Rudenį prasideda peršalimo ligų sezonas. Kada dar nesame įpratę rengtis kiek šilčiau, greičiau ir peršąlame. Nors Šiaulių medikai sako, jog pacientų dėl peršalimo ligų antplūdžio šiuo metu nesulaukė, tačiau, kaip ir kasmet, vos tik prasidėjus naujiems mokslo metams, kai vaikai grįžta į darželius ir mokyklas, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Pasak Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiosios gydytojos Eugenijos Kukaitienės, ne visada reikia greitosios pagalbos medikų pagalbos, tačiau savaitgalį ir švenčių dienomis kone pas kiekvieną sukarščiavusį pacientą tenka vykti greitosios pagalbos medikams.
Peršalimo ligas linkę gydytis patys
Dažniausiai lietuviai yra linkę patys gydytis namuose peršalimo ligas. Retas kuris nusprendžia gydytis pasitarus su vaistininku. Tačiau medikai sako, jog visada vertėtų pasikonsultuoti ir su šeimos gydytoju, kuris geriausiai pažįsta pacientą ir gali patarti, kaip su peršalimo ar bet kuria kita liga kovoti. Būtent tokia savigyda ir iššaukia staigius sveikatos pablogėjimus, kada prireikia skubios medikų pagalbos.
„Greitoji pagalba yra kviečiama, kai kelias dienas pacientui nenukrenta temperatūra. Tokius sukarščiavusius pacientus vežame į ligoninės priėmimą ir tada apkrauname ten dirbančius gydytojus, nes greitosios pagalbos medikai neužsiima gydymu ir vaistų receptų rašymu. Todėl visada įspėjame gyventojus laiku kreiptis į savo šeimos gydytojus“, – sako E. Kukaitienė.
Anot gydytojos, daug vaistų, skirtų peršalimo ligų gydymui, vaistinėse yra parduodama be receptų. Tai kiekvienam peršalimo ligų sezono metu rekomenduojama jų turėti savo namuose, kad susirgus būtų galima nedelsiant pradėti gydyti slogą, turėti temperatūrą mažinančių vaistų.
„Visi žino, kad ateis ruduo, žiema ir vėl prasidės ligų sezonas, todėl jau vasarą jam reikia ruoštis. Juk galima pasidžiovinti aviečių ir liepžiedžių lapų. Kartais pakanka ir natūralių liaudiškų priemonių, kurios padeda pasveikti. Tiesa, rudenį padaugėja ir virusinių infekcijų. Siaučia adenovirusai. Dažniausiai visi susirgimai pasireiškia dar neprasidėjus šildymo sezonui, kada lauke oras staiga atvėsta, o namuose žmonės dar įpratę ploniau rengtis, todėl greit ir persišaldo“, – pastebi gydytoja.
Neretai rugsėjį medikų pagalbos prireikia ir bendrabučiuose gyvenantiems studentams, kurie į Šiaulius atvyksta iš kitų miestų studijuoti ir nėra prisiregistravę poliklinikose, todėl dėl medicinos pagalbos kreipiasi į greitosios pagalbos medikus.
„Suprantame ir jaunimą, todėl visada negaluojantiems studentams esame pasiruošę padėti, pakonsultuoti, kartais ir kokį vaistą nuo karščiavimo paduodame, nes suprantame, kad jie ne namuose ir vaistų neturi“, – sako E. Kukaitienė.
Kai suserga patys mažiausieji...
Kai peršalimo ligos užpuola pačius mažiausiuosius, neretai tėveliai, kurie dar gerai neapsipratę su savo naujomis pareigomis, supanikuoja ir vos tik pakilus temperatūrai kviečia greitosios pagalbos medikus. Tačiau kai vaikas vangus, pasidaro apatiškas aplinkiniams, labai daug prakaituoja, smarkiai kosėja, tada jam net būtina kviesti medikų pagalbą.
„Visus karščiuojančius ir viduriuojančius mažus ligoniukus vežame į gydymo įstaigas, kad jie neįsisirgtų. Tokius pacientus lydi tėvai. Kai gydytojai pakonsultuoja, paaiškėja diagnozė, paskiriamas gydymas. Labiausiai karščiuojančių vaikų tėvai baiminasi meningokokinės infekcijos. Greitosios pagalbos medikai puikiai žino šios infekcijos simptomus ir, esant aukštai temperatūrai, visada apžiūri vaikus, ar nėra bėrimų ant pilvo, kojyčių. Būna, kad ir patys tėvai atsisako vežti mažuosius į gydymo įstaigas, kai jiems nėra kur palikti vyresniųjų vaikų. Pasitaiko pačių įvairiausių gyvenimiškų situacijų, kurias bando gydytojai suprasti, prisitaikyti. Jei pasitaikytų žaibinė meningokoko forma, tėvai tikrai pastebėtų bėrimus keisdami jiems sauskelnes, nes vieną akimirką vaikas nėra išbertas, o jau kitą pasirodo spuogeliai. Tačiau tokiu atveju patariame nedvejoti ir kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą“, – įspėja E. Kukaitienė.
Kaip nesupainioti bėrimus
Bėrimai būna pačių įvairiausių formų. Dažnai tėvai būgštauja, kad sunku juos atskirti. Tačiau gydytoja E. Kukaitienė sako, jog bėrimas gali slėpti ne tik meningokokinę infekciją, bet ir vėjaraupius, tymus ar raudonukę. Pasitaiko ir kai tėvai supanikuoja dėl paprasčiausio alerginio bėrimo.
„Niekas negali būti apsaugotas nuo alerginių bėrimų. Nes ne visi žinome, kuriems maisto produktams esame alergiški. Kai kurie sako, jog ir bičių bei širšių įkandimams jie nėra alergiški, tačiau vieną dieną ima ir pasireiškia jiems sunki alerginė reakcija. Mažiausiems dažniau pasireiškia alerginės reakcijos nuo uogų, žolių. Esant gausiam bėrimui būtina ir alergologo konsultacija. Kai kuriuos vaikus beria ir nuo šokolado ar kiaušinių. Esant ūmiai alerginei reakcijai gali ištikti net mirtis. Jei, pavyzdžiui, valgysime pyragaitį lėktuve ir nežinosime, kad ten yra riešutų, o būsime jiems alergiški, tai galime net ir numirti. O kiek tokių atvejų pasaulyje yra nutikę“, – pasakoja E. Kukaitienė.
Todėl, anot medikės, visuomet reikia būti budriems ir saugoti sveikatą bei stengtis išvengti bet kokių susirgimų: laikytis higienos, susirgus pasilikti gydytis namuose bei visuomet pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.
