Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė V. Augustinienė sako, kad jei žmonės laikytųsi gydytojų nurodymų, jie apsisaugotų ne tik nuo diabeto, bet ir kitų, panašius simptomus turinčių ligų.
Asmeninio albumo nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Lapkričio 14-oji - Pasaulinė diabeto diena. Ją minint siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad diabetas yra lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas. Visame pasaulyje sergančiųjų diabetu sparčiai daugėja. Ne išimtis ir Lietuva, tačiau mūsų šalyje nėra tikslių duomenų, kiek iš viso žmonių serga diabetu. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai buvo įregistruota daugiau nei 92 tūkstančiai sergančių diabeto atvejų. Tarptautinės diabeto asociacijos praėjusių metų duomenimis, iš viso Lietuvoje yra 246 tūkstančiai diabetu sergančių žmonių ir 84 tūkstančiai, kuriems liga dar nediagnozuota. Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė diabetu serga jau 27-erius metus, todėl gerai išmano šios klastingos ligos simptomus ir žino, kaip su diabetu reikia kovoti. Jos manymu, daugelio cukrinio diabeto atvejų galima išvengti – tereikia laiku atkreipti dėmesį į ligos siunčiamus signalus ir ją gydyti.
Rizikos faktoriai, žadinantys ligos simptomus
Diabetas tai – lėtinė liga, kuria susergama dėl nepakankamos insulino gamybos kasoje arba dėl sutrikusio jo veikimo audiniuose. Insulinas yra kasos gaminamas hormonas, kurio reikia, kad kraujo gliukozė patektų į ląsteles ir būtų paversta energija. Tiek insulino stoka, tiek sutrikusi jo veikla didina gliukozės kiekį kraujyje (hiperglikemija), dėl to ilgainiui pažeidžiamos kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai. Pasak V. Augustinienės, susirgti cukriniu diabetu gali kiekvienas, tačiau ypač saugotis turėtų rizikos grupės žmonės. „Veiksniai skatinantys diabetą: nutukimas, vyresnis amžius, nejudrumas, aukštas kraujo spaudimas, cholesterolis, gimdymo metu padidėjęs cukraus kiekis kraujyje. Moterys, kurios yra gimdžiusios vaikus, sunkesnius nei 4 kilogramai, taip pat patenka į rizikos grupę. Pastebime, kad vis daugiau diabetu serga vaikai. Ankstyvajame amžiuje susergama cukriniu diabetu ir dėl genetinių sutrikimų. Jei giminėje sergama cukriniu diabetu, reikėtų artimiesiems į tai atkreipti dėmesį“, - sako V. Augustinienė.
Ligos suaktyvėjimas gali pasireikšti kritiniais laikotarpiais, kai žmogus patiria stresą. „Vaikui cukrinio diabeto pradžia kartais gali būti sietina su išgąsčiu. Vyresnio amžiaus žmonėms ligos suaktyvėjimą ir pasireiškimą gali paskatinti artimųjų netektis, tačiau tai tik galimi variantai“, - sako V. Augustinienė.
Sergantiems diabetu vyresniame amžiuje pasireiškia rimtesnės komplikacijos. „Vyresni žmonės mano, kad dažniau gerdami vandenį išspręs problemą. Tačiau gliukozės kiekis, kai organizmas gauna daugiau skysčių, sumažėja tik laikinai. Nekreipti dėmesio į prastėjančią sveikatą nederėtų. Dažniausiai negydomo uždelsto cukrinio diabeto atvejai pasireiškia rimtomis komplikacijomis – į gydymo įstaigas atvyksta nevaikščiojantys, besiskundžiantys kraujotakos sutrikimais ligoniai“, - teigia V. Augustinienė.
Organizmas signalizuoja apie ligą
Cukrinį diabetą galima atpažinti iš pirmųjų požymių – žmogų pradeda kamuoti troškulys, jis daug geria vandens. Pasak V. Augustinienės, diabetu sergantis, tačiau to nežinantis žmogus, per dieną gali nesaikingai išgerti net kelis litrus vandens. Blogiausia tai, kad nejaučiantys ligos požymių dažnai gaivinasi saldžiais gėrimais, kurie dar labiau pakursto cukrinį diabetą.
„Pirmojo tipo diabetu serga jaunesnio amžiaus žmonės – vaikai ir asmenys iki 30 metų amžiaus. Tokiame amžiuje požymiai pasimato greitai – pradeda staigiai kristi svoris, atsiranda mieguistumas, sunkiai gyjančių žaizdų. Maži vaikai, sergantys cukriniu diabetu, dažnai tampa irzlesni, pradeda nevalingai šlapintis į lovytę miego metu. Pamačius tokius požymius, reikia kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją, kuris atliks kraujo tyrimą ir išsiaiškins, ar vaikui nėra diabeto požymių. Jei diagnozė - cukrinis diabetas, svarbu, kad būtų laiku paskirtas tinkamas gydymas. Visuomenė dar neskiria cukrinio diabeto simptomų ir dažnai nekreipia dėmesio į savo sveikatos pokyčius, todėl dažnais atvejais jau išsiaiškinama uždelsta cukrinio diabeto stadija. Kartais į ligoninę patenka cukriniu diabetu sergantys vaikai jau komos būsenos“, - sako V. Augustinienė.
Sureguliuota mityba atitolina ligą
„Liga vystosi palengva, todėl pajutus pirmuosius simptomus reikia kreiptis į gydytoją. Beveik 50 procentų diabeto atvejų galima išvengti“, - įsitikinusi V. Augustinienė. Diabetu sergantis ir nesigydantis žmogus rizikuoja savo sveikata – jam gali tekti amputuoti kojas, gali nustoti funkcionuoti inkstai, ištikti insultas ar infarktas. Tik kontroliuojant ligą su ja galima gyventi visavertį gyvenimą“, - sako V. Augustinienė.
