Vaikus maitina uždraustais hidrintais riebalais
Įsigaliojus vaikų maitinimo aprašo pasikeitimams, jau gauta skundų dėl vaikų netinkamo maitinimo. Kupiškio rajono mokykloje vaikai maitinami sausainiais su „iš dalies hidrintais” riebalais, kurie pagal vaikų maitinimo aprašą draudžiami naudoti nuo 2016 m. sausio 1 d. Ar kitos ugdymo įstaigos, maitinimo organizatoriai ir maisto tiekėjai žino apie šio teisės akto reikalavimus? Atsakingi visi, o kaltų nėra. Tuo tarpu, ar tėveliai savo vaikams duoda tokius sausainius namuose?
Ekspertai rado daugiau pažeidimų
Tėveliai, kurie nenorėjo nurodyti kontaktų, pranešė, kad mokyklose rengiamos sveikatingumo savaitės, aiškinama apie sveiką mitybą, tačiau čia pat, valgyklose, vaikams siūlomas nesveikas maistas. Vaikai maitinami ukrainietiškais sausainiais su draudžiamais vaikų maitinime „iš dalies hidrintais“. Įvertinus ženklinimo etiketę, aiškiai matoma, dar vienas teisės akto pažeidimas – druskos kiekis viršija 1 gramą šimte gramų produkto kaip nurodyta vaikų maitinimo apraše. Ukrainietiškuose grietinėlės skonio sausainiuose yra 1,1 gramas šimte gramų. Kyla klausimas, ar kitose mokyklose ir darželiuose tikrinami maisto produktai ir jų atitikimas šio teisės akto reikalavimams. Nesvarbu, kad tai nėra žymus druskos kiekio viršijimas, tačiau, ar būtinas konditerinių gaminių gamyboje druskos naudojimas ir tokiais kiekiais. Nurodyta vaikų maitinimo apraše – „sūrūs gaminiai“, kuriuose druskos daugiau nei 1 gramas šimte gramų produkto. Argi tai nėra vartotojų klaidinimas? Valgai saldaus skonio konditerinį gaminį, o iš tikrųjų gauni ne tik cukrų, bet druskos tiek, kad viršytų, suvalgius pusę kilogramo, net visos dienos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą paros normą.
„Tokio tipo sausainiai, apskritai, menkaverčiai – rafinuotų kvietinių miltų, rafinuoto cukraus, rafinuotos druskos ir kitų priedų mišinys, kuris duoda tuščias kalorijas, o tai savo ruoštu įtakoja, kad vaikai nevalgo sveikatai palankaus maisto“, – susirūpinusi sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.
Negali būti „iš dalies hidrintų” riebalų.
Prieš naujus metus informavome apie artėjančius pokyčius vaikų maitinime, kad nuo šių metų vaikai turi gauti patiekalus, kuriuose ne tik mažiau cukraus ir druskos, bet maisto produktuose negali būti „iš dalies hidrintų” riebalų.
PSO teigia, kad turėtų būti mažinamas iš riebalų gaunamas energijos kiekis, vietoje sočiųjų riebalų reikėtų vartoti nesočiuosius ir siekti eliminuoti iš mitybos transriebalus. Visi maisto produktai turintys hidrintų riebalų potencialiai žalingi mūsų organizmui, nes transriebalų net maži kiekiai susiję su diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, bei siejami su nutukimu. Neigiamas poveikis sveikatai kyla suvartojant net ir mažą transriebalų kiekį. PSO rekomenduoja, kad transriebalų rūgščių vartojimas būtų ribojamas mažiau nei iki 1 procento nuo bendrojo paros energijos kiekio, tai yra vidutiniškai iki 2 g per dieną.
„Ne tik visuomenė turi būti informuojama ir mokoma skaityti ženklinimo etiketes, supažindinama su teisės aktais, kurie galioja jų vaikų maitinime ugdymo įstaigose. Svarbiausia, kad atsakingi asmenys už maisto tiekimą ir maitinimo organizavimą žinotų ir vykdytų teisės aktų pokyčius, taip apsaugodami vaikus, kad draudžiami produktai nepatektų ant jų stalo. Sveikatos apsaugos ministerija draudžia tokių maisto produktų vartojimą vaikų mityboje ne šiaip sau, o dėl to, kad tai nepalanku sveikatai. Tėvelių ir atsakingų už vaikų maitinimo organizavimą asmenų maisto reglamentavimo raštingumo didinimas turi būti vienas iš prioritetinių siekių valstybės sveikatos politikoje. Jie turi mokėti skaityti ženklinimo etiketėse nurodytą informaciją”, – teigia VšĮ „Tikra mityba“ direktorė Danguolė Gasparavičienė.
Ženklinimo pažeidimai gali klaidinti pirkėjus
Tačiau gali būti ir taip, kad vaikų maitinime atsidurs maisto produktai su „iš dalies hidrintais“ riebalais dėl to, kad sudedamųjų dalių sąraše bus nurodyta neteisingas ženklinimas. Kas tada prisiims atsakomybę?
„Prekybos centruose klaidina vartotojus, nes produktų sudedamųjų dalių sąraše nėra vieningo pavadinimo, kaip reikalauja teisės aktai, o nurodoma: „iš kurių dalis dalinai hidrinti”, „iš dalies hidrogenizuoti”, „dalinai hidrolizuoti”, „kurių dalis hidrinti”, „dalinai sukietinti”, nors teisės aktas taikomas nuo 2014 m. gruodžio 13 d. Tai ne tik eiliniam vartotojui klaidinanti informacija, bet retai suprantama ir maisto srities specialistui”, – sako sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.
Tėveliams sveikatos specialistai rekomenduoja būti atidesniems ir atkreipti dėmesį į tai, jog prekybos centruose retas konditerinis gaminys – be hidrintų riebalų.
Siekiama didinti visuomenės ir maisto pramonės bei viešojo maitinimo sektoriaus sveikos mitybos raštingumą.
„Sveikos mitybos standarto“ tikslas – inicijuoti pokyčius viešojo maitinimo sektoriuje, maisto pramonėje, kad atsirastų daugiau sveikatai palankių produktų bei patiekalų ir vartotojui būtų paprasta juos atpažinti. Siekdami šio tikslo, sukūrėme ne tik sveikos mitybos kriterijų rinkinį, bet ir atpažinimo ženklą vartotojams – „Sveikos mitybos standartas”. Turime viziją, kad norėdami valgyti sveikatai palankų maistą „čia ir dabar“, turėsime pasirinkimą ne tik viešojo maitinimo sektoriuje, bet ir prekybos centruose“, – įsitikinusi D. Gasparavičienė



