Dėl didelio sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų Europos kardiologų draugija Lietuvą priskiria prie didelės kardiovaskulinės rizikos šalių. Statistikos duomenimis, kas antra mirtis Lietuvoje kyla dėl širdies ar kraujotakos sistemos sutrikimų. Daugiausiai gyvybių pasiglemžia miokardo infarktas, šiek tiek mažiau – insultas. Apie vieną iš veiksnių – kraujagysles kemšantį cholesterolį, jo funkcijas ir mažinimo būdus pasakoja šeimos gydytoja Jūratė Karpovienė.
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos nusineša daugiausiai gyvybių
Pasak gydytojos J. Karpovienės, pati didžiausia problema – daugelis žmonių suvokia, jog reikia rūpintis sveikata per vėlai. Jaunas žmogus įsivaizduoja, kad yra sveikas ir tai suvokia kaip savaime suprantamą dalyką.
„Savo sveikata reikia pradėti rūpintis ankstyvame amžiuje – tėvai turi mokinti vaikus tai daryti, suteikti tam sąlygas. Kiekvienas subrendęs žmogus gali parūpintis savo sveikata ir daryti labai stiprią įtaką širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Žinoma, yra tam tikri veiksniai, kuriems mes negalime daryti įtakos, bet didžiąją dalį žmogus gali keisti pats – savo gyvenimo įpročius – ir taip sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų atsiradimo riziką“, – sako J. Karpovienė.
Rizikos veiksniai susirgti
Pats sudėtingiausias veiksnys, pasak gydytojos, turintis didžiausią įtaką ligų atsiradimui tai neteisinga mityba. Vyrauja nuomonė, kad geras maistas, tai – riebus maistas.
„Labai didele problema tampa dideliais kiekiais vartojami angliavandeniai ir metabolinės, t. y. medžiagų apykaitos, problemos. Mes joms galime daryti labai stiprią įtaką, t. y. teisingai maitinantis galime sumažinti riebalų ir angliavandenių perteklinį kiekį savo organizme. Mūsų seneliai ir proseneliai valgė lietuviškus rūkytus lašinius, tačiau širdies ligos jų taip nekankino.
Taip yra dėl to, kad mūsų seneliai ir močiutės, kiek suvalgydavo, tiek ir išdirbdavo laukuose. Dabar mes suvartojame per daug kalorijų, gauname per daug maisto medžiagų, kurios, per dieną, lieka nesunaudotos. Jos kaupiasi tam tikrose vietose, tam tikruose organuose blogųjų medžiagų pavidalu. Yra sakoma, kas per daug, tas – nesveika. Žinoma, reikia ir angliavandenių, ir riebalų, ir baltymų, bet jeigu mes nieko neveikiame tą dieną arba nėra visiškai jokios fizinės veiklos, mes turėtume pagalvoti – gal mums mažiau suvalgyti, ir mažiau energijos gauti, nes mes jos neišnaudosime. Jeigu planuojame lietingą dieną praleisti prie židinio su knyga, suvalgykime mažiau, niekas nesikaups, viskas bus sunaudojama organizmo reakcijoms. Jausimės gerai ir mažiau antsvorio bus, ir mažesni cholesterolių kiekiai, ir tikimybė, kad cukraus (gliukozės) kiekis kraujyje bus padidėjęs. Jeigu planuojame aktyviai sportuoti, taip, tuomet reikia suvartoti daugiau kalorijų, daugiau maisto“, – aiškina gydytoja.
Cholesterolis – naudinga ir būtina medžiaga mūsų organizmui
Cholesterolis, pasak gydytojų, kaip medžiaga yra visiškai nekenksminga mūsų organizmui, jo yra kiekvienoje mūsų organizmo ląstelėje. Tai riebalų molekulė, bet kiekviena ląstelė sintezuoja cholesterolį ir ląstelės apvalkalėlis yra sudarytas, didžiąja dalimi, iš cholesterolio. Dėl šios medžiagos visi gyvi organizmai gali judėti, nes ląstelė geba keisti savo formą. Tai yra naudinga ir būtina mūsų organizmui medžiaga. Kitas dalykas, cholesterolis dalyvauja vitamino D sintezėje, tam tikrų hormonų ir tulžies rūgšties gamyboje, kas padeda mums virškinti ir gerai jaustis, teisingai sunaudoti maistą.
„Pati didžiausia blogybė yra riebalų perteklius. Tiek, kiek reikia organizmui cholesterolio, visoms minėtoms funkcijoms užtikrinti ir ląstelių formai palaikyti, pats organizmas pasigamina. Tai, ką mes suvalgome – jau yra perteklius, todėl tai – pavojinga. Mažo tankio (MTL) arba „blogasis“ cholesterolis spartina aterosklerozės procesus, kurie sukelia daugumą širdies ir kraujagyslių ligų. Jo mūsų organizme neturėtų būti daug. „Gerasis“ arba didelio tankio (DTL) cholesterolis padeda organizmui mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį. Jis surenka MTL cholesterolį, nuneša į kepenis ir padeda pašalinti iš organizmo, todėl jei gerojo cholesterolio kiek padidėja, nerimauti neturėtume.
Kalbant apie maisto produktus, pirmiausia reikėtų valgyti daugiau žuvies. Riebiosiose žuvyse yra omega 3 riebiųjų rūgščių, kurios ir mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį ir didina „gerojo“ cholesterolio kiekį. Žalia arbata taip pat didina „gerojo“ cholesterolio kiekį. Japonijoje atliktas tyrimas, kad 2-3 žaliosios arbatos puodeliai per dieną, ženkliai, t. y. statistiškai reikšmingai, padidino „gerojo“ cholesterolio kiekį organizme“, – aiškina J. Karpovienė.
Blogiausia tai, jog paprastai žmogus cholesterolio nejaučia. Todėl medikai aiškina, kad kai jau pradedami jausti ligos požymiai, cholesterolio pažeidimai būna toli pažengę.
„Kai jau kraujagyslės užanka, sutrinka kraujo pratekėjimas, tuomet kraujas nenuteka, nenuneša maisto medžiagų, atsiranda audinių ar organų „badas“. Tokiu atveju žūsta ląstelės ir gali ištikti ir insultas, ir infarktas ar kažkokių kitų organų, pavyzdžiui, inksto infarktas“, – įspėja gydytoja.
