Žiemą pagausėja vaikų patiriamų traumų ne tik lepinantis žiemos malonumais ir čiuožinėjant nuo kalniukų, bet ir daugiau laiko leidžiant namuose. Kartais šilti ir jaukūs namai tampa nesaugia aplinka vaikui. Pasak Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro vedėjo, vaikų chirurgo, traumatologo-ortopedo Povilo Venckaus, ypač žiemą pagausėja karštais skysčiais nudegintų vaikų. Dėl šių traumų gydytojai vienareikšmiškai kaltina tėvus vaikų nepriežiūra. Šiuo metu Šiauliuose nuo nudegimų gydomas vienas vaikas.
Padaugėjo kaulų lūžių
Kai už lango nebe taip spaudžia šaltukas, vaikai daugiau laiko leidžia būdami lauke besimėgaudami žiemos pramogomis. Gydytojas P. Venckus pastebi, kad po savaitgalio ypač padaugėjo traumų ir lūžių. Kol kas vaikai nušalimų nepatyrė, nes tėvai juos aprengia tinkamai.
„Savaitgalį ypač padaugėjo vaikų, susilaužiusių rankas ir kojas. Traumas dažniausiai patyrė čiuožinėdami nuo kalniukų. Traumas patyrė 14 metų ir jaunesni vaikai. Vien per savaitgalį buvo atvežti keturi rimtas traumas su lūžiais patyrę vaikai“, – vardija gydytojas.
Pasak P. Venckaus, tėvai neturėtų perimti gydytojų darbo, o atsitikus nelaimei kuo skubiau kreiptis į medikus. „Jei dėl galūnių lūžio į medikus kreipsis kitą dieną, didelės žalos sveikatai nebus, tačiau neretai pasitaiko ypač sportuojant pamokų metu, kai vaikas susitrenkia pirštą, lūžiai nepastebimi arba manoma, jog tai tik sumušimas. Labai dažnai net nuo kamuolio patyrus smūgį lūžta piršto sąnariai. Iš praktikos matome, kad dėl tokių atvejų į medikus kreipiamasi pavėluotai, todėl traumos padarinius nebeįmanoma atstatyti“, – aiškina P. Venckus.
Bet kokią traumą patyrus, kai tėvams darosi neramu, gydytojas pataria vaiką vežti į priimamąjį, kur bus suteikta būtinoji pagalba.
„Jei sutrenkimas ne galvos srityje, vaikas galūnes lanksto, gali paeiti, žaidžia, yra guvus, per daug baimintis nereikėtų, tačiau jei yra kaukolės lūžimai ir sutrenkimai, lydimi pykinimo, tėveliai turėtų pasikonsultuoti su specialistu. Turime ligoninėje stebėjimo paslaugą, kurios metu sekame vaiko sveikatą ir įsitikiname, ar reikalingas gilesnis ištyrimas, ar ne. Be reikalo niekas į ligoninę neatvyksta“, – sako gydytojas.
Veido traumas lydi randai
Neretai paslydus ar virstant mažamečiai vaikai susižaloja veidą. Prakirsta lūpa ar gumbas tėvų jau nestebina, nes daugelis sako, jog be to vaikai neužauga ir kiekviename žingsnyje jų nesužiūrėsi, tačiau nutikus nelaimei reikėtų būti budriems. Kiekvienas sužalojimas gali palikti žymę. Ypač stengiamasi išvengti randų ant veido.
„Jei vaikas krinta ant veido ir prasiskėlė lūpą, reikėtų stebėti, ar žaizda nedidelė. Jei vaikas susižeidė krisdamas ant žaislo, svarbu atkreipti dėmesį į aplinką, ar tas daiktas buvo švarus, nes jis gali užteršti žaizdą ir sukelti pūlines komplikacijas. Tais atvejais, kai lūpoje yra kiauryminė žaizda ir pažeistas odos vientisumas, ją reikia siūti. Tačiau patiems niekada nereikia būti medikais – geriau gydytojo apžiūra. Per parą dar galima tinkamai suteikti pagalbą ir išvengti didelių randų“, – teigia P. Venckus.
Tačiau daugiausia nelaimių vaikams nutinka vasarą. Ypač nedraugiškas vaikų sveikatai, anot P. Venckaus, yra daugelio vaikų mėgstamas batutas.
„Batutas skirtas cirko pratimams atlikti, o ne vaikams. Šiuolaikiniai vaikai visi kaip cirko artistai šokinėja ant batutų. Tereikia įsivaizduoti, kas gali nutikti, kai šokinėja po kelis iš karto. Vaikai sveria po 20–30 kilogramų. Jei toks svoris nusileidžia ant rankos, lūžių išvengti gali ir nepavykti“, – sako traumatologas P. Venckus.
Nudegimai – dėl tėvų
Kaip išvengti nelaimių – vieno recepto nėra. Vaikai yra judrūs, todėl jiems retais pavyksta išvengti traumų. Vieni eina atsipalaidavę ir nežiūri, kas jiems po kojomis, todėl dažniau griūva. Nuo kiekvieno vaiko individualiai priklauso sužalojimų stiprumas. Gydytojas sako, kad kai kurie gali bėgdami padaryti net keletą kūlvirsčių ir traumų nepatirti, o kai kurie žaidimų aikštelėje nieko, išskyrus kamuolį, nemato. Tokie vaikai neturi savisaugos instinkto, todėl jiems ypač reikėtų lavinti koordinaciją.
Vaikai dažnai žaidžia nesaugiojoje aplinkoje. Pastarosiomis dienomis ypač daug nudegimo atvejų.
„Neturime nė savaitės, kada nesulauktumėme mažų pacientų dėl nudegimų. Ir dabar reanimacijoje guli vienas nudegintas vaikas. Tokius nudegimus vertinu kaip mamos nepriežiūrą, nes jei mama geria kavą, nežiūri, kur padeda arbatinuką. Reikėtų neužmiršti, kad vaikas yra šalia. Kai skundžiasi, kad vaikas nudegė karštais skysčiais, visuomet sakau, kad jis ne nudegė, o nudegino mama, nes neprižiūrėjo“, – sako P. Venckus.
Nudegimo padariniai ne iš karto pasimato. Dažniausiai po nudegimų sveikatos būklė vertinama tik trečią parą po įvykio.
„Jei įvyko bėda ir vaikas dėl mamos nepriežiūros apsipylė verdančiu vandeniu, reikėtų vaiką aplieti šaltu vandeniu. Žiemą vaikai yra rengiami šiltesniais rūbais, todėl apsiliejus nudegimo padariniai didėja, nes stori audeklai ilgiau išlaiko karštį. Vienintelė efektyvi pagalba – žaibiškas šalto vandens pylimas ant nudegimo vietos. Kai tėvai suteikia pirmąją pagalbą, kviečiami medikai, kurie suleidžia nuskausminamuosius vaistus. Tėvai gali vaiką atvėsinus šaltu vandeniu nenurengti, siekiant išvengti papildomo skausminio šoko vaikui sukėlimo, o geriau vaiką susukti į sausą šiltą audeklą ir vežti į gydymo įstaigą“, – pataria gydytojas.
