Kas yra vitaminai? Kiek jų yra?
Vitaminai užima svarbią vietą medžiagų apykaitoje. Jie yra nepakeičiama mūsų mitybos dalis. Jų reikšmę apibūdina jau pavadinimas „vitaminai“ – „gyvybės aminai“.

Tai organiniai vandenilio ir deguonies, kai kada ir azoto bei fosforo turintys junginiai. Vitaminų reikia sveikatai palaikyti ir organizmui normaliai funkcionuoti. Kai jų trūksta, žmogus gali susirgti atitinkamo vitamino avitaminoze. Todėl vitaminai yra nepakeičiami, jų kasdien privalu gauti su maistu. Šiuo metu yra aprašyta ir ištirta 14 vitaminų ir 7 panašios į vitaminus medžiagos.

Ką pasirinkti
Beveik kiekvienam žmogui, ypač žiemą ir pavasarį kyla klausimų apie vitaminus. Kas gi yra tie vitaminai, kada ir kodėl reikia juos vartoti bei kuriuos vitaminų preparatus pasirinkti iš tos aibės įvairių kapsulių, tablečių bei įvairaus skonio ir kvapo skyrių.

Naujausi tyrimai rodo, kad šiuolaikinis gyvenimo tempas ir kasdienės stresinės situacijos padidina tam tikrų vitaminų ir maisto medžiagų poreikį. Taigi, žinoma, kad rūkančiųjų kraujyje vitamino C kiekis yra 30 proc. mažesnis negu nerūkančiųjų; jeigu laikotės dietos, esate vegetaras, taip pat gali trūkti kai kurių vitaminų; jeigu nėra galimybės normaliai pavalgyti dėl „nesibaigiančių darbų“, tikriausiai organizmas nepakankamai gauna reikalingų mitybos ir maistinių medžiagų ir taip pat yra virškinamojo trakto sutrikimų.

Šios priežastys, o jų gali būti ir daugiau, gali sukelti vitaminų ir mikroelementų trūkumą ir organizmo sveikatos laikrodis ims vėluoti.

Mokslininkai jau įrodė, kad vitaminų poreikis priklauso nuo daugelio faktorių: vartojamo maisto sudėties, aplinkos temperatūros, fizinio krūvio, sergamumo infekcinėmis ligomis, amžiaus, organizmo fiziologinės būsenos pakitimų ir kitų faktorių.

Nedideli vitaminų kiekiai, būtini gyvybiniams procesams, gaunami iš aplinkos, nes pats organizmas beveik nesugeba jų pasigaminti.

Daugiau nėra geriau
Daugiausia vitaminų yra tam tikrose maisto produktų grupėse.

Vitamino B12 yra jautienoje, kepenėlėse, inkstuose, piene, varškėje, sūryje ir kai kurių rūšių žuvyse.

Vitamino C daug yra šviežiose daržovėse ir vaisiuose, erškėtrožių uogose, raudonuose pipiruose, žirniuose, braškėse, apelsinuose, mandarinuose, pomidoruose, įvairių rūšių kopūstuose, juoduose serbentuose, petražolėse, krapuose.

Vitamino A daug yra morkose, rūgštynėse, špinatuose, svogūnų laiškuose, šermukšnių uogose, erškėtrožėse, žuvų taukuose, piene, bruknėse, mėlynėse, pieno produktuose.

Vitamino E daug yra grūdinių kultūrų daiguose, augaliniame aliejuje, žuvyje, piene, svieste, daržovėse, kepenėlėse.
Vieni vitaminai tirpsta vandenyje, kiti – riebaluose.

Vandenyje tirpūs B grupės vitaminai, vitaminas C. Šie vitaminai organizme nesikaupia, todėl net didelės jų dozės organizmui nėra pavojingos. Vandenyje tirpių vitaminų atsargas būtina papildyti.

Riebaluose  tirpiems vitaminams A, D, E, K pasisavinti būtini riebalai. Šių vitaminų atsargos kaupiasi kepenyse. Per didelis šių vitaminų kiekis organizmui žalingas. Pavyzdžiui, per daug vartojant vitamino D iš kaulų ima išsiskirti kalcis, kuris nusėda minkštuosiuose audiniuose ir jie ima kalkėti.

Tam, kad ilgiau liktume sveiki, rekomenduojama papildyti mitybą vitaminais ir maisto papildais.

Liaudies patirtis
Šį kartą pristatome asiūklio ir dilgėlių maisto papildus, kurie pagaminti remiantis ilgaamžės liaudies medicinos patirtimi.
Dirvinis asiūklis (equisetum arvense) asiūklinių šeimos sporinis žolinis augalas, stiebas iki 20–40 cm aukščio. Auga apydrėgnėje, ypač priesmėlio dirvoje, pakelėse, pievose, dykvietėse, kartais ir miškuose.

Dirvinio asiūklio žolėje yra soporinų, alkalidų, flavanoidų, gausu vitamino C, karotino, obuolių ir oksalo rūgščių, baltymų, riebalų, rauginių ir karčiųjų medžiagų, dervų, mineralinių medžiagų.

Jau nuo seno žinoma, kad asiūklio žolėje gausu silicio, karotino ir vitamino C, todėl jo preparatas tinka daugeliui organizmo funkcijų palaikyti ar pagerinti.

Asiūklyje esantis silicis – pagrindinis elementas, kuris palaiko sveikos odos funkcionavimą, nes silicio trūkumas sąlygoja odos elastingumo praradimą ir senėjimą. Silicis skatina ir reguliuoja ląstelių atsinaujinimą, stabdo odos skaidulų irimo procesą ir normalizuoja ląstelių funkcionavimą, suteikia odai elastingumo, drėgmės ir stangrumo, padeda naikinti riebalus.

Asiūklius daugelis žmonių vartoja įvairios kilmės žaizdoms gydyti, preparatai skatina šlapimo išsiskyrimą, jais gydomi šlapimo takų ir šlapimo pūslės uždegimas.

Didžioji dilgėlė (Urtico dioica). Tai dilgėlinių šeimos daugiametis 60-150 cm aukščio žolinis augalas, apaugęs paprastais ir dilginamaisiais plaukeliais. Auga panamėse, patvoriuose, miškuose, krūmuose, šiukšlynuose, gausiai paplitęs visoje Lietuvoje.

Dilgėlėse yra angliavandenių, baltymų, mineralinių medžiagų, geležies, kalcio, magnio, kalio, natrio, silicio, sieros, chloro, C, K, E ir B grupės vitaminų, karotino, kuris mūsų organizme virsta vitaminu A. Dilgėlės mažina žaizdų aktyvumą. Jos vartojamos profilaktiškai nuo hipovitaminozės ir avitaminozės, nuo aterosklerozės.

Didžioji dilgėlė stabdo mažakraujystę, nervų uždegimą, palaiko inkstų ir kepenų funkcijas, malšina galvos skausmą, valo kraują, mažina cukraus kiekį kraujyje, gerina medžiagų apykaitą, gydo reumatą, skatina šlapimo išsiskyrimą, stabdo kraujavimą.

Visuomet reikia atsiminti, kad atsargiai dilgėlę reikia vartoti, jeigu yra padidėjęs kraujo krešumas. Visuomet patartina pasikonsultuoti su gydytoju.