Kraštotyrininkai dažnai sako: „Žinokime praeitį, mylėkime dabartį, darbais ir svaja kurkime rytojų.“

Ruošiant šį straipsnį apie Šiaulių miesto vaistinių ir jų vaistininkų praeities akimirkas panaudota vilnietės socialinių mokslų daktarės vaistininkės Reginos Stonkutės-Žukienės prisiminimai ir archyvinė medžiaga. Straipsnio tikslas, kad istorinė medžiaga apie vaistines išliktų ateinančioms kartoms.

Lietuvos vaistinės buvo pradėtos steigti XVI a., bet iki XVIII a. pabaigos jų buvo labai mažai.

Pirmosios vaistinės Šiauliuose
1913 metais skelbtame Mykolo Brenšteino straipsnyje „Vaistinės Lietuvoje“ nurodoma, kad pirmasis Šiaulių pavieto gydytojas Bernhardas 1798 m. spalio 30 d. gavo privilegiją ir įsteigė viešąją vaistinę nuosavame name Šiaulių miesto Leparsko gatvėje. Istorinių šaltinių apie pirmąją vaistinę Šiauliuose nepavyko rasti. 1822 m. rugsėjo 1 d. provizorius Ragailas Bomberghas Šiauliuose įsteigė antrąją vaistinę.

Šiaulių vaistų sandėlio salėje – 1998 m. gruodžio 16 d. paminėta Šiaulių miesto vaistinės įsteigimo 200 metų sukaktis. Šį renginį organizavo Lietuvos farmacijos sąjungos Šiaulių krašto valdyba ir Šiaulių farmacijos kraštotyrininkai.

Šventėje dalyvavo Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktorius Tauras Mekas ir šio muziejaus mokslinė bendradarbė farmacijos mokslų daktarė Vilma Gudienė, Kauno rajono Garliavos vaistinės vedėjas provizorius Vytautas Gadelskis, Kraštotyros draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkė Lidija Pranienė, Šiaulių istorinio etnografinio muziejaus „Aušra“ atstovai, miesto farmacijos įstaigų vadovai, žiniasklaidos atstovai. Šventėje kalbėta apie pirmąsias Šiaulių miesto vaistines, prisiminti jose dirbę žmonės, atlikę daug gerų darbų.

Tarpukario vaistinės
Po Pirmojo pasaulinio karo 1918 m. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Šiauliuose buvo keturios vaistinės. Vėliau augant miestui didėjo ir vaistinių skaičius ir 1938 metais Šiauliuose jau buvo septynios vaistinės.

Apskrities savivaldybės vaistinė Vilniaus ir Muziejaus gatvių kampe. Jos vedėjas buvo provizorius Adomas Rakštys, gimęs 1878 m., 1911 m. baigęs Dorpato (Tartu) universitetą.

Provizoriaus Gurvičiaus įpėdinių S. Šapiros ir Š. S. Smilgos vaistinė Tilžės g. 140. Jos vedėjas – Samuelis Šarpira, chemikas-vaistininkas, gimęs 1906 m., 1934 m. baigęs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto farmacijos skyrių.

Vaistinė Vilniaus g. 146. Jos savininkui, provizoriui K. Kazlauskui vaistinės steigėjui mirus, jo žmona Stasė Kazlauskienė ir chemikas-vaistininkas Aronas Zeigarnikas, gimęs

1891 m., 1930 m. baigęs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto farmacijos skyrių, jis ir vadovavo vaistinei.
„Centralinė“ vaistinė Varpo g. 45. Jos savininkai buvo E. Jazukevičius ir L. Lifšicas. Vaistinės vedėjas buvo provizorius Eduardas Jazukevičius, gimęs 1887 m., 1914 m. baigęs Dorpato universitetą.

Vaistinė Tilžės g. 180. Jos savininkas buvo M. Feinbergas, turėjęs dar ir vaistų sandėlį. Vaistinės vedėjas buvo provizorius Petras Leparskis, gimęs 1870 m., 1898 m. baigęs Maskvos universitetą.

