Kasmet paskutinį balandžio trečiadienį minima Tarptautinė triukšmo suvokimo diena. Kadangi triukšmas kenkia sveikatai, sveikatos specialistai skatina gyventojus konkrečiais veiksmais prisidėti, kad visi gyventume sveikesnėje aplinkoje.
Lina ABROMAVIČIENĖ
„Raginame šiauliečius ne tik mažinti riebalų kiekį kasdieniame racione, bet ir pratintis prie „tylos dietų“. Paminėdami tarptautinę triukšmo suvokimo dieną, pabūkite visiškoje tyloje nors penkias minutes. Išmokime mėgautis tyla ir suprasime, kiek daug ji mums reiškia“, – sako Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Henrieta Garbenienė.
Nuo triukšmo gali net pykinti
Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Asta Ivoškienė sako, kad net palygintus nestiprus 60-70 decibelų triukšmas gali sukelti galvos skausmus, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą. Dėl to blogėja atmintis, dėmesys, orientacija, sumažėja fizinis ir protinis darbingumas, pablogėja judesių koordinacija.
Tyrimais nustatyta, jog triukšmas, kaip ilgai veikiantis lėtinis stresas, sukelia įvairių sutrikimų, kurie gali lemti širdies ligų, aterosklerozės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos lėtinio uždegimo, opaligės bei įvairių neurozių išsivystymą.
Triukšmas darbe – nelaimės rizika
Pagal higienos normą, garso lygis miestuose prie gyvenamųjų namų, mokyklų ir darželių dieną turi būti ne didesnis kaip 70, vakare nuo 18 valandos - 65, naktį - 60 decibelų. Triukšmo pavojingumą nulemia ne tik jo intensyvumas. Svarbu, kaip dažnai žmogus būna triukšmingoje aplinkoje.
Daugybė žmonių kasdien patiria triukšmo poveikį ir visą su juo susijusią riziką. Triukšmas yra akivaizdžiausia problema tam tikrose pramonės šakose, pavyzdžiui, gamyboje ir statyboje. „Triukšmas nebūtinai turi būti itin stiprus, kad sukeltų problemų, jis gali sietis su kitais rizikos veiksniais darbo vietoje. Pavyzdžiui, nelaimingų atsitikimų darbe tikimybė padidėja triukšmui slopinant įspėjamuosius signalus. Taip pat triukšmas tampa darbe patiriamo streso priežastimi. Jis gali būti rimta problema ir kitokio pobūdžio darbo aplinkoje - mokyklose, baruose“, - aiškina sveikatos specialistė A. Ivoškienė.
Moksleiviai matuoja triukšmą
Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėjos Renatos Jarašūnienės manymu, triukšmo problemą žmonės turėtų pradėti spręsti pirmiausia nuo savęs. Todėl šiemet visą balandžio mėnesį bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai kartu su visuomenės sveikatos priežiūros specialistais savo mokyklose matuoja triukšmo lygį ir vykdo įvairias triukšmo prevencijos priemones. Triukšmo matavimo akcijoje dalyvauja 14 bendrojo lavinimo mokyklų. Tyrimo rezultatus vaikai pateiks jau kitą savaitę.
Specialistų teigimu, vaikai geriau suvokia problemą, kai jie patys ją fiksuoja, todėl triukšmo matavimas mokyklose yra ir ugdomoji priemonė.
„Geriausia, kai vaikai ir jaunimas realizuoja pačių sumanytas priemones, o ne primestas „iš aukščiau“. Tada jų motyvacija didesnė, labiau vertinamas ir suaugusiųjų rūpestis“, - svarsto R. Jarašūnienė.
Didžiausi triukšmo šaltiniai Šiauliuose
Autotransporto triukšmo kartografavimo duomenimis, Šiauliuose į autotransporto nakties triukšmo intervalą, viršijantį 55 decibelus, patenka mieste esančios 26 švietimo ir ugdymo įstaigos, 3 sveikatos priežiūros įstaigos, 3 lopšeliai-darželiai. Didžiausias paros triukšmo viršijimas fiksuojamas centrinėje miesto dalyje arčiausiai pagrindinių gatvių. Geležinkelio triukšmo kartografavimo duomenimis, lopšelių-darželių, švietimo ir ugdymo įstaigų, sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, patenkančių į padidintas geležinkelio paros ir nakties triukšmo zonas mieste nėra.
Taip pat mieste nėra vietų, kur būtų viršijamas leistinas pramoninio triukšmo decibelų kiekis, nors, kartografavimo Šiaulių mieste duomenimis, į pramoninio nakties triukšmo intervalą nuo 40 iki 45 decibelų patenka 2 sveikatos priežiūros įstaigos, 1 lopšelis-darželis.
Įvertinus prekybos ir paslaugų centrų triukšmo šaltinių indėlį, didžiausias triukšmo lygis gautas centrinėje miesto dalyje, P. Cvirkos gatvėje, šalia prekybos ir paslaugų centro esančių dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų aplinkoje bei pietiniame gyvenamajame rajone esančio prekybos ir paslaugų centro aplinkoje.
„Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos tyrimų rezultatai nėra grėsmingi kalbant apie triukšmą miesto mokyklų ir darželių aplinkoje. Net mūsų miesto oro uostas reguliuoja sukeliamą triukšmą paros metu“, - teigia Šiaulių visuomenės sveikatos biuro Sveikatos stebėsenos ir programų skyriaus specialistė Zita Sakalauskaitė.
Visada būna aplinkybių, kurių žmogus negali paprastai pakeisti, tačiau tikrai įmanoma ir visiškai nesudėtinga sumažinti sveikatai kenksmingų veiksnių įtaką savo aplinkoje – sumažinti televizoriaus ar muzikos grotuvo garsą, išjungti nenaudojamą kompiuterį. Todėl, A. Ivoškienės teigimu, tėvai neturėtų pratinti mažų vaikų prie nuolatos namuose „kalbančio“ televizoriaus, nes augdami jie pripras prie nuolatinio triukšmo ir nebemokės gyventi be jo, taip žalodami savo sveikatą.
