Šiaulių farmacininkų bendruomenė tarpukario Lietuvoje buvo įvairiatautė. Didelė jos dalį sudarė žydai. Jie dažnai rinkdavosi vaistininko profesiją.

Liudvikas RULINSKAS
Provizorius
Tarp Šiaulių vaistininkų ypač išsiskyrė Ilja Volpė. Jis buvo labai išsimokslinęs, baigęs universitetą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jo likimas, kaip ir daugelio Lietuvos žydų farmacininkų, nelaimingas, tačiau ypatingas.

Mokslai – Sankt-Peterburge, Prahoje, Kaune
Ilja Volpė gimė 1896 m. spalio 15 d. Šiauliuose. Jo tėvas Cemachas Volpė 1894 metais čia nusipirko provizoriaus Freimano įpėdinių vaistinę. Cemachas buvo provizorius. Cemacho Volpės vaistinė buvo Šiauliuose, Vilniaus g. 173 (dabar „Valerijono“ vaistinė).
Ilja Volpė buvo gabus. 1914 metais baigęs Šiaulių berniukų gimnaziją, išvažiavo į Sank Peterburgą ir įstojo į Peterburgo universiteto Fizikos-matematikos fakulteto Gamtos mokslų skyriaus biologijos grupę. Iki 1921 metų jis išklausė 8 semestrų kursą ir išlaikė visus egzaminus. Specialiai studijavo fiziologiją pas profesorių Verdenskį.
Besimokydamas universitete Ilja Volpė dirbo Peterburgo gubernijos maisto komitete kontrolieriumi, per revoliuciją – Peterburgo karinės apygardos maisto komitete Oprodkompat. 1919 – 1921 metais buvo kandidatu į bolševikų partiją.
1921 metais Ilja Volpė kartu su kitais pabėgėliais, iš Lietuvos grįžo į Šiaulius. 1922 – 1929 metais mokytojavo Šiaulių žydų gimnazijoje, dėstė rusų kalbą ir gamtos istoriją. 1926 metų rudenį I. Volpė įstojo į Prahos universitetą, kurį baigė 1928 metų vasario mėnesį. Jis apgynė Prahos universiteto Geografijos instituto disertaciją „Liaudies ūkio pagrindai, liaudies ūkis ir pasaulio ekonominiai santykiai Lietuvoje“, gavo gamtos mokslų daktaro laipsnį. Tais pačiais metais Ilja Volpė pradėjo studijuoti Prahos universiteto Farmacijos skyriuje, čia išklausė dviejų semestrų kursą ir atliko visus praktikos darbus. Vienerius metus dirbo Valstybiniame institute Prahoje pas prof. Neslerį.
1929 metais grįžęs į Lietuvą Ilja Volpė įstojo į Kauno universiteto Medicinos fakulteto Farmacijos skyrių ir 1933 m. gruodžio 14 d. gavo chemiko-vaistininko diplomą. 1934 metais mirė tėvas Cemachas Volpė ir Ilja tapo vaistinės savininku ir jos vedėju.
Jo brolis Zigfridas Volpė (gimęs 1902 m.), 1924 metais baigęs kursus prie Kauno universiteto ir išlaikęs atitinkamus egzaminus, buvo vaistininko padėjėjas, todėl jis vadovauti miesto vaistinei negalėjo. 1934 m. Ilga Volpė Šiauliuose įkūrė chemijos-bakteriologijos laboratoriją medicinos bakteriologinėms ir techninėms analizėms atlikti.
Ilja Volpė turėjo chemiko-vaistininko, bakteriologo ir maisto analitiko kvalifikaciją, buvo gamtos mokslų daktaras. Jis mokėjo vokiečių, rusų, lietuvių, prancūzų, jidiš ir hebrajų kalbas.
Buvo vedęs. Žmona Nelija Volpienė (gim. 1905 m.), sūnus Cemachas gimė 1934 metais.
1933 – 1935 metais Ilja Volpė priklausė MOPR-ui, o nuo 1937 metų – sionistų sąjungai.

Nuteistas mirties bausme
1940 metais sovietinė valdžia I. Volpės vaistinę nacionalizavo, bet jis buvo paliktas jos vedėju. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus karui, I. Volpė pasitraukė į Rusiją, šeima liko Šiauliuose. Ilja pateko į Mordoviją ir Saranske dėstė felčerių-akušerių mokykloje.
1942 m. sausio mėnesį mobilizuotas į įsteigtą 16-ąją lietuviškąją diviziją, buvo vyresniuoju karo felčeriu, tarnavo sanitariniame batalione.
Po trijų mėnesių – 1942 m. balandžio 23 d. ypatingasis divizijos skyrius Ilją Volpę suėmė ir įkalino Balaknos kalėjime Nr. 3. Jis buvo apkaltintas (buvo gautas iš Saransko skundas), kad dirbdamas felčeriu-akušeriu mokykloje skleidė antisovietinę propagandą tarp gydytojų ir jų šeimos narių vedė kontrrevoliucinę agitaciją – gyrė trockistus ir bucharininkus, šmeižė partiją ir vyriausybę bei gyvenimo sąlygas Sovietų Sąjungoje.
1942 m. gegužės 18 d. Karo tribunolas nuteisė I. Volpę mirties bausme. SSSR Aukščiausiasis teismas šią mirties bausmę patvirtino. Tuomet Ilja Volpė kreipėsi į SSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą. Jis 1942 m. birželio 30 d. paskirtą I. Volpei mirties bausmę pakeitė į dešimt metų įkalinimą darbų pataisos lageryje.
Ilgai I. Volpė kalėjo Kazachijoje, Karagandos srities lageryje „Stepnoje“. Atlikęs bausmę buvo ištremtas į Kazachijos Akmolinsko srities Šortandy gyvenvietę. Čia jis dirbo sanitarinėje epideminėje stotyje gydytoju-bakteriologu.
1958 m. kovo 13 d. SSSR Aukščiausiasis teismas bylą nutraukė nesant nusikaltimo sudėties. 1985 m. balandžio 17 d. Šortandyje Ilja Volpė mirė, jam buvo 88 metai.
I. Volpės šeima žuvo Šiauliuose vokiečių okupacijos metais.
Rengiant straipsnį apie šiauliečius vaistininkus Juozą Valančių ir Ilją Volpę panaudota vilnietės vaistininkės, socialinių mokslų daktarės Reginos Žukienės istorinė archyvinė medžiaga.