Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, kasmet Lietuvoje atliekama apie 800 tūkst. vakcinacijos dūrių. Tiek kartų paskiepijami vaikai ir suaugusieji. Kasmet registruojama 30–50 nepageidaujamų reakcijų į skiepus. Šiauliuose – apie 2 nepageidaujamas skiepų reakcijas per metus. Nors ir kiekvienos vakcinos apraše nurodoma, kad vakcina yra imunobiologinis preparatas, kurį panaudojus galimos nepageidaujamos reakcijos, tačiau jos nėra normalu. Gydytojai pastebi, jog dažniausiai skiepai sukelia vietines reakcijas, kurios pasireiškia patinimu, paraudimu, sukietėjimu dūrio vietoje. Pasitaiko ir bendro pobūdžio reakcijų, kai vargina pakilusi temperatūra, galvos skausmas, bėrimas. Tačiau kiekvieno organizmo reakcija į skiepą skirtinga, todėl specialistai stengiasi sekti informaciją apie nepageidaujamas reakcijas. Pirmiausia šeimos gydytojas įvertina paciento sveikatos būklę ir praneša Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Atpažinus pašalines reakcijas galima teikti išvadas dėl vaistinių preparatų naudos ir rizikos santykio.

Šiauliuose, pasak Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus laikinai einančios vedėjos pareigas Ritos Švambarienės, nepageidaujamų reakcijų į skiepus pasitaiko gana retai. Tačiau, anot gydytojų, pašalinės reakcijos neturėtų kelti abejonių, svarstant skiepyti vaiką ar ne.

Pašalinėmis reakcijomis matuojama vaistų nauda ir rizika
Remiantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos reikalavimais, Europoje, kartu ir Lietuvoje, funkcionuoja farmakologinio budrumo sistema – tai veikla, skirta nepageidaujamoms reakcijoms į vaistą ar vakciną nustatyti, įvertinti ir stebėti bei perspėti apie galimą nepageidaujamą vaisto poveikį.

Apie pastebėtas nepageidaujamas reakcijas sveikatos priežiūros specialistai privalo pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Pacientai taip pat gali pranešti apie jiems patiems ar jų artimiesiems pasireiškusią nepageidaujamą reakciją. Užregistruoti pranešimai apie vaistinių preparatų sukeliamas nepageidaujamas reakcijas nereiškia, kad šie vaistiniai preparatai ar jų veikliosios medžiagos yra nesaugūs. Tik visų turimų duomenų išsamus mokslinis vertinimas leis daryti patikimas išvadas dėl vaistinių preparatų naudos ir rizikos santykio.

„Sveikatos apsaugos ministerijos yra reglamentuotas įsakymas ir jį žino visi gydytojai, kurie atlieka skiepijimus tiek vaikams, tiek suaugusiems, kad atsiradus pašaliniams reakcijoms ar įtarus, jog tai atsirado būtent po paskiepijimo, tokiu atveju medikai turėtų užpildyti pašalinių vaisto ar skiepų reiškinių protokolą. Apie tai turi būti informuoti Šiaulių visuomenės sveikatos centro ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai, vaistų kontrolės institucijos. Ši kontrolė turėtų būti vykdoma, tačiau žinant, kiek atliekama dūrių, santykinai pašalinių reiškinių registruojame ne tiek ir daug“, – pastebi R. Švambarienė.

Lietuvoje praėjusiais metais buvo registruotos 54 sunkios ir 11 lengvų reakcijų į skiepus.

2014-aisiais metais fiksuotos 48 sunkios ir 32 lengvos reakcijos. Šiaulių apskrityje praėjusiais metais buvo gauti skundai tik apie dvi pašalinių reiškinių reakcijas: 1 po tuberkuliozės vakcinos ir 1 po hepatito B vakcinos.

„Tuberkuliozės skiepų reakcijos yra gana sunkios, nes skiepijimo vietoje susidaro pūlinys. Tačiau dažniausiai pašaliniai reiškiniai atsiranda ne dėl paties skiepo, o dėl to, kad neteisingai paskiepijama – svarbu adata įvesti ne per giliai. Kalbėdami sveikatos priežiūros centruose stengiamės kalbėtis su gydytojais ir jiems akcentuoti, kad jie kalbėtų su tėvais apie skiepus ir galima povakcinines reakcijas. Juk net ir vaistas gali duoti bet kokias pašalines reakcijas. Jei gydytojas kiekvieną kartą paaiškintų ar net duotų vakcinos anotaciją, kad grįžusi į namus mama galėtų paskaityti, ji žinotų, kas laukia vaiko po skiepo. Kuo daugiau žinosime apie nepageidaujamas skiepijimo reakcijas, tuo tėvams bus ramiau. Sunkesnės reakcijos po skiepų pasireiškia traukuliais, viduriavimu, vėmimu, bėrimu ar net atsiradusiu dusuliu. Atsiradus bet kokiai reakcijai turi būti informuoti šeimos gydytojai, kad tėvams būtų suteikta reikiama konsultacija.

Šiauliuose nepageidaujamų reakcijų į skiepus – mažai
Moters ir vaiko klinikos Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėja vaikų ligų gydytoja Liuda Gražina Bekerienė sako, kad sunkių skiepų reakcijų Šiauliuose retai pasitaiko, tačiau gana dažnos yra vietinės reakcijos, kai po skiepų atsiranda paraudimų. Tačiau tai neturėtų kelti abejonių, ar skiepyti vaiką, ar ne.
„Aš priklausau tai žmonių grupei, kuri yra 200 procentų už skiepus, nes mačiau tymų epidemiją, sunkiai sergančius kokliušu ir kitomis ligomis. Todėl man, kaip gydytojai, labai baisu, kai žmonės atsisako skiepų. Daug metų dirbau apylinkėje ir nė karto nebuvo komplikacijų dėl skiepo. Reikia pasižiūrėti, kad skiepijamasis būtų sveikas, ir būtina stebėti intervalus tarp skiepijimų. Nors kiekvienas organizmas yra unikalus ir visko gali būti“, – aiškina L. G. Bekerienė.

Taip pat gydytoja pastebi, jog kartais po skiepų vaiko oda parausta vien todėl, kad jis pasikasė tą vietą, o ne todėl, kad kažkaip netinkamai organizmas sureagavo į skiepus.

„Dabar tėveliai yra informuoti apie skiepus ir jų galimas reakcijas, o kartais tos informacijos net per daug. Aš matau, kas darosi po paskelbtos informacijos apie meningokokinę infekciją per televiziją, tada visi priėmimo skyriuje dirba odos gydytojais. Tokiais atvejais tėvai pamatę bėrimus iš karto vyksta į gydymo įstaigas. Tačiau mano nuomone, jog skiepyti vaikus reikia. Aš skiepijau savo vaikus, anūkus, perku net ir vakcinas, kurių nėra nemokamų. Žinau, ką reiškia sirgti encefalitu ir ką reiškia būti pasiskiepijusiam ir jaustis saugiam, todėl ir kitiems rekomenduoju“, – sako gydytoja L. G. Bekerienė.

Nuo erkinio encefalito gydytojai rekomenduoja skiepyti vaikus, kai jie patys pradeda vaikščioti. „Esu mačiusi ir kūdikį, kuriam įsisiurbė erkė. Gerai, kad baigėsi laimingai. Būna tėvai paleidžia vaikus į pievą ir po to jų neapžiūri. Tačiau nėra sunku mažą vaiką kas valandą apžiūrėti, nes erkės taip greit neįsisiurbia“, – patarimus dalija gydytoja.