Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos duomenimis, daugelio šalių mokslininkai ir medikai vitamino D trūkumą sieja su sveikatos sutrikimais – energijos trūkumu, kaulų trapumu, akių ligomis, nusilpusiu imunitetu, dažnomis peršalimo ligomis ir kvėpavimo takų infekcijomis, net ir emocinės būklės sutrikimais. 2014 metais laboratorijose atlikti mokyklinio amžiaus (nuo 7 iki 18 metų) vaikų kraujo tyrimų rezultatai parodė, kad net 90 procentų vaikų trūksta vitamino D. Apie vitamino D svarbą, jo stoką bei to priežastis kalba biomedicinos mokslų daktaras, gydytojas, vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas.
Vitamino D trūkumo priežastys
Atlikus bendrojo vitamino D tyrimus, nustatyta, jog net 90 proc. vaikų vitamino D trūksta.
Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, Šiaurės Europoje, itin Skandinavijos šalyse, apie 60-70 procentų vaikų turi vitamino D stoką. Kaip bebūtų, skaičiai yra tikrai dideli. Kodėl taip yra? Pasak V. Urbono, didžiausią reikšmę turi saulė, antroje vietoje – maistas.
„Iš saulės mes gauname 80-90 procentų mums reikalingo vitamino D. Tiek maži, tiek dideli vaikai dabar mažiau būna lauke, sėdi užsidarę patalpose, o tai yra viena iš priežasčių, kodėl trūksta vitamino. Vaikai turėtų dažniau būti lauke, reikia jų neapmuturiuoti, atidengti daugiau odos, nes net ir debesuotą dieną, kada saulės nematome, ir tai mes gauname ultravioletinių spindulių, mažiau, bet ne nulį. Žinoma, visi bijo peršalti, bet jeigu vaikas grūdinsis, jis niekada neperšals. Dėl maisto, aš manau, kad maitinamės panašiai kaip prieš 30-40 metų. Žuvies ir tada, ir dabar valgome nedaug, bet, iš kitos pusės, anksčiau nebuvo tokios įvairovės. Pienas kartais jau yra praturtintas vitaminu D, ko anksčiau niekad nebuvo, todėl iš mitybos pozicijos, aš galvočiau, kad dabar yra geriau nei buvo anksčiau“, – aiškina V. Urbonas.
Pakankamas vitamino D kiekis gaunamas ir su maistu
Su maistu, anot gydytojo V. Urbono, galima gauti pakankamą vitamino D kiekį, bet tuomet reikia skaičiuoti kiek vitamino D yra konkrečiame produkte, atsakingai rinktis, ką valgome.
„Kad gautume pakankamą dienos normą, turėtume suvalgyti 100 gramų lašišos kiekvieną dieną, tačiau vargu, ar tiek suvalgysime. Reikėtų netgi ne 100, o 200 gramų lašišos, nes iš to 100 gramų pusė suvalgomo vitamino D pasišalins ir tik pusę organizmas įsisavins. Riebaluose tirpūs vitaminai nėra lengvai įsisavinami, su maistu mes galime pakelti vitamino koncentraciją iki normos, tačiau tai yra sudėtinga. Vitamino D reikia visą gyvenimą. Vitaminą reikėtų skirti ir vyresniems vaikams, ir senyvo amžiaus žmonėms. Medicinos mokslo požiūris į vitaminą D kinta – rachito grėsmė didžiausia pirmaisiais dvejais metais, po to ji sumažėja, todėl buvo įsitvirtinusi nuostata, kad vitaminą D svarbu skirti tik pirmaisiais gyvenimo metais, kada yra pats rachito pikas, o po to – jau nereikia, nes kaulai nebereaguoja taip, kaip norėtume. Yra daug duomenų, kad vitaminas D reikšmingas ne tik kaulų sistemai, o ir raumenų, endokrininei, širdies ir kraujagyslių, nervų ir psichikos, imuninei sistemoms, praktiškai visoms organizmo sistemoms“, – pasakoja gydytojas.
Svarbu tikrinti vitamino D koncentraciją
Anot V. Urbono, vitamino D toksiškumas yra. Todėl reikia suprasti, kad tai daugiau vaistas, negu papildas, todėl per maži kiekiai yra blogai, per daug dideli – taip pat blogai.
„Mano praktikoje buvo unikalus atvejis, kada žmogus, gyvendamas kaime, atsinešė iš kolūkio nugvelbtų žuvų taukų ir ant jų gamino visą maistą. Po kurio laiko susirgo vienas vaikas, paskui antras, vėliau ir pats tėvas sunegalavo, atsirado akmenligė, inkstų pažeidimas. Tai yra viena iš tų priežasčių, dėl ko mes turime tikrinti vitamino D koncentraciją. Perdozavimas gali pasireikšti nevalgymu, vidurių užkietėjimu, inkstų pažeidimu, akmenlige, nes padidėja kalcio išskyrimas su šlapimu. Perdozavus pašalinis poveikis tikrai jaučiamas, todėl vitaminą D reikia skirti labai atsargiai ir geriau pasitarti su gydytoju. Jeigu abejojate, geriau duokite mažiau, o ne daugiau“, – teigia gydytojas.
Vienareikšmiškai teigti, kad sunegaluojama tik dėl vitamino D perdozavimo, pasak gydytojo, nebūtų teisinga. Tačiau vitaminas D subalansuotas kiekis organizme yra būtinas.
„Vis daugiau mokslinių studijų patvirtina, kad dauguma sveikatos sutrikimų yra susiję su vitamino D trūkumu. Dėl silpnų kaulų ir raumenų iškrypę vaikų stuburai, netaisyklinga laikysena, akių ligos, silpnas imunitetas, dažnos peršalimo ligos ir kvėpavimo takų infekcijos, virškinimo ir medžiagų apykaitos sutrikimai, endokrininės sistemos išsibalansavimas, net emocinės būklės svyravimai yra susiję su vitamino D trūkumu. Šio, kaip ir kitų vitaminų, reikia visą gyvenimą, o ne tik pirmaisiais gyvenimo metais. Dėl labai įtempto gyvenimo tempo, intensyvaus darbo, patiriamo streso ir nuovargio daugelis jaučia energijos trūkumą“, – teigia V. Urbonas.
