Respublikinės Šiaulių ligoninės neurologas gydytojas A. Lukošaitis sako, jog kiekviena liga žmogui yra kaip iššūkis, tad ir susirgus Alzheimeriu nereikėtų nuleisti rankų, o laikantis gydytojų nurodymų gyventi toliau.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Susirgus Alzheimerio liga, kardinaliai pasikeičia kasdieniai žmogaus įpročiai, bendravimo ypatumai, tenka naujai kurti tarpusavio santykius. Respublikinės Šiaulių ligoninės neurologas gydytojas Antanas Lukošaitis sako, jog kiekviena liga žmogui yra kaip iššūkis, žymintis naują gyvenimo etapą. Kartais išbandymus turi įveikti ir sergančiojo Alzheimeriu artimieji. Svarbiausia, kad liga būtų laiku diagnozuota. Labiausiai gydytoją A. Lukošaitį baugina tai, kad dažnai žmonės numoja ranka į atsiradusius sveikatos pakitimus ir juos įvardija kaip senatvės požymius. Tačiau būtina žinoti, kad jei jau atsiranda pirmieji ligos požymiai, gali būti, kad liga jau seniai įsišaknijo, o norint ją pažaboti reikės daug laiko ir pastangų. Tad tikrai nevertėtų delsti.
Ieškomas „raktas“ ligai
Anot A. Lukošaičio, per ilgą laiką Alzheimerio ligos gydymas smarkiai pasikeitė, todėl visai tikėtina, jog ilgainiui ši liga bus pagydoma. Kad būtų tiksliai išaiškinama ligos priežastis, reikia atlikti labai daug tyrimų. „Tikimasi atrasti raktą, padėsiantį šios baisios ligos suvešėjimo išvengti. Dabar Alzheimeriu Šiauliuose serga nemažai gyventojų, tačiau situacija nėra bloga. Veikia specialios organizacijos, kurios padeda Alzheimeriu sergantiems žmonėms. Išlieka didžiulė problema, kad ne visiems sergantiesiems šios ligos diagnozė konstatuota“, - teigia gydytojas. Svarbu, kad žmogus kuo anksčiau būtų ištirtas, nes nuo to, pasak A. Lukošaičio, priklauso, kaip pavyks parinkus gydymą gerinti jo sveikatos būklę.
Delsti pradėti gydymą – rizikinga
„Pagrindiniai Alzheimerio ligos požymiai – atminties ir orientacijos sutrikimai, kurie vystosi dėl smegenų nykimo. Šiuo metu mokslininkai yra nustatę keturis genus, kurie dalyvauja tos ligos atsiradime. Viso pasaulio specialistai ieško būdų, kaip kuo anksčiau nustatyti ligą ir ją pažaboti, kad ji taip greitai neprogresuotų“, – sako neurologas A. Lukošaitis.
Šiuo metu, A. Lukošaičio teigimu, gydytojai neprailgina paciento gyvenimo, o tik pagerina funkcinę būseną, gyvenimo kokybę.
„Jei Alzheimeris nebus gydomas, tą patį ligos laikotarpį žmogus jausis žymiai blogiau nei tas, kuris gydysis. Reikia kuo anksčiau nustatyti ligą, kad žmogus kuo ilgiau būtų darbingas ir galėtų savimi pasirūpinti. Jei jau yra orientacijos sutrikimai, pacientas iš karto turi būti nukreipiamas detalesniam ištyrimui. Siuntimą turi išduoti šeimos gydytojas“, – sako neurologas.
Liga gali būti užkoduota genuose
Šiuo metu pasaulyje ieškoma būdų, kaip nustatyti ligą žmogui, kai dar nėra sveikatos sutrikimų ir sužinoti, kad jis tikrai sirgs. Tai aiškinama tiriant žmogaus genetiką.
„Jei pavyksta nustatyti, kad žmogus turi genų, palankių šiai ligai, galima teigti, jog tas žmogus ir sirgs Alzheimeriu. Šiauliuose kol kas ligoniui teikiama ankstyvoji pagalba toje fazėje, kai jau pasireiškia pirmieji sutrikimai. Pacientas keliauja pas specialistus ir jam atliekami tyrimai, kurie patvirtina, ar visgi Alzheimeris, ar ne“, – apie ligos nustatymą aiškina A. Lukošaitis.
Pasak mediko, tam, kad pacientas būtų nuodugniai ištirtas, reikalinga kompiuterinė tomograma, magnetinis rezonansas ir tam tikri kraujo tyrimai. Gydytojams sunkiausia diagnozę patvirtinti tada, kai ligos požymiai nėra pakankamai ryškūs, o simptomai yra panašūs ir būdingi kitoms ligoms – tokioms kaip auglys, insulto pasekmės ar net skydliaukė.
Pasak A. Lukošaičio, pastaruoju metu bandoma įrodyti, kad Alzheimeris – tai ne vien genetinė liga.
Apie ligą sužinoma po keliolikos metų
Pasak medikų, Alzheimeriu susergama žymiai anksčiau nei pasirodo pirmieji simptomai – prieš 10–20 metų. Anot A. Lukošaičio, kurie serga dabar, jie sirgti pradėjo žymiai anksčiau.
