A. Pauliukevičius: „Žmogus renkasi tarp dviejų paprastų dalykų: tarp skanesnio valgymo – saldumynų, greito maisto arba tarp sveikesnio valgymo ir tuo pačiu gražesnio kūno ir tų dalykų, kuriuos gražesnis kūnas jam suteikia.“
Asmeninio archyvo nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Daug girdėta ir matyta: reikia gyventi sveikai, privalu gyventi sveikai arba reikėtų, norėtųsi, kad žmonės taip gyventų. Apie tai šnekamės su sportininku Andriumi Pauliukevičiumi, kuris sako, kad dėl sveikos gyvensenos žmogus turi geresnį darbingumą ir geresnius rezultatus, našumą, gebėjimą daugiau padaryti, nuveikti, užsidirbti. Išgirdome jo paties istoriją ir sužinojome, ant kokių „i“ taškus reikėtų uždėti pirmiausia, ką žmogui duoda sveika gyvensena ir kaip išlaikyti motyvaciją eiti pasirinktu keliu.

– Kaip tapote tuo, kuo esate dabar?
– Kai mokiausi vidurinėje mokykloje ir buvau 10–11 klasėje, labai smarkiai sirgau virškinamojo trakto ligomis – gastritu, dvylikapirštės žarnos uždegimu, kažkas buvo negerai su stemple ir tulžimi. Tada buvau atleistas nuo kūno kultūros pamokų ir karinės tarnybos, buvau įrašytas į spec. grupę, t. y. per kūno kultūros pamokas sėdėjau ant suoliuko ir žiūrėjau, ką daro kiti. Mane, kaip paauglį, tai žeidė, nes man buvo 16–17 metų ir norėjau būti truputėlį stipresnis negu tuo metu apie mane manė gydytojai. Kadangi tai buvo laikas, kai norėjau pradėti patikti merginoms, būdamas 17-os pradėjau savarankiškai, nors ir nebuvo galima to daryti, kilnoti svorius. Baigęs vidurinę studijavau istoriją universitete, vėliau dirbau istorijos mokytoju. Tačiau tada suvokiau, kad iš tiesų mano pašaukimas nėra mokyti, o mano pašaukimas susijęs su sportu. Todėl mečiau darbą ir pasukau į sporto sritį. Dabar jau 17 metų sportuoju ir 12 metų dirbu treneriu.

– Ar pasirinkimas sportuoti paauglystėje buvo jūsų kelias pasveikti?
– Manau, kad gydytojai labai dažnai uždraudžia kažką daryti vietoj to, kad paskirtų tik tam tikrą apribojimą arba duotų reikalingas rekomendacijas, kaip geriau tai daryti. Galbūt lengviau tiesiog uždrausti ir sakyti, kad nieko nedaryk ir viskas bus gerai. Tačiau manau, kad toks sprendimas yra neteisingas – mano istorija puikus pavyzdys ir to įrodymas. Jeigu žmogus turi kokį nors negalavimą, jo nereikia sodinti ant suolelio, nereikia guldyti į lovą, o kaip tik geriau rasti kelią, kaip turimą negalavimą apeiti.

– Ar pačioje pradžioje susidūrėte su kokiais nors sunkumais?
– Ne, nebuvo sunku, nes tuo metu, kai aš pradėjau, buvau tik 17 metų ir dar neturėjau kritinio mąstymo, kad gali būti kažkas sunku ir kad gali nepavykti. Čia yra viena iš gyvenimo sėkmės priežasčių – jeigu žmogus nelabai daug mąsto, o tiesiog ima ir daro, tai jam pasiseka. Tie, kurie mąsto, susigalvoja kliūtis, priežastis ir barjerus, dėl ko gali nepavykti, sunkiai pasiekia savo tikslus, o kai nemąstai, kliūčių nesusigalvoji, tada elementariai viskas pavyksta labai lengvai. Kita priežastis, dėl ko man nebuvo sunku – turėjau labai didelį užsidegimą, didelį norą pasiekti savo tikslą. Ir tiesą sakant, sveikatos bėdos pačių treniruočių metu nė kiek netrukdė, o savijauta reguliariai tik gerėjo.

