Neurologas Antanas Lukošaitis sako, kad Alzheimerio liga dažniausiai serga 50 – 65 metų žmonės, o sergančiųjų skaičius siekia 1 proc. bendros žmonių populiacijos.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Akvilė PUŠINSKAITĖ
Žmonės viską patys puikiai „išmano“, tad užmaršumą ir orientacijos sutrikimus priskiria senatvei. Stop – tai viena didžiausių klaidų. Atminties, kalbos ir orientacijos sutrikimus neurologai įvardija kaip Alzheimerio ligos požymius, todėl vertėtų susirūpinti ir apsilankyti pas specialistus bei pasidaryti reikalingus tyrimus. Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos vedėjas gydytojas neurologas Antanas Lukošaitis sako, kad Alzheimerio liga dažniausiai serga 50 – 65 metų žmonės, o sergančiųjų skaičius siekia 1 proc. bendros žmonių populiacijos. Ši liga klastinga: žmogus atrodo sveikas, tačiau jam reikalinga slauga, o ligonio artimiesiems – tai didžiulis iššūkis ir daug psichologinės stiprybės reikalaujanti mylimo žmogaus diagnozė.
Klastinga Alzheimerio ligos kasdienybė
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, o kam gi reikia žmogų, sergantį Alzheimerio liga, slaugyti – jis juk vaikšto, rankas judina. Tačiau pabendravus su tokiu asmeniu paaiškėja, kur slypi problema. Gydytojas neurologas A. Lukošaitis pasakoja, kad tokie žmonės gali pamiršti, jog reikia pavalgyti, arba pavalgo, apsisuka ir vėl valgo.
„Kai kam labai sudėtinga suprasti, kodėl tokiam pacientui reikia slaugos. Dažnai sergantieji Alzheimerio liga atrodo gerai, tačiau nebesugeba savimi pasirūpinti. Palikti juos vienus namuose – pavojinga. Sergantysis gali atsukti dujas ir užmiršti jas užsukti, todėl gali įvykti sprogimas. Kitas įjungė ir užmiršo, kad kažką verda, – kilo gaisras. Visokių bėdų atsitinka“, – pasakoja A. Lukošaitis.
Apie Alzheimerio ligą yra daug pasakojama įvairių istorijų, ir jos visos – unikalios. Štai Sergančiųjų Alzheimerio liga globėjų klubo buvusi vadovė Jūratė Mankauskienė 12 metų prižiūrėjo ir globojo savo mamą, o klubo nare tapo prieš penkerius metus.
„Buvo be galo sunku psichologiškai, nes kiekvieną rytą jausdavau baimę, ar rasiu mamą gyvą, ar nerasiu. Todėl ir atėjau ieškoti pagalbos“, – teigia J. Mankauskienė.
Ji Alzheimerio ligą apibūdina kaip labai klastingą ligą, kuri kiekvienam ligoniui pasireiškia specifiškai. Nustačius J. Mankauskienės mamos ligą, moteris dar buvo adekvati ir normaliai bendravo, tačiau bėgant laikui liga progresavo ir viskas keitėsi.
„Kartais ji tiesiog kalbėdavosi su savo pasauliu arba kalbėdavo apie savo jaunystę, vaikystę. Iš pradžių dar tikrai turėjau savo mamą, nors būdavo, kad jai užeidavo negerumai, silpnumai, tačiau situacija buvo pakankamai gera. Vėliau buvo labai baisu – žmogus tapo tarsi daržove. Reikėjo prižiūrėti, maitinti, atlikti higienos procedūras, vartoti specifinius žodžius, jokiu būdu nekalbėti griežtai, nes kitaip mama pasidarydavo agresyvi, pikta. Reikėjo bendrauti kaip su mažu vaiku, nors šiam dar gali uždrausi, pasakyti, jog negalima, o šiuo atveju nieko tokiam žmogui nepasakysi. Reikėjo išmokti žaisti, bendrauti“, – apie savo patirtį pasakoja J. Mankauskienė.
Nyksta smegenų ląstelės
Alzheimerio liga – viena dažniausių neurodegeneracinių ligų. Daugeliu atvejų ji pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms – 50 – 65 metų amžiaus. Gydytojas neurologas A. Lukošaitis pastebi – kuo vyresnė žmonių amžiaus grupė, tuo Alzheimeirio liga dažnesnė.
„Alzheimerio liga dažniausiai pasireiškia atminties ir kalbos sutrikimais. Toks ligonis puikiai prisimena vaikystę, jaunystę, tačiau greitai pamiršta, kur pasidėjo daiktus, kur ėjo. Pastebėjus tokius dalykus dažniausiai žmonės ateina pas mus, tada darome tyrimus, ieškome bėdos. Žinoma, ne visada nustatoma Alzheimerio liga. Įdomu tai, kad pradinėje stadijoje žmogus gali 5 – 10 minučių kalbėti labai gerai, protingai į viską atsakinėti, tačiau po to, kai smegenys pervargsta, pamatai realią situaciją – jis nebeatsimena, apie ką kalbėjome prieš kelias minutes. Ilgiau pabendravęs tikrai supranti, jog žmogus yra ligonis“, – teigia gydytojas.
Pirmą kartą Alzheimerio liga buvo aprašyta 1907 m., kai vokiečių psichiatras Aloizas Alzheimeris aprašė 51-erių metų moters sveikatos būklę. Psichiatras pastebėjo moters atminties sutrikimus, o po savo pacientės mirties ištyrė jos smegenis. Tada A. Alzheimeris jos smegenyse rado pakitimų, kurie būdingi tik Alzheimerio ligai.