Vaistinė Vilniaus g. 173, savininkai provizoriaus C. Volpės įpėdiniai, vaistinės vedėjas chemikas-vaistininkas Ilja Volpė, gimęs 1896 m., 1933 m. baigęs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto farmacijos skyrių.

„Naujoji aptieka“ – vaistinė Vilniaus g. 164, jos savininkas ir vedėjas provizorius Juozas Valančius, gimęs 1889 m., 1917 m. baigęs Maskvos universitetą.

J. Basanavičiaus ir Birutės gatvių kampe 1939 m. vaistinę įsteigė chemikas-vaistininkas Adolfas Purtokas, gimęs 1928 m., baigęs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto farmacijos skyrių.

Sovietų nacionalizuotos, karo sugriautos
1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai vaistinės buvo nacionalizuotos, joms buvo suteikti numeriai, beveik visi vedėjai-vaistinių savininkai buvo nušalinti nuo vadovavimo vaistinėms. Provizorius Juozas Valančius buvo suimtas ir 1942 metais mirė Gorkio kalėjime.
1941 m. karo metu Šiauliai buvo 85 proc. sugriauti. Vokiečių okupacijos metais Šiauliuose buvo likusios tik keturios vaistinės. Žydai farmacininkai buvo nušalinti nuo darbo, po to nužudyti.

Vokiečių okupacijos metais veikė apskrities savivaldybės vaistinė, buvusi A. Purtoko vaistinė, vaistinė Nr. 123 (Vilniaus g. 173) ir buvusi provizoriaus Gurvičiaus vaistinė Nr. 122 (Tilžės g. 140).

Karo mūšių metu 1944 m. Šiauliai labai nukentėjo, didžioji dalis miesto, tame tarpe ir vaistinės buvo sugriautos, išliko tik Nr. 314 ir Nr. 125 vaistinių pastatai.
Vos praūžus frontui, Šiauliuose pradėjo darbą vaistinė Nr. 314, po kiek laiko ir vaistinė Nr. 123. Vėliau augant miestui, plėtėsi ir vaistinių tinklas, daugėjo vaistinių.

Šiaulių vaistinė Nr. 123
Tai seniausia Šiaulių miesto vaistinė. Ją 1870 metais įsteigė provizorius Nurokas, po poros metų jis ją pardavė provizoriui Lambergui. 1880 m. vaistinės savininku tapo provizorius Freimanas. Jam mirus  įpėdiniu – vaistinės valdytoju tapo provizorius Isakas Karlinas. 1892 m. šioje vaistinėje dirbo vienas provizorius, vienas vaistininko padėjėjas ir du vaistinės mokiniai.

1894 m. provizoriaus Freimano įpėdinių vaistinę nupirko provizorius Cemachas Volpė. Cemacho Volpės sūnūs pasekė tėvo pėdomis: Ilja Volpė tapo chemiku-vaistininku, o

1902 m. gimęs Zigfridas – vaistininko padėjėju. Zigfridas dirbo vaistinėje padėdamas tėvui.

Vaistinė buvo Vilniaus g. 173 pastate.

1934 m. Cemachas Volpė mirė, vaistinė atiteko jo įpėdiniams. Vaistinės vedėju tapo chemikas-vaistininkas Ilja Volpė, gimęs 1896 m., 1933 m. baigęs Kauno universiteto farmacijos skyrių ir gavęs chemiko-vaistininko diplomą.

Apie provizorių Ilją Volpę ir provizorių Juozą Valančių, jų mokslus, darbinę ir visuomeninę veiklą, likimus plačiai buvo rašoma laikraštyje „Šiaulių naujienos“ 2015-09-26 straipsniuose: „Vaistininkas Ilja Volpė: ypatingas likimas“ ir „Juozas Valančius – vaistininkas, Šiaulių miesto burmistras, visuomenininkas, kalinys“.

1952 m. vaistinės vedėja paskirta provizorė Aldona Krasauskaitė, gimusi 1922 m., 1947 m. baigusi Vilniaus universiteto farmacijos skyrių. Vėliau dirbo Respublikinės Šiaulių ligoninės vaistinės vedėjos pavaduotoja.

