Vitaminų atradimas – didelis XX amžiaus laimėjimas. Jis padėjo nustatyti tikrąsias daugelio ligų priežastis ir rasti priemones sėkmingai joms gydyti. Vitaminų atradimas iš pagrindų pakeitė skorbuto, rachito, podagros ir beriberio ligų gydymą. Nuo minėtų ligų kasmet mirdavo šimtai tūkstančių žmonių. Jos buvo tokia pat nelaimė, kaip maras ir cholera.
Vitaminais vadinama įvairios cheminės sudėties, mažo molekulinio svorio organinių junginių grupė. Jie nėra nei energetinė medžiaga, kaip angliavandeniai ir riebalai, nei statybinė, kaip baltymai ir mineralinės druskos, tačiau jie reikalingi normaliems gyvybiniams procesams palaikyti. Vitaminų organizmui reikia labai nedaug. Juk paros norma skaičiuojama miligramais, bet organizmas jų turi gauti su maistu, nes pats nesugeba pakankamai pasigaminti. Vitaminų normos priklauso nuo to, kokį darbą žmogus atlieka. Dirbantiems sunkų fizinį darbą reikia skirti daugiau B ir C grupės vitaminų. Dirbant įtemptą protinį darbą reikia daugiau B grupės vitaminų.
Skubame stiprinti organizmą vitaminais. Tačiau netinkamai juos vartojant galima organizmui tik pakenkti, padaryti žalos. Štai ką svarbiausia žinoti siekiant išvengti avitaminozės arba hipervitaminozės.
Jau minėjome, kad vitaminai beveik nesintetinami žmogaus organizme, todėl labai svarbu, kad jų būtų pakankamai gaunama su maistu. Be to, dauguma vitaminų organizme nesikaupia, todėl būtina maitintis kuo įvairesniu maistu. Organizme akumuliuojasi tik riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E, K. Neteisingai maitinantis galimas ir jų trūkumas.
Norint aprūpinti organizmą tokiais vitaminais, kurių yra daržovėse ir vaisiuose, ypač vitamino C, foline rūgštimi, karotinu, reikėtų šių produktų valgyti dažniau ir gausiau. Jeigu to nedaroma - gresia avitaminozė.
Termiškai apdorojant maisto produktus, prarandama nuo 25 iki 100 procentų vitaminų. Nemažai jų suyra neteisingai laikant maisto produktus, ypač vaisius ar daržoves.
Pavyzdžiui, produktus veikiant ultravioletiniais spinduliais labai daug vitaminų A ir D prarandama, kurie ypač svarbūs akims ir imuninei sistemai.
Nuolat trūkstant vitaminų maiste, jų ima stigti ir organizme. Tai pasireiškia įvairiais negalavimais. Siekdami juos pašalinti, gydytojai skiria polivitaminų arba atskirų vitaminų preparatų. Kartais, siekdami apsisaugoti nuo avitaminozės, juos rekomenduoja vartoti profilaktiškai. Mokslininkų teigimu, kai kurie vitaminai padeda išvengti ligų. Tačiau jais nevalia piktnaudžiauti. Tai ypač pasakytina apie vitamino A preparatus. Vitaminas C nesikaupia organizme, tačiau ir juo neverta piktnaudžiauti. Pavyzdžiui, suaugusiai moteriai jo reikia 60 mg per parą. Nuolat viršijant šią dozę organizmui gali pradėti stigti vitaminų B2, B6, B12. Sergant diabetu, nėštumo periodu, katarakta, tromboflebitu vitmaino C pertekliumi galima dar rimčiau sau pakenkti. Siekiant neperdozuoti vitamino C, užuot vartojus jo preparatus, verčiau valgyti daugiau svogūnų, juodųjų serbentų, citrusinių vaisių, žalumynų, gerti erškėtuogių užpilą. Papildomai vartojant askorbo rūgštį, patartina valgyti maistą, turtingą B grupės vitaminų, vartoti mieles.
Net gresiant avitaminozei arba jai jau išsivysčius vitaminų preparatus patartina vartoti ne nuolat, o kursais po 2-6 savaites priklausomai nuo situacijos, tarp jų darant 45-60 dienų pertraukas. Ypač atsargiai reikia vartoti vitaminus A ir D, nes dėl ilgalaikio jų vartojimo arba nuolatinio perdozavimo gali išsivystyti sveikatai pavojinga hipervitaminozė.
Vitaminų, beje, ir mikroelementų organizmui gali pradėti stigti ne tik dėl jų trūkumo maiste, bet ir vartojant tam tikrus preparatus, kurie blogina tam tikrų medžiagų pasisavinimą. Pavyzdžiui, estrogenai, esantys kai kuriuose kontraceptikuose, gali sutrikdyti vitamino B6, E, folinės rūgšties ir magnio pasisavinimą.
Yra medžiagų, kurios vadinamos antivitaminais. Patekusios į organizmą, jos sukelia reakcijas, ardančias vitaminus. Tokie, pavyzdžiui, yra kai kurie antibiotikai. Pasigydžius tokiais vaistais, būtina pavartoti vitaminus.
Parengė Liudvikas RULINSKAS
