Atliktas lietuvių savijautos testas parodė, kad lietuviai valgo per daug mėsos, skubėdami ir prie kompiuterio, kas antras dantis valo kartą per dieną ar rečiau, o savimi pasitiki tik trečdalis. Tačiau miego stygiumi nesiskundžia – vidutiniškai lietuvis išmiega 7,5 val. per parą, taip pat neblogai rūpinasi viso kūno švara. Pasak Visuomenės sveikatos instituto profesoriaus Rimanto Stuko, netinkami lietuvių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai nesikeičia kelerius metus. Kai kurie iš jų – dar suprastėjo. Tokius gyvenimo būdo įpročius parodė vaistinių tinklo inicijuotas savijautos testas, kurį vos daugiau nei per mėnesį atliko 101 896 gyventojai. Didelis gyventojų aktyvumas parodė, kad jie nėra abejingi savo savijautai ir sveikatai. Turimų rezultatų duomenimis, lietuviai nepakankamai rūpinasi mityba, per mažai juda, turi netinkamus burnos higienos įpročius ir nepakankamai pasitiki savimi.
Per mažai žuvies ir vandens
Didysis savijautos testas parodė, kad jį atlikusių gyventojų mitybos piramidė išbalansuota. 4 iš 10 gyventojų (41 proc.) nurodė mėsą ir paukštieną valgantys dažnai, nors jų rekomenduojama valgyti 2–3 kartus per savaitę. O bent kelias porcijas per dieną suvalgyti rekomenduojamų produktų dauguma gyventojų vartoja retai. Pavyzdžiui, vaisius dažnai valgantys nurodė 38 proc., pieno produktus – 31 proc., pilno grūdo produktus – 18 proc., makaronus – 10 proc.
Mityboje pastebima ir teigiamų dalykų – beveik pusė testo dalyvių nurodė dažnai valgantys daržoves, o didžioji dalis gyventojų greito maisto skanauja retai.
Testas parodė, kad gyventojai ne tik netinkamai rūpinasi mityba, bet ir išgeria per mažai vandens. 6 iš 10 testą užpildžiusių gyventojų per parą išgeria 1 litrą vandens, t. y. dukart mažiau nei rekomenduojama moterims ir triskart mažiau nei rekomenduojama vyrams.
Netinkami ir daugumos valgymo įpročiai. Laiku ir neskubėdami valgo kiek daugiau kaip trečdalis (38 proc.), likusieji – prie kompiuterio ar televizoriaus (21 proc.), skubėdami (14 proc.), per daug (14 proc.) ir vėlai vakare (13 proc.).
„Netinkami mitybos įpročiai – įsisenėjusi šalies gyventojų problema. Netinkama mityba, per mažas fizinis aktyvumas ir pozityvumo stokojanti emocinė savijauta turi didelės įtakos gyventojų sveikatai. Netinkamo gyvenimo būdo pasekmės juntamos ne iš karto. Žmogus gali jaustis gerai, net neįtardamas, kad pradeda vystytis netinkamos mitybos ir mažo judrumo nulemtos lėtinės ligos. Laiku pakeitus gyvenimo būdo įpročius į sveikesnius šioms lėtinėms ligoms galima užkirsti kelią“, – sako prof. R. Stukas.
Beveik pusė lietuvių dantis valo kartą per dieną
Nors lietuviai neblogai rūpinasi kūno švara, didelės dalies gyventojų burnos higienos įpročiai netinkami. Testas parodė, kad 47 proc. jį atlikusių gyventojų dantis valosi kartą per dieną ar rečiau. O papildomas priemones burnos higienai – tarpdančių siūlą ir skalavimo skystį – naudoja apie trečdalis.
Per retai lietuviai keičia ir dantų šepetėlį. Beveik pusė testo dalyvių (46 proc.) šepetėlį keičia kas pusę metų ar rečiau. Specialistai rekomenduoja naują pradėti naudoti kas 2–3 mėnesius.
Juda mažai ir nepasitiki savimi
Miego testą atlikusiems lietuviams netrūksta. Vidutinė paros miego trukmė – 7,5 val. Tačiau judėti reikėtų daugiau. 6 iš 10 lietuvių (57 proc.) sportuoja kelis kartus per mėnesį ar rečiau, į darbą keliauja automobiliu, o darbe daugiausiai laiko praleidžia sėdėdami ar kartais pajudėdami.
Reguliariai, kelis kartus per savaitę, sportuojantys, dažniau pėsčiomis ar dviračiu keliaujantys ir darbe daug judantys ar fizinį darbą dirbantys nurodė apie ketvirtadalis gyventojų.
Kaip parodė atliktas savijautos testas, lietuviams reikia ne tik daugiau judėti, bet ir labiau pasitikėti savimi. Visiškai savimi pasitikintys nurodė mažiau nei trečdalis testo dalyvių (28 proc.). 7 proc. savimi nepasitiki, o 65 proc. – kartais savimi abejoja.
Gyvenimo kokybę kas antras gyventojas vertina vidutiniškai. 9 proc. testo dalyvių gyvenimo kokybę įvertino prastai ar blogai, o 36 proc. – gerai ir puikiai.
„Didysis savijautos testas dar kartą patvirtino kelerius metus iš eilės atliekamų mokslinių tyrimų apie gyventojų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius rezultatus. Apie sveiką gyvenimo būdą kalbama daug, gyventojai supranta, ką daro negerai, tačiau situacija nesikeičia. Kodėl? Gyventojams trūksta vidinės motyvacijos keisti įpročius. Ta motyvacija turi ateiti iš šalies ir labai aiškiai parodyti, kas nutiks žmogaus organizmui bei gyvenimo kokybei, jeigu ir toliau bus maitinamasi nesveikai, mažai judama, nesirūpinama tinkama higiena“, – teigia Visuomenės sveikatos instituto direktorius.