Nuo 1955 m. vaistinei vadovauja provizorius Leonardas Jurgutis, gimęs 1928 m., 1950 m. baigęs Kauno valstybinį universitetą, prieš tai dirbo Vyriausios farmacijos valdybos Šiaulių skyriaus farmacijos inspektoriumi.

Nuo 1965 m. vaistinei vadovauja provizorė Elena Beinoravičiūtė, gimusi 1937 m., 1961 m. baigusi Kauno medicinos instituto farmacijos fakultetą.

1978 m. buvo atliktas pastato kapitalinis remontas ir restauruota vaistinė. Vaistinė buvo pavadinta „Valerijono“ vaistine, ant antrojo aukšto balkono buvo ištapytas buteliukas su lašančiu lašu ant cukraus gabalėlio ir užrašas: „Draugą pažinsi nelaimėje. Valerijonas – geriausias draugas nelaimėje“. Ant vaistinės stogo įsikūrė metaliniai katinai.

1979 m. vaistinės valdytoja pradėjo dirbti provizorė Almyra Martišiūtė-Girdenienė, gimusi 1946 m., 1969 m. baigusi Kauno medicinos instituto farmacijos fakultetą.

Nuo 1870 m. dirbanti „Valerijono“ vaistinė iki šiol išliko senovine tradicine vaistine, kurioje ir dabar gaminami vaistai ir aptarnaujamos gydymo įstaigos. Vaistinės direktorė Almyra Girdenienė sumaniai ir energingai vadovauja kolektyvui, visą laiką ieško naujovių; vaistinėje yra organizuota arbatinė, kuri yra populiari, čia galima išgerti ekologiškos arbatos. Direktorė yra aktyvi visuomenininkė, Lietuvos farmacijos sąjungos narė, nuolat ieškanti kaip geriau teikti farmacinę pagalbą gyventojams.

2010 m. „Valerijono“ vaistinė pažymėjo 140 metų įsteigimo jubiliejų.

Šiaulių vaistinė Nr. 124
Vyriausias farmacijos valdybos Šiaulių skyrius Lenino gatvėje (dabar Tilžės g.), Dviračių fabriko rajone, 1955 m. įsteigė pirmosios grupės vaistinės punktą.

1957 metais vietoje vaistinės punkto tose pačiose patalpose, buvo įsteigta Šiaulių vaistinė Nr. 124, kurios patalpos užėmė 46 kv. metrus.

Vaistinės vedėja buvo paskirta provizorė Janina Kernagytė-Daukšienė, gimusi 1928 m., 1950 m. baigusi Vilniaus universiteto farmacijos skyrių.

Įrengus Lenino gatvėje viaduką per geležinkelį vaistinė atsidūrė beveik po viaduku ir žmonių buvo vadinama „Vaistinė po viaduku“.

1961 m. vaistinės vedėju tapo provizorius Žanas Paspielovas, gimęs 1919 m., baigęs Maskvos I. M. Sečenovo medicinos institutą. Jis vaistinei vadovavo iki savo ankstyvos mirties 1972 m. lapkričio 21 d.

1961 m. vaistinė buvo perkelta į naujas patalpas Lenino g. 83B.

1972 m. vaistinė vedėja paskirta provizorė Rima Kirelytė-Urlakienė, gimusi 1936 m., 1965 m. baigusi Kauno medicinos instituto farmacijos fakultetą.

Po privatizacijos vaistinė buvo uždaryta.

Šiaulių vaistinė Nr. 125
Gavęs Sveikatos departamento leidimą 1938 m. chemikas-vaistininkas Adolfas Purtokas Šiauliuose, Birutės ir J. Basanavičiaus gatvių kampe įsteigė vaistinę, kuri pradėjo veikti 1939 metais.

Vaistinėje dirbo keturi darbuotojai: vedėjas Adolfas Purtokas, vaistininko padėjėjas Eduardas Razvadauskas, gimęs 1885 m., ir farmacininko kvalifikaciją įgiję, 1913 m. prie Dorpato universiteto baigęs vaistininkų padėjėjų kursus ir išlaikęs egzaminus, vaistinės praktikantas-fasuotojas Banevičius ir sanitarė.

