Gydytojo kabineto durys praveriamos dėl įvairių sveikatos sutrikimų. Pasakojame ir klausiame gydytojo daugelio dalykų apie įvairias sveikatos problemas. Tačiau labai dažnai lieka klausimas, kurio taip ir neišdrįstame paklausti mediko ir nesužinome profesionalaus atsakymo. Tuomet tenka pasikliauti savo intuicija arba draugų patarimais. Jei jus jaudina sveikatos sutrikimas ir nedrįstate to paklausti gydytojo, skambinkite į „Šiaulių naujienų“ redakciją telefonu 52 38 40 arba rašykite el. paštu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. „Sveikatos kodas“ kreipsis į medikus, kurie pateiks atsakymus į visus „nepatogius“ klausimus.

Laba diena, aš jau senokai pastebiu, jog man pasituštinus išangėje pasirodo kraujo. Tačiau į tai nekreipiau dėmesio, nes maniau, jog tai gali būti hemorojaus požymiai ir žinojau, jog tai nėra pavojinga. Tačiau dabar kiek nueinu į tualetą, kiekvieną kartą iš storosios žarnos išteka truputį rausvų, gleivėtų išskyrų. Be to pradėjo labai pūsti pilvą. Ar kreipti dėmesį į tokius požymius, dėl ko man taip nutiko?

Daina B.

Į klausimą atsako Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos gydytojas onkologas chemoterapeutas Leonidas GATIJATULINAS:

- Kai iš išangės pasirodo kraujo, būtina kreiptis į šeimos gydytoją net ir tada, kai manote, jog tai – hemorojus. Nes tai – jau pažengusi liga, nes plyšo storosios žarnos venų mazgeliai, kurie jau senokai turėjo varginti žmogų. Tokiu atveju, kai plyšta venų mazgeliai, kraujas būna be jokių gleivių ar išskyrų. Tačiau jei pasirodo gleivėtos, kraujingos išskyros, o ne grynas kraujas, galvoti tenka apie daug pavojingesnius sveikatos sutrikimus.

Pasirodžiusios kraujingos išskyros bei gleivės rodo, kad storojoje žarnoje pažeista gleivinė. Tai požymiai, būdingi storosios žarnos vėžiui. Jus turėtų varginti ir pasunkėjęs tuštinimasis, nes žarnoje esantis navikas trukdo pasišalinti išmatoms, žmogus gali jaustis taip, lyg norėtų, tačiau negali išsituštinti. Pablogėja paciento apetitas, pradeda kristi svoris.

Pajutus nors vieną iš minėtų požymių reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jis atliks slapto kraujavimo testą, tuomet, jeigu yra tik pasunkėjęs tuštinimasis, išrašys siuntimą kolonoskopijai, kurią atliks proktologas. Tuo atveju, jei pats šeimos gydytojas įtars onkologinę ligą, jis gali siųsti ir onkologo konsultacijai, kuris taip pat skirs kolonoskopijos tyrimą.

Prieš šį tyrimą pacientas bent pusdienį turi būti nevalgęs, be to, skiriami ir medikamentai, skatinantys žarnyno valymą.

Tyrimo rezultatai gali būti skirtingi – pacientui gali būti diagnozuojami polipai, kurie dažniausiai būna gerybiniai. Retais atvejais, tačiau gali būti diagnozuojama ir šeiminė adenomatozinė polipozė - paveldimas, retai pasitaikantis susirgimas. Kiekvienas, kuriam diagnozuojama šeiminė polipozė, rizikuoja susirgti vėžiu. Šios ligos požymiai tokie patys, kokius ir jūs išvardijote. Gali dar varginti ir spazminiai skausmai žarnyne, dėl kurių pacientas dažnai siunčiamas chirurgo konsultacijai. Tuo atveju, kai žmogui diagnozuota šeimynė polipozė, susirūpinti turi visi šeimos nariai ir kreiptis konsultacijai į genetiką. Tik jis patvirtins, ar išsityrusieji turi genetinį polinkį susirgti šia liga, ar šis procesas paveldimas.

Genetinis paveldimumas yra labai svarbus storojo žarnyno vėžio išsivystymo rizikos veiksnys. Šeiminė adenomatozinė polipozė yra reta liga, tačiau didinanti riziką susirgti storosios žarnos vėžiu. Kita paveldima liga – šeiminis nepolipozinis storosios žarnos vėžys, sudarantis 1–5 proc. storosios žarnos vėžio atvejų.

