Lietuvoje paskutinis poliomielito atvejis užregistruotas 1972 m.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Paula ALKSNĖ
Rugsėjo 1-oji ne visiems buvo šventiška – štai du ukrainiečiai susirgo poliomielitu. Šia liga susirgo du asmenys – ketverių metų ir 10 mėnesių vaikai. Rugsėjo 3-iąją Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informavo Lietuvos visuomenę, kad abu ligos atvejai buvo užregistruoti Ukrainoje, Užkarpatės srityje, turinčioje bendras sienas su Rumunija, Vengrija, Slovakija ir Lenkija.
ULAC duomenmis, Ukrainos skiepijimo apimtys siekia vos 50 proc., o visiškam viruso išnaikinimui reikalingos ne mažesnės nei 95 proc. apimtys. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar 2014 m. įspėjo Ukrainą dėl egzistuojančios rizikos poliomielito plitimui, deja, ši mintis pasiteisino 2015-aisiais. Apie poliomielitą išsamiau pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Rita Švambarienė.

Plačiai paplitusi liga
Pirmiausia R. Švambarienė pabrėžia, kad PSO duomenimis, Ukrainos gyventojai nepakankamai informuojami apie vakcinacijos naudą ir svarbą, todėl daugėja nepaskiepytų kūdikių, vaikų ir suaugusiųjų asmenų, todėl kyla dideli vakcinomis valdomų ligų protrūkiai (raudonukės, kokliušo, epideminio parotito bei tymų).
„Kol nebuvo visuotinės vakcinacijos nuo poliomielito, pasaulyje ši liga paliko paralyžiuotų apie 350 000 vaikų. Pradėjus masiškai skiepyti vaikus, susirgimo atvejų sumažėjo net 99 proc.“, – sako R. Švambarienė.
Paskutinį kartą Europoje poliomielito atvejis buvo užfiksuotas Bulgarijoje 2001-aisiais. 2002 m. šis regionas buvo sertifikuojamas kaip laisvas nuo poliomielito. Paskutinis atvejis Ukrainoje fiksuotas 1993 m.
Praėjus nemažai laiko 2010 m. Tadžikistane kilo didžiulis poliomielito protrūkis. Tąkart atlikti tyrimai rodė, kad liga nusinešė 29 vaikų gyvybes, apie 500 vaikų liko paralyžiuoti. Liga sparčiai plito, pasiekė Rusiją, Turkmėnistaną, Kazachstaną. Šiose šalyse buvo infekuota 19 vaikų, iš kurių vienas mirė.
Taigi 2015-aisiais laukinio poliomielito 8 atvejai užregistruoti Afganistane ir 29 atvejai Pakistane. Liga pasiekė net Madagaskarą – 9 atvejai ir Nigeriją – 1. Pasak R. Švambarienės, poliomielitas šiuo metu cirkuliuoja Kamerūne, Nigerijoje ir Somalyje, bet susirgimai neregistruojami. Taip pat poliomielito plitimo rizika išlieka Pusiaujo Gvinėjoje, Etiopijoje, Irake, Izraelyje bei Sirijos Arabų Respublikoje.

Paskutinis atvejis Lietuvoje – 1972 m.
„Lietuvoje paskutinis šios ligos atvejis užregistruotas 1972 metais. Primename, kad Lietuvoje vaikai nuo poliomielito yra skiepijami 5 vakcinos dozėmis (2, 4, 6, 18 mėnesių bei 6–7 metų). Pastaruoju metu skiepijimo apimtys Lietuvoje kasmet nors ir nežymiai, bet mažėja ir atskirose amžiaus grupėse išlieka 90–97 proc.“, – teigia R. Švambarienė.
Pasak jos, Šiaulių apskrityje skiepijimo apimtys šiek tiek mažesnės – 90–95 proc. Statistika rodo, kad mažiausiai paskiepytųjų vaikų yra Šiaulių mieste – dvimečių vaikų skiepijimas siekia tik 89 proc.
R. Švambarienė aiškina, kaip atliekama skiepijimo nuo poliomielito procedūra. Vaikams skiepijamos dviejų tipų poliomielito vakcinos: gyva, susilpninto viruso per burną skiepijama OPV vakcina (Sabino vakcina) ir inaktyvuota, injekcijomis skiepijama IPV vakcina (Salko vakcina). Abiejų vakcinų sudėtyje yra pirmo, antro ir trečio tipo poliomielito virusų. Lietuvoje nuo 2007 m. yra skiepijama tik IPV vakcina. Mūsų šalyje nuo poliomielito pradėta skiepyti (OPV vakcina) nuo 1957 metų.

Poliomielitas – ūminė virusinė liga
Poliomielitas – tai ūminė virusinė liga, kai dėl nugaros smegenų pažeidimo išsivysto vangūs paralyžiai, nesimetriški, dažniau pažeidžiantys kojų, nei rankų raumenis. Taip pat gali būti žarnų ir nosiaryklės gleivinių uždegimai. Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus arba viruso nešiotojas ir ypač pavojingi lengvomis neparalyžinėmis formomis sergantys asmenys.
„Liga dažniausiai paplinta tarp vaikų, ypač 3–4 metų amžiaus. Užsikrėtimo kelias fekalinis-oralinis, t. y. per nešvarias rankas, aplinką, esant nepakankamoms higieninėms-sanitarinėms sąlygoms“, – sako R. Švambarienė.
Viruso išskyrimas su fekalijomis vyksta 3–6 savaites, o iš nosiaryklės apie 1 savaitę. Ištikus paralyžiui, diagnozė nustatoma nesunkiai. Specifinio gydymo nuo šios ligos nėra.
ŠVSC specialistai įspėja medikus ir tėvelius, kad neprarastų budrumo. Visada išlieka rizika, kad vakcinomis valdoma liga gali būti įvežta iš kitos šalies. Taigi specialistai pabrėžia, kad būtina atidžiai vertinti skiepijimo nuo poliomielito kiekvienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje apimtis ir imtis visų priemonių jas didinti.
„Primename, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. vaikai, nepaskiepyti nuo poliomielito, tymų ir raudonukės, nesant skiepų kontraindikacijų, nebus priimami į ikimokyklinę ugdymo įstaigą“, – sako R. Švambarienė.
Taip pat ji pabrėžia, jog būtina atkreipti dėmesį keliautojams, ypač jei keliaujama į Ukrainą. Šie asmenys turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins skiepus nuo poliomielito ir papildomų skiepų tikslingumą ne tik nuo poliomielito, bet ir nuo kitų vakcinomis valdomų susirgimų, kaip tymai, kokliušas, difterija, stabligė, hepatitas B ir kt.