsprendžiama. „Randame benamių pakelėse arba miegančius ant suoliukų. Ypač jų pagausėja, kai mokamos socialinės pašalpos. Gerai, kad žmonės nėra abejingi ir praneša apie gulinčius neblaivius žmones. Kad benamiai nesušaltų, juos vežame apžiūrėti į nakvynės namus ar į ligoninės Priėmimo skyrių. Yra tekę ir į namus vežti alkoholiu piktnaudžiavusį žmogų, kad nesušaltų gatvėje“, – pasakoja gydytoja.