– Ar mitybą pradėjote keisi iš karto?
– Turėjau gydytis, todėl buvau gavęs šiokias tokias gydytojų rekomendacijas. Tačiau tuo metu apie mitybą dar neišmaniau. Gaudytis pradėjau būdamas 20-ies metų, kai jau gyvenau Vilniuje, studijavau – pradėjau daugiau skaityti literatūros, domėtis mityba.

– Sveika gyvensena – reikiamybė ar nauja mada?
– Tai yra būtinybė. Žmogui yra dvi natūralios pozicijos – judėti ir gulėti. Pagal žmogaus prigimtį stovėti ir sėdėti nenatūralu. Tačiau dabartinėje mūsų civilizacijoje daugelis darbų atliekami sėdint arba tik stovint, todėl mes daromės nesveiki fiziškai ir nelaimingi emociškai. Taigi sveika gyvensena yra būtinybė, bet tuo pačiu ir mada, nes po visų buvusių krizių pragyvenimo lygis auga, todėl ir patys žmonės turi daugiau galimybių rūpintis savimi kokybiškiau, geriau atrodyti.

– Ar pritariate veganizmo, vegetarizmo idėjoms?
– Žiūrint istoriškai, žmogus yra visaėdis. Jis nebūtų išgyvenęs, jeigu būtų tik žoliaėdis arba tik mėsiaėdis. Keitėsi laikai ir klimato sąlygos, vienu metu vyravo daugiau augalinio maisto racionas, tačiau buvo ir toks metas žmonių istorijoje, kai mėsa sudarė net 90–95 proc. raciono. Tiesiog taip istoriškai susiklostė, kad žmogus prisitaikė valgyti ir tą, ir tą. Be žmonių, visaėdžiai dar yra šie žinduoliai: beždžionės, meškos, žiurkės ir kiaulės.
Tačiau veganizmo ar vegetarizmo idėjoms aš visiškai nepritarčiau – biologiškai žiūrint, žmogaus mityba susidaro iš trijų makroelementų: baltymų, angliavandenių ir riebalų. Yra tam tikrų nepakeičiamų aminorūgščių, baltymų, riebalų, o nepakeičiamų angliavandenių nėra, todėl faktiškai žmogus netgi gali gyventi be gramo angliavandenių. Veganizmas ir vegetarizmas daugiausiai paremti angliavandeniais – jų daugiausiai racione, todėl yra apribotas tam tikrų rūšių riebalų ir baltymų vartojimas. Tai gali sutrikdyti žmogaus organizmo veiklą.

– Kaip nepaslysti pradėjus sveikai gyventi?
– Iš tiesų gyvenime neįmanoma turėti visko vienu metu – yra pasirinkimas ir čia žmogus renkasi tarp dviejų paprastų dalykų: tarp skanesnio valgymo – saldumynų, greito maisto arba tarp sveikesnio valgymo ir tuo pačiu gražesnio kūno ir tų dalykų, kuriuos gražesnis kūnas jam suteikia, pavyzdžiui, geresnę sveikatą, didesnį pasitikėjimą savimi, daugiau dėmesio, galbūt geresnį atlyginimą ar socialinį bendravimą.
Mano nuomone, žmonių požiūris „Kodėl aš turėčiau dabar čia save varžyti ir to atsisakyti?“ yra klaidingas. Tačiau esu tam tolerantiškas – jeigu žmogus jaučia, kad toks valgymas atneša jam didesnį malonumą negu geresnė sveikata ir geresnė išvaizda, tai jo pasirinkimas.

