Apie plaukimo naudą žmogaus organizmui žino beveik kiekvienas. Plaukimas – vienintelė fizinės veiklos forma, kuri tuo pačiu metu stiprina ir atpalaiduoja organizmą. Vandenyje puikiai lavinami viršutinės kūno dalies raumenys, gerai formuojasi visas kūnas. Plaukiojant gerėja medžiagų apykaita, stimuliuojama kvėpavimo sistema.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Tačiau kai plaukimas tapo neprivalomas mokymosi įstaigose, užaugo ne viena karta nemokančių plaukti, todėl plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktorius Valerijus Belovas sako, kad reikia atgaivinti tradiciją mokyti plaukti visus vaikus. Mokantys plaukti vaikai vasarą saugiau jaučiasi būdami prie vandens, o nelaimės atveju net gali išgelbėti bendraamžį.
Plaukimo mokymo programa mokyklose
Pasak V. Belovo, mokėti plaukti ir saugiai elgtis vandenyje – tai tas pats, kas mokėti skaityti, rašyti, skaičiuoti. Tas pats, kaip žinoti saugaus elgesio taisykles einant per gatvę, važiuojant dviračiu ir panašiai.
„Mes sutelkėme dėmesį į vaikų mokymą plaukti, nes liūdna skendimo statistika kelia šiurpą. Džiaugiamės, kad Šiauliuose yra mokymo įstaigų, kurių vadovai bendradarbiauja su tėveliais ir pritaria nuomonei, jog kiekvienas vaikas turėtų mokėti plaukti. Prisimenu laikus, kai kiekvienam buvo privaloma mokėti plaukti pagal trečių klasių programą. Todėl ir dabar yra diskutuojama, kad į moksleivių fizinio lavinimo programą būtų įtraukta 15-18 plaukimo pamokų. Geriausia plaukimo pamokas rengti rudens ir pavasario periodu, kai nėra šalta“, - sako V. Belovas.
Dauguma tėvelių norėtų, kad visi moksleiviai būtų mokomi plaukti po pamokų, tačiau, anot V. Belovo, nėra galimybės tiek daug vaikų priimti vienu metu. Atsiranda problemų, kad ir pamokų metu ne kiekviena mokykla gali suderinti, kad moksleiviai vyktų į baseiną mokytis plaukti. „Kadangi fizinio lavinimo mokytojas neturi tiek daug įgūdžių, kad galėtų moksleivius mokyti plaukti, būtinos plaukimo trenerio paslaugos. Be to, per trumpesnį laiką fizinio lavinimo mokytojui būtų per sudėtinga mokyti vaikus plaukti, nes reikia tam pasiruošimo, todėl ir kai kurios mokyklos, taupydamos lėšas, atsisako siūlomų plaukimo mokymo programų“, - teigia V. Belovas.
Ne pirmus metus „Delfino“ plaukimo mokykloje plaukti mokosi Šiaulių universiteto gimnazijos, „Sandoros“ progimnazijos, pradinės mokyklos „Smalsieji pabiručiai“ moksleiviai. Kiekvieną savaitę į baseiną atvyksta Jovaro progimnazijos, Vijolių vidurinės mokyklos kolektyvai, Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos pradinukai. Sulaukiama moksleivių ir iš kitų Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų, pernai baseiną lankė Vinco Kudirkos progimnazijos moksleiviai. Tarp norinčių išmokti plaukti – Šiaulių rajono Voveriškių pagrindinės mokyklos moksleiviai.
Kiekvienais metais plaukimo mokykla „Delfinas“ dalyvauja įvairiuose projektuose, kurių dėka vis daugiau vaikų susipažįsta su plaukimo sporto šaka, mokosi plaukimo paslapčių.
