Neseniai buvo minima Pasaulinė diena be tabako. Šią dieną siekiama pabrėžti tabako keliamą riziką sveikatai ir pasisakoma už veiksmingą politiką, mažinant tabako vartojimo sukeliamą žalą. Pasaulio sveikatos duomenimis (PSO), 2016 metais ragina visuomenę šią dieną paminėti pasisakant už suvienodintas, standartizuotas (bendrines) tabako pakuotes. Kaip žinome, rūkant į organizmą patenka daugiau nei 4 000 cheminių medžiagų, kurios sukelia įvairias ligas, neįgalumą ir galiausiai netgi mirtį. Kasmet visame pasaulyje nuo rūkymo sukeltų ligų miršta apie 6 mln., Europoje – 700 tūkst., o Lietuvoje – 7 tūkst. žmonių. Nors dažnai tabako sukeltos ligos pasireiškia tik po kelių dešimtmečių (t. y. tiek laiko prireikia, kol nuolatinis rūkalius suserga plaučių vėžiu), pastebima tendencija, kad susirgusiųjų dėl rūkymo amžius jaunėja. Akivaizdu, jog tai vyksta todėl, kad pradeda rūkyti vis jaunesni žmonės.

Rūkyti pradeda dar paauglystėje
PSO konstatuoja, kad aštuoni iš dešimties rūkančiųjų pradeda vartoti tabaką būdami paaugliais. Naujausi 2013–2014 m. Tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo (toliau – HBSC) duomenys (40 Europos šalių, JAV ir Kanados) rodo, kad Lietuvoje (po Grenlandijos) bene anksčiausiai pradedama rūkyti: 13 metų ar anksčiau tabaką pradeda vartoti 53 proc. berniukų ir 39 proc. mergaičių. HBSC vidurkis ženkliai mažesnis: 13 metų ar anksčiau pradeda rūkyti 22 proc. berniukų ir 13 proc. mergaičių. Su amžiumi rūkančiųjų skaičius didėja tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. HBSC duomenimis, Lietuvoje nuolat rūko bent 1 kartą per savaitę 20 proc. penkiolikmečių berniukų ir 12 proc. mergaičių, o HBSC bendras vidurkis yra 11 proc., o pagal lytį – 12 proc. berniukų ir  11 proc. mergaičių.

Apibendrinti Europoje atliktų apklausų rezultatai atskleidžia, jog beveik 80 proc. jaunimo pradeda rūkyti iki 18 metų, o 94 proc. – iki 25 metų. Lietuvoje, kaip ir visoje ES, du tris kartus daugiau rūko vaikinų nei merginų. Visgi ypatingą susirūpinimą kelia tai, kad vykstančios greitos permainos europiečių socialiniame ir ekonominiame gyvenime, emancipacijos bei lygybės siekis palaipsniui keičia ir lyčių požiūrį į rūkymą. Pastarųjų dešimtmečių rezultatai liudija, kad tabako vartojimas tarp merginų iki 25 metų išaugo kelis kartus (1994 m. Lietuvoje rūkė 5–6 proc. (20–64 m.) moterų, 2014 m. – 12 proc.). Rūkydamos merginos ir jaunos moterys nesusimąsto, jog cigarečių suodžiai joms kenkia žymiai labiau nei vyrams: ateityje jos ne tik neišvengs ligų, susijusių su rūkymu, bet ir nepaliaujamai trumpės gyvenimo trukmė. Be to, rūkanti mergina anksčiau laiko pasensta, praranda jaunystę, grožį, o žalojančiu elgesiu rizikuoja ne tik savo, bet ir būsimų vaikų sveikata.

Dauguma į tabako vergovę patenka jaunystėje, nesuvokdami, kaip greitai eksperimentavimas dūmais sukelia tiek psichinę, tiek fizinę priklausomybę. Įvairių tyrimų duomenimis, nuo 25 metų rūkyti pradedama labai retai, nes iki to laiko žmogus dažniausiai išauga iš paauglystės krizių, subręsta, susiformuoja įpročiai bei charakteris. Todėl tiek tėvų, tiek specialistų, vykdančių prevencinę veiklą, tikslas – sulaikyti ir užtikrinti, kad vaikas iki pilnametystės, dar besimokydamas mokykloje, nepradėtų rūkyti. Vaiko teisinę padėtį, užtikrinančią vaikui sveiką ir saugią aplinką, reglamentuoja LR Konstitucija, 1959 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių deklaracija, 1989 m. Vaiko teisių konvencija, 1956 m. Vaiko teisių pagrindų įstatymas, 2000 m. LR civilinis kodeksas ir kiti  įstatymai. Visgi tabako pramonės gamintojų tikslas – sutrukdyti teisinių įsipareigojimų vykdymą bei pasiekti, o vėliau savo pinklėse išlaikyti silpniausią ir psichologiškai lengvai manipuliuojamą auditoriją – jaunimą.

Be abejonės, kai kuriems baimę rūkyti nugali faktas, jog jų tėvai, užkietėję rūkaliai, yra sveiki ir nesiskundžia jokiomis sveikatos problemomis (jei tai nekenkia jiems, vadinasi, nepakenks ir man – vadovaujamasi tokia logika). Dalis jaunuolių užsimano rūkyti, siekdami įtvirtinti savo statusą ir susikurti tam tikrą įvaizdį. Dažniausiai įvaizdį paaugliai kuria savitai derindami madingus sezono drabužius, kvepalus, kosmetiką ir pan.

Pernai tabakui išleista 620 milijardų eurų
Be visa ko, tabakas brangiai kainuoja. Praėjusiais metais, gyventojai tabakui ir jo gaminiams iš viso išleido 620 milijardų eurų. Atlikta statistika parodė, jog daugiausia rūkančiųjų yra Gruzijoje. Gruzijoje rūko 46 proc. suaugusiųjų, Rusijoje – 39 proc., Bulgarijoje – 38 proc. Mažiausiai rūkančiųjų yra Indijoje – 7 proc. suaugusiųjų. Daugiausia cigarečių parduodama Baltarusijoje, Taivane ir Slovėnijoje. Vienam rūkančiajam Baltarusijoje tenka 13 000 cigarečių per metus, Taivane – 11 000, Slovėnijoje – 10 000 cigarečių per metus. Daugiausia pinigų tabakui išleidžia šveicarai, airiai ir britai, apie 600–800 eurų žmogui per metus. Lietuvoje rūko 23 proc. gyventojų: 33 proc. vyrų ir 15 proc. moterų, o vienas gyventojas rūkalams vidutiniškai išleidžia 172 eurus. Lietuvoje vienam rūkančiajam vidutiniškai parduodama 5000 cigarečių per metus. Latvijoje ir Estijoje rūko maždaug 28 proc. suaugusiųjų. Latvijoje vienas gyventojas rūkalams vidutiniškai išleidžia 218 eurų, Estijoje – 260 eurų.

Lietuvoje per pastaruosius metus stipriai populiarėjo cigarai. Cigarų pardavimai Lietuvoje 2009–2014 metais augo 106 proc.