Bendras Šiaulių apskrities sergamumo rodiklis šiuo metu yra šoktelėjęs, tačiau Šiaulių centro poliklinikos bendrosios praktikos gydytoja Regina Januškienė sako, kad kol kas peršalimo ligų ir gripo protrūkio nėra. Kasdien poliklinikoje apsilanko pavieniai žmonės, sergantys virusinėmis ligomis – gerklės, nosies ar ausų uždegimais. Pasak R. Januškienės, pastaruoju metu nemažai pasitaiko ir virškinimo trakto sutrikimais besiskundžiančių suaugusių ir vaikų.

Lina ABROMAVIČIENĖ

Peršalimo požymiai
Pasak gydytojos, pirmiausia, kad vaikas yra peršalęs, išduoda atsiradęs kosulys. Iš pradžių vaiko kosulys būna nestiprus, bet palengva jis auga ir atsiranda gerklės uždegimas. Tuomet dažniausiai vaikui pakyla temperatūra, kuri „įsisiūbuoja“ iki 38 laipsnių ir daugiau. Sergantys vaikai skundžiasi bendru negalavimu – galvos skausmu.
„Vaikus pradedame gydyti paprastomis priemonėmis, stiprinančiomis imunitetą, nuo temperatūros vaistais, kurie ne tik sumažina temperatūrą, bet ir skausmą. Dažnai rekomenduojame naudoti įvairiausias pastiles ar gerklės purškalus bei sirupus, lengvinančius atsikosėjimą. Jei vaiko būklė per 3-4 dienas negerėja, tada atliekami papildomi tyrimai ir yra skiriamas rimtesnis gydymas“, - sako R. Januškienė.

Tėvai per daug pasitiki savo jėgomis
R. Januškienė sako, kad dažniausiai peršalimo ligų komplikacijos atsiranda neteisingai gydant ligą. Pasak gydytojos, tėvai per ilgai pasitiki savo jėgomis gydydami namuose vaiką. „Jei vaikas yra per ilgai paprastomis priemonėmis gydomas, gali būti, kad dėl to vilkinamas gydymas. Jei po 3 dienų mažylio sveikatos būklė negerėja, būtina apsilankyti pas šeimos gydytoją, kad jis įvertintų vaiko sveikatos būklę“, - rekomenduoja R. Januškienė.
Dažniausiai vaikui kaip peršalimo komplikacija išsivysto sinusitas, bronchitas ar plaučių uždegimas. Gydytoja sako, kad jei vaikui pakilo temperatūra, visuomet reikėtų skambinti šeimos gydytojui ir su juo pasikonsultuoti. „Aukšta temperatūra dažniausiai yra nekaltas peršalimo ligos simptomas, tačiau į jį nereaguoti negalima“, - sako gydytoja.

Ar vaikas serga gripu?
Dažnai tėveliai baiminasi, jei jų vaikas susirgo peršalimo liga, kad ji neperaugtų į gripą. Tačiau gydytoja R. Januškienė sako, kad labai retai vaikai serga tikruoju gripu. „Labai sunku mažam vaikui nustatyti gripo požymius. Kad vaikas susirgo gripu dažniau identifikuojame pagal tai, jei tuo metu kas nors šeimoje sirgo gripu, nes simptomų, būdingų gripui, yra labai daug. Dažniausiai gripo simptomai pasireiškia akių obuolių skausmu, bendru silpnumu, raumenų skausmu. Ypač mažas vaikas, kuris nemoka kalbėti, šių požymių neišsako, todėl ir sunku suprasti, ar jis tikrai serga gripu“, - sako R. Januškienė.
Verta sunerimti, jei vaikui žaibiškai pakyla temperatūra. Gydytojos R. Januškienės teigimu, kartais gali būti, kad temperatūra praneša ne apie gripą, o apie meningokokinę infekciją, kurią lydi aukšta temperatūra ir vaiko kūnelio išbėrimai. Tačiau tikimybė, kad vaikas serga meningokokine infekcija – gana reta.
„Jei vaikas serga ir jam duodami vaistai nepadeda, tada vertėtų sunerimti. Tėveliai dažnai pastebi, kad kai vaikui duodami vaistai, mažinantys temperatūrą, jiems suveikus, vaikas vėl tampa judrus, noriai valgo, žaidžia. Kai vaikas rimtai serga ir infekcija yra „pikta“, vaiko būklė praktiškai nesikeičia. Dažnai tenka vaiko tėvelius informuoti, kad jį stebėtų ir vieno namuose nepaliktų. Taip pat labai svarbu, kad sergantį vaiką tėveliai prižiūrėtų ir naktį, nes niekas negali žinoti, kada gali atsirasti grėsmingi simptomai“, - aiškina gydytoja R. Januškienė.

Geriausia apsauga – skiepai
Kai vaikas serga, pasak R. Januškienės, vaikas neturėtų būti leidžiamas į mokyklą ar darželį, nes kolektyvuose infekcinės ligos plinta ypač sparčiai. Kai vaikas serga, gydytoja pataria jo namuose nepalikti vieno, o patalpas, kuriose jis būna, reguliariai vėdinti. „Kartais patariame net profilaktiškai ne tik vaikams, bet suaugusiems pačiulpti pastilių, kurios dezinfekuoja nosiaryklę. Svarbu, kad bakterijos nosiaryklėje ir gerklėje neįsitvirtintų. Reikėtų priminti ir apie skiepus nuo gripo. Stebimės, kad žmonės baiminasi susirgti gripu, tačiau nieko nedaro, kad nuo jo apsisaugotų. Labiausiai skatiname skiepytis rizikos grupei priklausančius žmones“, - sako gydytoja. Vaikai, sergantys lėtinėmis ligomis, taip pat patenka į rizikos grupę, tad juos, pasak R. Januškienės, taip pat rekomenduojama paskiepyti, nes jų imunitetas silpnesnis ir mažiau atsparus ligoms.