Vaistinė užėmė tik du kambarius, jos apyvarta buvo nedidelė – vos 5 000 receptų per metus.

1940 m. vaistinė buvo nacionalizuota ir ją pavadino Šiaulių vaistine Nr. 125.

Vaistinė buvo perkelta į kitas patalpas – Aušros alėja 66, arčiau turgavietės. Vaistinė turėjo du kambarius. Apyvarta žymiai padidėjo, nes buvo arti turgavietės. Per 1941 m. pirmąjį pusmetį buvo pagaminta vaistų pagal 10 000 receptų ir apyvarta siekė 70 000 rublių.

Vaistinės vedėja buvo chemikė-vaistininkė Elena Paškovičaitė-Purtokienė, gimusi 1893 m., 1925 m. baigusi Kauno universiteto farmacijos skyrių. Vaistinėje dar dirbo vaistininko padėjėjas E. Razvadauskas, asistentė vaistininko padėjėja Sofija Laikūnaitė-Valančienė, gimusi 1894 m., 1920 m. išlaikiusi vaistininko padėjėjo egzaminus Kaune, fasuotojas Banevičius ir sanitarė.

1941 metais Sofiją Valančienę ištrėmė į Sibirą. 1941 m. karo metu vaistinė buvo nusiaubta, tačiau pastatas išliko.

Vaistinė buvo atkurta ir 1945 metais pradėjo veikti. Jos vedėja buvo provizorė Jankauskienė, kuri vaistinei vadovavo 1945–1947 metais. Vaistinėje dirbo du receptoriai, du asistentai ir sanitarė. 1947m. vaistinės vedėju buvo paskirtas provizorius Šipyla.

1947 metų rudenį autoavarijoje žuvo vaistinės Nr. 314 vedėjas Albinas Domeika ir vadovauti vaistinei Nr. 314 buvo paskirtas provizorius S. Šipyla.

Vaistinei Nr. 125 buvo pavesta vadovauti provizoriaus padėjėjui Žanui Paspielovui. Jis suremontavo vaistinę, išplėtė ją iki  90 kv. m. Vaistinės receptūra pasiekė 52 000 receptų ir 1950 metais prekių apyvarta buvo 610 000 rublių (to meto kainomis).

Ž. Paspielovas 1959 metais gavo provizoriaus diplomą Maskvos farmacijos institute. Provizorius daug padarė vaistinėje: atliko kapitalinį remontą, pertvarkė patalpas.

Vaistinėje dirbo 23 darbuotojai.
1961 m. provizorius Ž. Paspielovas perkeltas vadovauti vaistinei Nr. 124, o vaistinės Nr. 125 vedėja paskirta provizorė Janina Kernagytė-Daukšienė, kuri šiose pareigose dirbo iki pensijos 1992 metų.

1992 metais vaistinės vadovė-direktorė provizorė Zina Grybaitė-Ugenskienė, gimusi 1952 m., 1976 m. baigusi Kauno medicinos instituto farmacijos fakultetą. Vaistinė pavadinta „Gumbenė“. Vaistinė gamino vaistus pagal gydytojų individualius receptus, taip pat vaistais aprūpindavo Šiaulių plaučių ir tuberkuliozės dispanserį.

1995 m. vaistinė buvo perkelta į P. Višinskio g. 14, buvusį vaistinės filialą, ji pavadinta „Jautros vaistine“.

2000 m. rugpjūčio mėn. vaistinės darbuotojus ir visą Šiaulių miesto visuomenę sukrėtė siaubinga žinia – savo bute buvo nužudyta vaistinės direktorės pavaduotoja provizorė

Alma Zinkutė, gimusi 1955 m. Kėdainių rajone, 1978 m. baigusi Kauno medicinos instituto farmacijos fakultetą.
Nusikaltimo kaltininkus pavyko išaiškinti tik 2008 metais, jie nuteisti kalėti.

Provizorė Janina Kernagytė-Daukšienė (1928–2007) Šiaulių miesto vaistinei Nr. 125 vadovavo nuo 1961 iki 1992 metų.
L. Rulinsko archyvo nuotr.