„Laukiame naujų medicinos pasiekimų, kada galėsime žmogui atlikti testus ir jau iš anksto nustatyti, kad jis serga. Tačiau manau, jog visiems tirtis dėl Alzheimerio tikrai nereikės. Tikrintis, ar neserga šia liga, turėtų tos grupės žmonių, kurių šeimose yra šia liga sergančiųjų. Šiems žmonėms didesnė tikimybė sirgti, nes gali būti ligą paveldėję“, – aiškina medikas.
Daugiau Alzheimeriu sergančių žmonių, A. Lukošaičio teigimu, seniau buvo sulaukusių 60 metų. Dabar atsiranda ir keturiasdešimtmečių.
„Alzheimerio liga, kalbant iš medicinos pusės, sparčiai jaunėja, todėl atsiranda sergančių ir keturiasdešimtmečių. Tokio amžiaus žmonės, jei jiems atsiranda atminties sutrikimų, turėtų kuo skubiau kreiptis į specialistus. Tik gydytojai, atlikę tyrimus, pasakys, kokia iš tikrųjų liga. Laiku diagnozavus ligą, žmogui padedame ilgiau jaustis visaverčiu visuomenėje“, – sako A. Lukošaitis.
Anot mediko, žmonės, kurie aktyviai dirba, susirgę ilgą laiką gerai jaučiasi.
Sutrinka atminties funkcija
„Susirgus Alzheimeriu, atsiranda pakitimų smegenyse. Kai pradeda nykti smegenys, atsiranda plyšių. Mums, neurologams, aktuali ta vieta, kur yra atminties sutrikimai užkoduoti“, – ligos eigą aiškina neurologas.
Pasak A. Lukošaičio, Alzheimeris yra progresuojanti, smegenis pažeidžianti degeneracinė liga, pasireiškianti atminties, ypač trumpalaikės, praradimu ir intelektinių gebėjimų silpnėjimu. Praradę atmintį ligoniai nebesugeba atlikti kasdienių gyvenimo užduočių, nebegali savarankiškai tvarkytis.
Pirmieji ligos simptomai – išsiblaškymas ir negebėjimas išmokti naujų dalykų. Aplinkiniai pradeda pastebėti ligonio sprendimų ir intelektinės bei socialinės veiklos neadekvatumą. Pamažu atsiranda logikos, atminties ir koordinacijos sutrikimų. Blogėja kalba, gali atsirasti paranoja. Paskutinėse ligos stadijose, anot neurologo A. Lukošaičio, ligonis visiškai netenka ryšio su aplinka, į ją nebereaguoja. „Tai labai traumuoja ne tik ligonį, bet ir jo šeimos narius. Todėl turime stengtis išvengti šios ligos arba, jeigu ji jau prasidėjusi, užkirsti kelią progresavimui – kartais yra galimas net šioks toks pagerėjimas“, – sako A. Lukošaitis.
Alzheimerio liga – tai ne senatvės požymis
Senatvinė demensija, pasak A. Lukošaičio, skiriasi nuo Alzheimerio tuo, kad senatvinė demensija dėl kraujagyslių pakitimų neprogresuoja taip, kaip Alzheimeris. Nors pasitaiko, bet retai, kai senatvinė demensija būna progresuojanti.
„Demencija – tai dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto kritimas, kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos, drauge stebimi suvokimo, elgesio pakitimai ir kiti fiziniai simptomai. Kartais nustatyti ligą labai sunku. Būna atvejų, kai gydome metus ir dar abejojame, ar tai tikrai Alzheimeris, tačiau visais atvejais geriau gydyti Alzheimerį jam nesant nei negydyti jam jau esant. Neurologas gydytojas A. Lukošaitis sako, kad Alzheimeris nesusijęs su senatvinėmis ligomis, tai įrodo guvūs ir protaujantys Šiauliuose gyvenantys šimtamečiai. Tai reiškia, kad nebūtinai visi senatvėje turi turėti atminties sutrikimų. Senatvėje dažniausiai išryškėja kitų ligų požymiai.
Paslaptinga liga sunkiai suvokiama
Pasak A. Lukošaičio, neretai sergantys Alzheimeriu susiduria ne tik su sveikatos problemomis, bet ir su įrodinėjimu, jog jie šia liga tikrai serga. Norintys gauti neįgalumo pažymėjimą, kreipiasi į gydytojų komisiją – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, tačiau visai sveikai atrodančiais žmonėmis gydytojų komisija sunkiai patiki. A. Lukošaitis sako, jog ir su jo gydomais pacientais taip yra nutikę ne kartą.
„Kai ligonis serga Alzheimeriu, psichologiškai jis gali 5 minutes atrodyti visiškai sveikai, todėl neretai gydytojų komisija ir abejoja, ar iš tikrųjų žmogus serga. Komisijai abejonių kelia tai, kad žmogus pats vaikščioja, protingai kalba ir jokių matomų fizinių defektų neturi, tačiau reikia suprasti, kad toks ligonis paliktas vienas namuose bus nevalgęs, nenusiprausęs – nepasirūpins savimi“, – teigia A. Lukošaitis.