Geriausia mokyti plaukti pradinukus
V. Belovas sako, jog geriausia plaukimo technikos pagrindų mokyti 7-10 metų vaikus, nors jaunesni 6-7 metų dažniausiai į baseiną ateina pažaisti ir jiems plaukimas atrodo kaip žaidimas vandenyje. „Vyresnieji mokiniai labai stengiasi, nes jų tikslas – kuo greičiau išmokti plaukti. „Pradinių klasių moksleiviams būtina aiškinti apie saugaus elgesio vandenyje taisykles, dėl kurių išvengiama skaudžių nelaimių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Lietuvos vandens telkiniuose nuskendo 142 žmonės. Praėjusiais metais gelbėtojai iš vandens ištraukė 182 skenduolius. Šie skaičiai turėtų dar labiau visus paskatinti mokytis plaukti“, - sako V. Belovas.
Nuo šių metų spalio 1 dienos plaukimo mokykla „Delfinas“ vykdo projektą - „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“. Kadangi dėl remonto darbų baseinas Ežero gatvėje 11A nedirba, moksleiviai kviečiami mokytis plaukti Dainų g. 33A esančiame baseine. Šiuo metu baseine treniruojasi Kuršėnų Stasio Anglickio mokyklos moksleiviai, pradinių klasių moksleiviai iš Kairių, Verbūnų pagrindinių mokyklų. Vaikus lydinčios mokytojos sako, kad vaikams treniruotės baseine teikia daug džiaugsmo, treniruotėse lavėja jų fizinės savybės – greitis, jėga, lankstumas, ištvermė, taip pat pusiausvyra, koordinacija, vikrumas, reakcija. Vaikai, kuriuos savo iniciatyva tėveliai leidžia į baseiną, prižiūrimi plaukimo trenerių. „Net ir mokantis plaukti vaikas, kuris pirmą kartą pas mus apsilanko, yra testuojamas – stengiamasi patikrinti, kaip jis elgiasi vandenyje, ar moka plaukti. Atsižvelgiant į tai, mes jam nurodome, kur jis gali saugiai būti vandenyje.
Plaukimas – reabilitacijai ir laisvalaikiui
Šiaulių sporto medicinos centro direktorius Danius Tankūnas sako, kad plaukimas kiekvienam gali būti puikus laisvalaikio praleidimo būdas. „Vis jaunesni vaikai pradeda mokytis plaukti ir pasiekia aukštų rezultatų, tai įrodo lietuvaitės Rūtos Meilutytės pasiekimai. Tačiau nesiekiantys rezultatų plaukime vaikai turėtų bent metus laiko palankyti baseiną, kad išmoktų plaukti visam gyvenimui. Per metus vaikas išmoksta laisvai plaukti visais galimais būdais“, - sako D. Tankūnas.
Tačiau D. Tankūnas įsitikinęs, jog pagrindinė plaukimo nauda – būdas atsipalaiduoti, pagerinti kraujotakos darbą, tačiau gali būti ir kaip sveikatinimo priemonė.
„Plaukimą rekomenduojame sportininkams, kurie po sunkių treniruočių savo raumenis gali atpalaiduoti plaukiodami baseine. Kai kurie žmonės baseiną lanko laikantis gydytojų nurodymų. Plaukimas dažnai rekomenduojamas po stuburo traumų, tačiau tinka ne visais atvejais. Jei žmogus turi sveikatos problemų, prieš pradėdamas lankyti baseiną turėtų pasitarti su reabilitologu ar sporto medicinos gydytoju. Taip pat plaukiant svarbu laikytis plaukimo taisyklių – derinti kvėpavimą su galvos panėrimu po vandeniu. Netaisyklingas plaukimas gali turėti ir neigiamą poveikį sveikatai. Dažnai plaukdami žmonės nenardina po vandeniu galvos, o tai gali baigtis kaklo srities pertempimu. Tas pats galioja ir plaukiojant turint stuburo problemų – neteisingai plaukiojant galima jam dar labiau pakenkti“, - sako Šiaulių sporto medicinos centro direktorius.