Nustatytas, susiaurinantis žarnyno spindį ar jį blokuojantis darinys turi būti ištirtas. Paimamas gabalėlis jo audinio tyrimui, kuris ir parodo, ar žarnyne aptiktas darinys gerybinis, ar piktybinis.

Tuo atveju, jei diagnozuojamas storosios žarnos vėžys, labai svarbu, kad būtų diagnozuotas ankstyvos stadijos, nes tokiu atveju klastingą ligą galima įveikti – chirurgas pašalins 30-50 cm žarnyno. Tada sprendžiamas klausimas dėl tolesnio gydymo. Tam, kad vėžys neatsinaujintų bei nepereitų į artimiausius limfmazgius ir organus, skiriama chemoterapija. Nustačius tiesiosios žarnos vėžį, dažnai taikomas ir spindulinis gydymas.

Tuo atveju, jei liga jau išplitusi į kitus organus, skiriama chemoterapija arba biologinė terapija. Pastaruoju atveju skiriami medikamentai, kurie veikia ląstelės biologiją.

Po operacijos gali tekti suformuoti stomą – dirbtinę išangę. Tai yra tais atvejais, kai tenka pašalinti didelę žarnyno dalį arba sujungti žarnyno galus nėra galimybės. Tačiau šiais laikas stoma jau nėra tokia didelė problema, nes kasdien prie šono nešiojami kokybiški maišeliai leidžia gyventi visavertį gyvenimą. Atsistačius organizmui, taip būna maždaug po pusmečio, stoma pašalinama ir chirurgas grąžina žarnyno vientisumą. Tuo atveju, jei liga atsinaujina ar progresuoja, stomą tenka palikti ilgesniam laikui ar net visam.

2009 metų pabaigoje Lietuvoje buvo 84 234 sergantys vėžiu asmenys, o diagnozuota 17 802 nauji piktybiniai susirgimai. Storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Kiekvienais metais nustatoma apie 1500 naujų ligos atvejų ir šis skaičius kasmet didėja. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgą laiką nejaučia jokių ligos požymių, todėl dažnai Lietuvoje aptinkamas IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurio išgydyti nebeįmanoma.

Storosios žarnos vėžys gali nesukelti jokių simptomų kelerius metus. Tad pirmieji simptomai pasireiškia jau ligai pažengus. Todėl reikia labai sunerimti, kai pakinta tuštinimasis, žmogus pradeda viduriuoti arba užkietėja viduriai, ypač kai tuštinantis kraujuojama. Šie simptomai, esant negydomam vėžiui storojoje žarnoje, trunka ilgiau nei šešias savaites. Pradeda varginti pilvo skausmas, kraujavimas, obstrukcija. Neretai pradeda varginti dieglių pobūdžio skausmai, žarnų nepraeinamumas taip pat sukelia pykinimą, vėmimą bei pilvo pūtimą, ką, kaip rašėte, jaučiate ir jūs.

Taigi, jei nustatomas ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Jei esate 50–74 metų Vilniaus ir Kauno apskrities gyventojas, jums pagal valstybės finansuojamą Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą 1 kartą kas 2 metus turi būti atliktas slapto kraujavimo testas, pagal kurį galima numatyti ankstyvosios stadijos storosios žarnos vėžį. Prireikus pacientas siunčiamas pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją ir, jei reikia, paimti biopsijos medžiagą. Tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją! Kol kas programa iki 2012 metų vykdoma tik Vilniaus ir Kauno apskrityse, tačiau tai nereiškia, kad kitose apskrityse nėra galimybės išsitirti. Esant minėtiems simptomams, kuo skubiau reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl storojo žarnyno ištyrimo.

Mokslininkų nustatyta, jog daug dažniau žarnyno vėžys užklumpa tuos, kurie dažnai vartoja raudonąją – jautienos mėsą bei kaloringą, riebų maistą. Įrodyta ir tai, jog tie, kurie valgo daugiau daržovių, o ypač žaliųjų lapinių daržovių: salotų, brokolių, špinatų, petražolių, daug rečiau serga storosios žarnos vėžiu.