„Tam tikromis sąlygomis smegenyse susidaro amiloidai, kurie kaupiasi tarp galvos smegenų neuronų, todėl pradeda nykti smegenų ląstelės. Pati liga kliniškai pastebima, kai žmogus ja jau serga 10 – 20 metų. Klinika išryškėja, kai atsiranda atminties, kalbos, orientacijos sutrikimai. Tokiems pacientams atliekami tyrimai – kompiuterinė tomografija arba magnetinis rezonansas, psichologiniai testai“, – sako gydytojas.
Galima pristabdyti ligos progresavimą
Pasak gydytojo A. Lukošaičio, Lietuvoje Alzheimerio ligai gydyti kol kas yra pagrindiniai du vaistai – acetilcholinesterazės inhibitoriai ir memantinas. Pastarasis preparatas lyg ir turi savybę stabdyti ligą – pagerina ryšius tarp neuronų ir paciento atmintis, orientacija pagerėja, tad žmogus tokios būsenos yra ilgesnį laiką.
„Paskutiniu metu rastas dar vienas vaistas – dabar baigiasi antroji tyrimų stadija. Jeigu spėjimai pasitvirtins, tai šis medikamentas gydys pačią ligą – jis gebės naikinti susidariusias amiloidines plokšteles. Šio vaisto pavadinimas – resveratrolis. Natūraliai šios medžiagos randama raudonose vynuogėse, raudoname vyne, šokolade. Pastebėta, kad tuose kraštuose, kur auginamos raudonosios vynuogės, žmonės mažiau serga širdies kraujagyslių ligomis ir kartu Alzheimerio liga. Greitu laiku sužinosime rezultatus ir ar bus galima naudoti bei gauti šio vaisto“, – teigia gydytojas.
Jis pastebi, kad mokslininkai aktyviai dirba šioje srityje ir bando rasti ne tik Alzheimerio ligą gydančius vaistus, bet ir išsiaiškinti ligos prigimtį. Šiuo metu yra daugybė hipotezių, tačiau nei gydytojai, nei mokslininkai vieningos priežasties kol kas nerado.
Kad Alzheimerio liga lėčiau progresuotų, A. Lukošaitis pataria atlikti protines mankštas – kuo daugiau smegenims duodi darbo, tuo geriau.
„Nors vieni mokslininkai teigia, kad tai neturi įtakos, tačiau kiti yra tos nuomonės, jog protinė mankšta padeda. Praktika rodo, kad tiems žmonėms, kurie ilgiau dirba ir kuriems reikia daug protauti, ši liga lėčiau progresuoja. Aišku, jiems šalia to dar yra paskirtas gydymas“, – sako gydytojas A. Lukošaitis.
Apsisaugoti nuo Alzheimerio ligos sudėtinga, nes pastebėta, jog tai paveldima liga. Tačiau būna ir taip, kai nė vienas šeimos narys Alzheimerio liga nesirgo, bet žmogus ima ir suserga. Tad tikrosios ligos priežastys išlieka paslaptimi.
„Aš pats per savo 40 metų gydymo praktikos pastebėjau, kad šios ligos progresą paskatina kita sunkesnė liga, stiprūs psichologiniai sukrėtimai. Tačiau kai pradedi aiškintis, pamatai, kad liga buvo jau anksčiau, o esančios aplinkybės tiesiog ją labiau išryškino“, – aiškina A. Lukošaitis.
Sunkiausia rūpintis ligoniais
Alzheimerio liga turi tris stadijas – pirmojoje pacientas dar gali dirbti ir savimi pasirūpinti, jis orientuojasi erdvėje.
„Kas įdomiausia, kiek pastebėjau, atmintis, orientacija, kalba trinka, bet inteligentiškumas išlieka. Niekada nepamiršiu vieno Vilniaus universiteto profesoriaus, kuris visada ateidavo pas mane lydimas savo brolių – jis visada mandagus, su visais sveikindavosi, paduodavo ranką, visur mandagiai ir gražiai elgėsi, bet nieko nežino, nieko neatsimena. Taigi sunyksta ta smegenų dalis, kuri atsakinga už kalbą, atmintį, orientaciją“, – sako medikas.
Gydytojas užsimena apie Sergančiųjų Alzheimerio liga globėjų klubą – jis tikrai reikalingas. Šiauliuose nėra specialių slaugos namų, kur artimieji galėtų dienai, savaitei ar ilgesniam laikui palikti sergančius Alzheimerio liga. Tokia įstaiga palengvintų globėjų gyvenimą – juk ir jiems reikia daug ištvermės, psichologinio nusiteikimo. Dažnai artimieji turi atsisakyti savo darbo, nes reikia rūpintis namiškiu. Šiuo metu klubas bando įsteigti tokią įstaigą – ar jiems pavyks, pamatysime.
Buvusi klubo vadovė J. Mankauskienė sako, kad pagrindinis šio klubo tikslas – padėti vienas kitam, tapti ramsčiu, pečiu išsiverkti. Šiuo metu jame yra 15 narių, tačiau skaičius nuolat keičiasi. Sergančiųjų Alzheimerio liga globėjų klubo nariai domisi Alzheimerio liga, organizuoja pokalbius-paskaitas su gydytojais.
