Šiaulių visuomenės sveikatos centras informuoja gyventojus, kad mieste yra padidėjusi oro tarša. Kietųjų dalelių koncentracija ore šiais metais pirmą kartą buvo viršyta sausio 6 dieną. Suintensyvėjus šildymui ir nusistovėjus nepalankioms sąlygoms teršalams sklaidytis tikėtina, kad oro tarša dar didės. Vakar maksimali kietųjų dalelių koncentracija Šiauliuose siekė 157,18 µg/m³, o Naujojoje Akmenėje – 153,35 µg/m³ (kai paros ribinė vertė 50 µg/m³). Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos gydytojos Jūratės Karalevičienės teigimu, pastarosiomis dienomis oro tarša beveik kasdien yra padidėjusi, tik ne visada ji fiksuojama. Sveikatos specialistų nuomone, netikslu remtis tik mieste fiksuojamais duomenimis, nes paprastai didžiausia tarša stebima gyvenamųjų namų rajonuose. Galime tik įsivaizduoti, kokiu oru kvėpuojame išėję į gatvę.
Reikia sekti oro taršos duomenis
Padidėjus oro taršai, sveikatos specialistai ragina ne tik sekti oro temperatūros rodmenis, bet ir oro taršą, ir esant galimybei pasilikti namuose. Pasak J. Karalevičienės, ypač jautrūs oro taršai yra vaikai, vyresnio amžiaus gyventojai, nėščios ir sergantys lėtinėmis ligomis žmonės. Esant padidėjusiai oro taršai rekomenduojama koreguoti mokyklų bei ikimokyklinių įstaigų dienotvarkę atsisakant užsiėmimų lauke. Taip pat ir suaugusieji, kurie reguliariai sportuoja lauke, turėtų pasirinkti saugesnes oro taršos atžvilgiu trasas.
„Kuo intensyviau judama, tuo daugiau ir giliau kietųjų dalelių su aplinkos oru patenka į kvėpavimo sistemą, o tai lemia palankias sąlygas lėtinės patologijos išsivystymui. Didesnės dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Smulkesnės dalelės, nusėdusios gilesniuose kvėpavimo takuose, gali išbūti nuo 2 savaičių iki 1 metų. Tokiu būdu susiformuoja palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai. Oro tarša ypač pavojinga rūkantiems, kurių imuninė sistema jau yra pažeista“, – aiškina gydytoja.
J. Karalevičienės nuomone, padidėjusios oro taršos laikotarpiu, duomenys apie kietųjų dalelių koncentraciją ore galėtų būti skelbiami kartu su orų prognozėmis.
Gyventojai prisideda prie taršos
Šiuo metu, kai ypač suintensyvėjo individualių namų šildymo įrenginių keliama tarša, būtina priminti gyventojams, jog deginti atliekas draudžia Aplinkos oro apsaugos įstatymas, išskyrus atvejus, kai turimi leidimai ir deginimai vykdomi tam skirtuose įrenginiuose. Už atliekų deginimą Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos. Šiemet Šiaulių mieste jau sulaukta dviejų skundų dėl neleistinų atliekų deginimo.
„Manau, kad epizodiškai vykdomos akcijos, perspėjančios gyventojus naudoti tik leistiną kurą, tikriausiai ilgalaikių rezultatų nepasieks. Pirmiausia miesto savivaldybei reikėtų pasirūpinti, kad gyventojams tinkamas kuras taptų prieinamas. Miesto valdžia galėtų pasirūpinti gatvių valymu ir jas valyti ne tada, kada vaikai eina į mokyklą, o suaugusieji į darbus, – bent taip stengtųsi saugoti gyventojus nuo padidėjusios taršos. Taip pat padėtų didesnis miesto apželdinimas bei transporto srautų nukreipimas nuo gyvenamųjų kvartalų“, – sako gydytoja J. Karalevičienė.
Apsinuodijus smalkėmis kyla pavojus gyvybei
Šildymo sezono metu padaugėja atvejų, kai žmonės staigiai apsinuodija smalkėmis ir tada kyla pavojus net gyvybei. Nors apsinuodijimai smalkėmis retai pasitaiko, tačiau šie atvejai labai sunkūs ir pavojingi gyvybei. Šiaulių regione 2014 metais smalkėmis apsinuodijo šeši vaikai nuo 1 iki 13 metų amžiaus bei šeši suaugusieji, iš kurių vienas mirė.
Smalkėmis dažniausiai apsinuodijama garažuose, patalpose, kuriose kūrenamos krosnys, židiniai, netinkamai įrengiamos šildymo sistemos, kai nepilno degimo produktai patekę į nevėdinamas patalpas užteršia orą, kuriuo kvėpuojant ir įvyksta intoksikacija. Tačiau visos nelaimės, susijusios su apsinuodijimu smalkėmis, dažniausiai kelia pavojų žiemą.
„Norėčiau priminti, kad smalkės ypač klastingos, nes neturi nei kvapo, nei spalvos. Patekus smalkėms į kraują sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi, vystosi vidinis deguonies badas, žmogus pradeda dusti, pažeidžiama centrinė nervų sistema, ir nesuteikus pagalbos, ištinka mirtis. Deguonies trūkumas pakenkia ir kepenis, kaulus, raumenis bei kitas žmogaus organizmo sistemas, tačiau labiausiai nukenčia centrinė nervų sistema“, – aiškina gydytoja.
Pastebėjus, kad žmogus apsinuodijo, pasak J. Karalevičienės, būtina jį vežti į gydymo įstaigą. Siekiant išvengti nelaimės sveikatos specialistai rekomenduoja namuose įsirengti CO detektorių. Tačiau pagrindinė apsinuodijimų smalkėmis prevencija – efektyvi patalpų ventiliacija ir nuolatinė šildymo įrangos priežiūra.
Oro taršos kontroliuoti neįmanoma
Miesto valdžia kol kas neturi aiškaus plano, kaip mažinti oro taršą, nes pasak Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjo Romaldo Šemetos, net ir kūrenant pačios geriausios kokybės kietąjį kurą, bet esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms sumažinti oro taršą paprasčiausiai neįmanoma. Nors tuo tarpu sveikatos specialistai siūlo bent jau sustiprinti oro monitoringo stebėjimą Šiaulių mieste, kad gyventojai savarankiškai galėtų saugoti savo sveikatą, nes taršos matavimai vienoje miesto dalyje iškreipia realią taršos situaciją.
„Kūrenkime, ką norime, tačiau mieste geresnės situacijos nebus. Žinoma, nereikėtų deginti šiukšlių ar kito neleistino kuro, kuris didina taršą. Matome, kad deginti atliekas gyventojus verčia prastos ekonominės sąlygos, o kartais ir nesupratimas. Ne pirmus metus esame gavę pranešimus apie galimai neleistino kuro deginimą, tačiau už rankos nepagautas ne vagis, todėl kiekvienu atveju sunku įrodyti gyventojo veiksmų kaltę. Situacija nesikeis, kol nesikeis gyventojų kūrenimo įpročiai“, – sako R. Šemeta.
Antroji oro taršos banga gyventojų laukia pavasarį, kai pradės tirpti sniegas.
„Yra šalių, kurios net muilu plauna gatves, kad oro tarša būtų mažesnė. Kol kas Lietuvoje tokių priemonių nesiimama. Turime mobilų oro taršos matuoklį, kuriuo galime fiksuoti oro taršą bet kurioje miesto dalyje, tačiau juo galima naudotis tik esant pliusinei oro temperatūrai“, – nuogąstauja R. Šemeta.