– Kaip apibūdintumėte sveiką gyvenseną?
– Sveika gyvensena yra ant trijų banginių stovintis dalykas, iš kurių pats svarbiausias – pozityvus mąstymas ir siekimas, noras padaryti savo gyvenimą kokybiškesnį. Tik po to eina fizinis aktyvumas ir mityba, kuriuos galime laikyti įrankiais. Iš savo patirties galiu pasakyti – gyvename materialiame, apčiuopiamame pasaulyje, kai norime daugiau turėti. Tad sveika gyvensena dar naudinga tuo, kad dėl jos žmogus turi geresnį darbingumą ir geresnius darbo rezultatus, našumą, gebėjimą daugiau padaryti, nuveikti, užsidirbti. Visa tai tiesiogiai priklauso nuo sveikatos – sveikas žmogus gali nuolat ir našiai dirbti, o nuolat sergantis asmuo nežino, kada jam vėl pasidarys negera arba kada jis vėl atsidurs ligoninėje.

– Nuo ko reikėtų pradėti sveikai gyventi?
– Viskas prasideda nuo apsisprendimo. Antra, reikėtų stengtis susižinoti, kaip tiksliai tai padaryti. Reikia arba labai gerai pasiskaityti, arba pasikonsultuoti su kokiais nors autoritetais ir pasirinkti tinkamą kryptį, tinkamus įrankius šiam tikslui pasiekti.

– Kaip išlikti motyvuotam pasirinkus sveikos gyvensenos kelią?
– Ar paslysi, ar nepaslysi, tai ir priklauso nuo motyvacijos – jeigu yra stipri motyvacija, tada to nebus. Kas yra stipri motyvacija? Tai, kai jūs galutinio pasirinkto tikslo norite labiau negu kažkokių momentinių dalykų – negu tuo momentu suvalgyti pyragėlį, saldainį ar dešros. Jeigu galutinis pasirinktas tikslas ir galutinė aistra yra stipresnė už trumpalaikes, kiekvieną dieną aplankančias pagundas, tada nebus ir tikimybės paslysti. Jeigu tikslas nėra toks svarbus, tada motyvacijos išlaikyti negalima. Ir iš tiesų niekas nieko negali motyvuoti – ilgalaikė ir stipri motyvacija žmogui kyla tik iš jo paties vidaus. Tai yra – nei aš, nei kažkoks filmas, nei knyga negali žmogaus motyvuoti visam gyvenimui.

– Ar reikėtų tikėti populiariųjų dietų pažadais?
– Pirmiausia lietuvių šnekamojoje kalboje žodis „dieta“ turi neigiamą atspalvį – dieta asocijuojama su ribotu valgymu arba kone badavimu. Iš tiesų bet kuris mitybos planas, kuris yra skirtas svorio metimui ar man, kaip sportininkui, raumenų auginimui, yra dieta. Dieta – tai mitybos planas. Mitybos planas yra skirtas pasiekti tam tikrų tikslų – numesti, priaugti, sustiprėti ir t. t. Mitybos planas bet kuriuo atveju reikalingas. Sakykime, dirbant bet kurį darbą reikalingas tam tikras darbo ir veiksmų planas, taip ir rūpinantis savo kūnu, nes mityba sudaro 80 proc. viso rezultato. Tad ir čia reikalingas planas kaip valgyti.
Kiek tie mitybos planai, kurie yra platinami žiniasklaidoje, populiariojoje spaudoje, yra geri ir patikimi? Ko gero, maža jų dalis, nes dažniausiai tai yra marketinginiai triukai, o norint geros, subalansuotos dietos, reikia ją perskaityti ne kokiame laikraštyje, o kreiptis į dietologą, patyrusį trenerį ir pan. Galima pačiam skaityti mokslinę literatūrą, domėtis, tačiau nereikėtų sekti populiarių straipsnių patarimais. Juk dantis taisome pas odontologą, o ne ką nors perskaitę spaudoje.