Valstybinė ligonių kasa 2013 metams kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų skyrė apie 813 milijonų litų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Šiais metais kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms Valstybinė ligonių kasa skyrė apie 813 milijonų litų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Nors daugumai kompensuojamųjų vaistų taikoma beveik šimtaprocentinė kompensacija, pasitaiko, kad žmonės, turintys teisę į kompensuojamuosius vaistus, už juos moka visą ar didesnę nei numatytą kainą.
Nemokamų vaistų skyrimas
Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Kristina Garuolienė sako, kad ambulatoriškai gydomiems pacientams, apdraustiems arba apsidraudusiems Privalomuoju sveikatos draudimu, šeimos gydytojai ar gydytojai specialistai, dirbantys sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis sudariusiose gydymo įstaigose, gali išrašyti kompensuojamųjų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių. Receptų išrašymo tvarka tiek privačioje, tiek viešojoje gydymo įstaigoje yra tokia pati – visos įstaigos laikosi tų pačių reikalavimų. Tačiau privačioje gydymo įstaigoje, nesudariusioje sutarties su teritorine ligonių kasa, dirbantys gydytojai išrašyti kompensuojamųjų vaistų negali.
Ne visi vaistai kompensuojami
Kompensuojamos ne visų vaistų įsigijimo išlaidos, o tik tų, kurie yra įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą. Kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės įrašomos į atskirą Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą. Šiuos sąrašus žino gydytojai ir jais naudojasi išrašydami vaistus ar medicinos pagalbos priemones.
Lietuvoje, pasak K. Garuolienės, kompensuojama ne visa, bet vadinamoji bazinė vaisto kaina. Bazinė kaina yra mažmeninės kainos, už kurią vaistai parduodami vaistinėje, dalis. Ši dalis ir gali būti kompensuojama 100, 90, 80 ar 50 procentų. „Daugelis pastebėjo, kad ir už 100 procentų kompensuojamuosius vaistus tuo pačiu bendriniu pavadinimu tenka primokėti. To priežastis – skirtumas tarp vaisto mažmeninės ir bazinės kainos dalies, kuri atitinka nustatytą kompensavimo dalį (100, 90, 80 ar 50 procentų)“, - aiškina specialistė.
Kadangi vaistinėje dažnai pateikiami keli preparatai su ta pačia veikliąja medžiaga, žmogus gali „apsipirkti“. Nors gamina tuos pačius vaistus trys gamintojai, jų kainos skirtingos. Tačiau jiems apskaičiuota vienoda bazinė kaina – pavyzdžiui, 37,95 lito, todėl skirtumo suma gali svyruoti nuo kelių iki keliolikos litų.
Pacientas gali rinktis vaistus pagal kainą
Patariant gydytojui ir vaistininkui, iš analogiškų vaistų pacientas visuomet gali pasirinkti tą, kurio priemoka mažesnė.
„Gydytojas, taip pat ir vaistininkas turi informuoti pacientą apie kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne įrašytų to paties bendrinio pavadinimo vaistų kainas bei jiems nustatytas priemokas. Pacientui svarbu žinoti, kad visose vaistinėse turi būti pigiausių to paties bendrinio pavadinimo grupės vaistų. Vaistinėms privalu turėti visų vaistų, įrašytų į Vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašą, kuriame yra kraujospūdį mažinantys, skausmą malšinantys, širdies veiklą gerinantys vaistiniai preparatai, taip pat vaistai kvėpavimo sistemos ligoms gydyti, antibiotikai infekcinėms ligoms gydyti ir kiti dažniausiai pacientams skiriami kompensuojamieji vaistai, kurių priemoka būtų mažiausia. Keičiantis Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynui, koreguojamas ir vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašas“, - aiškina K. Garuolienė.
Vaistai kartais išrašomi ilgesniam laikui
Pirmą kartą ligoniui nustačius lėtinę ligą, vaistų išrašoma iki 1 mėnesio gydymo kursui. Tik įsitikinus, kad vaistai veiksmingi, galima skirti iki 3 mėnesių trunkantį gydymo kursą, išskyrus narkotinius ir psichotropinius vaistus, kurie skiriami trumpesniam laikotarpiui. Šie ligoniai vieno apsilankymo metu gali gauti, pacientui pageidaujant, ne vieną kompensuojamųjų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių receptą, o tris. Tai yra, ligonio vartojamus vieno pavadinimo vaistus gydytojas gali išrašyti trijų mėnesių gydymui ant trijų atskirų receptų blankų – kiekviename recepte išrašyti vienam mėnesiui reikalingą vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kiekį. Tokia tvarka yra palengvinimas pacientams, kuriems vienu kartu sumokėti keliems mėnesiams reikalingų kompensuojamųjų vaistų priemoką sunku, o kas mėnesį kreiptis į gydytoją dėl vaistų išrašymo taip pat keblu. Sergantiesiems kitomis ligomis kompensuojamieji vaistai gali būti išrašomi vienam mėnesiui, jei liga ūmi – 7 dienų gydymo kursui.
Gydytojų išrašyti kompensuojamųjų vaistų receptai galioja 10 dienų, įskaitant recepto įsigaliojimo dieną, narkotinių vaistų – 5 dienas, įskaitant recepto išrašymo dieną, o kitų vaistų – 30 dienų, įskaitant recepto išrašymo dieną. Su žyma „Ilgalaikiam gydymui“ receptas gali galioti net 180 dienų.
„Gydytojai atsako už išrašytus ir parašu bei asmeniniu spaudu ar gydytojo tapatybę patvirtinančiu lipduku patvirtintus receptus. Pasibaigus receptų galiojimo laikui, vaistai nebeišduodami. Tuomet vėl reikia kreiptis į gydytoją, kad šis pakartotinai parašytų naują receptą. Kad vaistininkas galėtų parduoti vaistą, receptas turi būti užpildytas be klaidų, jame neturi trūkti reikiamų duomenų. Jei receptas išrašytas neteisingai, jis negalioja“, - sako K. Garuolienė.
