Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2015 metais Lietuvoje užregistruoti 157 nauji užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejai – 115 vyrų ir 42 moterims. Iki šių metų iš viso Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 2 535 asmenims. Šiaulių administracinėje teritorijoje praėjusiais metais užregistruota 16 naujų ŽIV atvejų. Tačiau Šiaulių Centro poliklinikos gydytoja akušerė-ginekologė Asta Damkuvienė sako, kad dažniausiai esama statistika realios situacijos neatspindi, nes tyrimai nėra atliekami, todėl galima tik spėlioti, kiek iš tikrųjų žmonių serga lytiniu keliu plintančiomis ligomis.
Trūksta lytinio švietimo
Šiauliuose šiuo metu, pasak gydytojos A. Damkuvienės, nevyksta lytinis švietimas, todėl nieko keista, kad situacija prasta.
„Skaitau paskaitas sužadėtiniams Šiaulių vyskupijos šeimos centre, kurių metu kalbame ir apie lytiniu keliu plintančias ligas. Pastebiu, kad jaunimas paprastai žino tik tris ligas: sifilį, gonorėją ir ŽIV. Dar kartais kaip atskirą ligą mini AIDS, tačiau kitų lytiniu keliu plintančių ligų jaunimas nežino, kai jų yra net dvidešimt. Manau, kad per mažai yra švietimo, per mažai skelbiami užsikrėtimo atvejai. Reikėtų garsiai kalbėti, kad ŽIV neplinta per orą ar durų rankenas, o plitimo kelias yra lytiniai santykiai ir narkotikų vartojimas“, – pabrėžia A. Damkuvienė.
Mokyklose, gydytojos nuomone, taip pat per mažai suteikiama informacijos jauniems žmonėms, todėl mokame už skaudžias pasekmes.
„Dabar jaunimas labai anksti pradeda lytinį gyvenimą, o apie ligas neturi jokio supratimo. Kada į polikliniką ateina merginos, užsikrėtusios herpes ar žmogaus papilomos virusu, išplečia baimės pilnas akis ir nustemba. Tačiau juk šios ligos yra nepagydomos. Situacija prasta, nes per mažai tiriama dėl ŽIV, daugelis nežino, kad neserga. Poliklinikoje tik besilaukiančioms šie tyrimai atliekami nemokamai, o rizikos grupės ir jaunimas, kuris labai dažnai keičia partnerius ir anksti pradeda lytinį gyvenimą, lieka nuošalyje. Televizijoje taip pat nėra informacijos apie šias ligas, o priešingai rodoma daug nuogo kūno ir laisvo elgesio“, – pastebi A. Damkuvienė.
Kita problema – jaunimo porų amžiaus skirtumas. A. Damkuvienė sako, jog šiuolaikinės paauglės yra linkusios draugauti su vyresniais vyrais. Jei penkiolikmetė draugauja su 28 ar 30 metų vyru, kuris turėjo keliolika partnerių, užsikrėsti labai didelė tikimybė.
„Taip pat problema didelė tarp prostitučių, kurios netikrinamos ir savo platinamas ligas slepia. Lietuvoje per mažai tyrimų. Mus lenkia Estija, kurioje tris kartus mažiau gyventojų, tačiau ŽIV išaiškinta tris kartus daugiau, nes yra gera profilaktika. Manote, kad pas mus šių ligų nėra? Pačiai per darbo praktiką neteko nustatyti ŽIV, tačiau tai nereiškia, kad sergančių nėra“, – sako gydytoja.
Daugiau nei pusė užsikrėtė lytinių santykių metu
Daugiau nei pusė pernai nustatytų ŽIV atvejų užsikrėtė ŽIV lytinių santykių metu: 37,6 proc. (59 asmenys) – heteroseksualių ir 17,8 proc. (28 asmenys) – homoseksualių. Per homoseksualius santykius užsikrėtusiųjų pernai nustatyta dvigubai daugiau nei užpernai.
Beveik kas trečias (44 asmenys, 28 proc.) ŽIV užsikrėtė vartodamas švirkščiamuosius narkotikus. 16,6 proc. (26 asmenų) – užsikrėtimo būdas nenustatytas. ŽIV perdavimo iš motinos vaikui atvejų neužregistruota.
Per visą ŽIV registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988–2015) ŽIV infekcija diagnozuota penkiems vaikams, nėštumo ar gimdymo metu užsikrėtusiems nuo ŽIV infekuotos motinos.
Daugiausia užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje pernai nustatyta 30–34 metų amžiaus asmenų grupėje. ULAC duomenimis, nauji ŽIV infekcijos atvejai užregistruoti visose apskrityse – daugiausiai Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno. 2015 metais, lyginant su 2014 m., naujų ŽIV atvejų skaičius išaugo Alytaus, Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Tauragės apskrityse, kitur – sumažėjo arba nustatytas toks pat atvejų skaičius.
Dvigubai daugiau užsikrėtusių nėščių moterų
Pernai tiriant nėščias moteris dėl ŽIV nustatyta 10 naujų ŽIV atvejų. Tai dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus. Visoms ŽIV užsikrėtusioms nėščiosioms turi būti taikoma perinatalinio ŽIV perdavimo profilaktika (gydymas), joms nerekomenduojama maitinti kūdikio krūtimi. Minėtos priemonės leidžia sumažinti ŽIV perdavimo iš motinos vaikui riziką. Tačiau, ULAC duomenimis, kasmet atsiranda po kelias ŽIV užsikrėtusias nėščiąsias, kurios nesilanko jokiose konsultacijose ir atvyksta gimdyti negavusios profilaktinio antiretrovirusinio gydymo.
ŽIV liga neišgydoma, tačiau vaistai pristabdo ŽIV ligos progresavimą, sumažina ŽIV perdavimo riziką, sumažėja mirties nuo AIDS tikimybė. Pernai PSDF lėšomis ŽIV liga pradėta gydyti 140 pacientų. Šių metų pradžioje ŽIV ligos gydymas skirtas 583 ŽIV užsikrėtusiems asmenims. Pradėjus ŽIV ligos gydymą, jis tęsiamas visą likusį gyvenimą. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2014 m. vieno ŽIV užsikrėtusio paciento vienų metų gydymo kaina kompensuojamais vaistais siekė 5 217 eurų. Kasmet dėl ŽIV ligos gydomų pacientų skaičius didėja.
