Vakar Šiaulių miesto meras Artūras Visockas į savo kabinetą pasikvietė miesto garbės pilietį Kazimierą Romualdą Župerką, kovo 4 dieną šventusį 79-ąjį gimtadienį. „Kaip jaučiuosi? Malonu, nes einu pas savo merą“, – šypsojosi miesto šviesuolis K. R. Župerka. Sužavėtas liko ir miesto vadovas. „Šis žmogus – pavyzdys visiems piliečiams. Jis – labai kuklus. Visą gyvenimą gyvena su ta pačia moterimi, dvi dukros, keturi anūkai“, – po susitikimo įspūdžiais dalijosi A. Visockas.

Norėtų gražesnės Kaštonų alėjos
Kaip žinia, Šiaulių miesto meras A. Visockas yra įvedęs tvarką, kurią žiniasklaida neretai vadina „uždarų durų“ tvarka. Miesto vadovas pasikviečia į savo kabinetą garbės piliečius, švenčiančius gimtadienius, tačiau į šiuos susitikimus žiniasklaidos atstovų neįleidžia. Taip esą paprasčiau bendrauti, galima „nuo dūšios“ pakalbėti.

Vakar į mero kabinetą pakviestas mokslininkas kalbininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas  K. R. Župerka. Kam nors kartą teko bendrauti su šiuo žmogumi, tikriausiai neleis sumeluoti, jog jis – nuoširdumu, paprastumu ir kuklumu spinduliuojantis žmogus. „Tai žmogus pavyzdys“, – po susitikimo teigė meras.

Pasiteiravome, kaip jaučiasi garbės piliečiai, kalbėdami akis į akį su miesto vadovu. „Malonu, nes einu pas savo merą. Aš balsavau už šitą merą. Jeigu būčiau balsavęs ne už jį, matyt, būtų nelabai smagu. Vos nepasakiau „nefaina“, – šmaikštavo K.  R. Župerka.

Žurnalistai domėjosi, ar miesto šviesuolis nesigaili dėl tokio savo sprendimo, ar nėra nusivylęs dabartine valdžia, tikino, kad ne jam merą teisti. „Aš negaliu būti merui patarėju. Aš – kitos srities žmogus... Žinoma, vaikštau po Šiaulius, matau Kaštonų alėją... Norėčiau, kad ji būtų gražesnė. Bet ar meras vienas, du ir sutvarkys tą Kaštonų alėją?“ – retoriškai klausė jis.

„Galėtų būti namie daugiau pinigų“
K. R. Župerka prisiminė kiek ankstesnius laikus, kai miesto mero kėdėje buvo įsitaisęs Genadijus Mikšys. Tąkart Savivaldybėje apsilankę garbės piliečiai priekaištavo valdžiai, jog metų metus netvarkomi Draugystės prospekto šaligatviai. Aktyviausias kovotojas šiuo klausimu buvo Juozas Dzidolikas (miesto garbės pilietis, vaikystėje susižeidęs sprogmenimis ir praradęs regėjimą, – aut. past.). „Jis atvažiuoja, būdavo, traukiniu ir, matyt, pėsti kartu su žmona eidavo iš geležinkelio stoties. Tai meras jam pasakė: „Turėjau nemažų pinigų, bet visus į viaduką sudėjau. Taip ir paliko. Jei tų pinigų būtų tiek, kiek reikia, būtų gerai. Juk ir mums visiems tas pats, ar ne? Galėtų būti namie daugiau pinigų“, – atlaidžiai į ne itin sparčiai sprendžiamas miesto problemas žvelgė K. R. Župerka.

Primename, kad praėjusią savaitę profesoriui K. R. Župerkai buvo įteiktas ir Šv. Kazimiero ordino Lelijos Garbės ženklas. Lelijos Garbės ženklas skiriamas Šiaulių miesto šviesuoliui už jaunuomenės kūrybinių galių bei asmenybių ugdymą, dvasinės kultūros raišką, pilietinio orumo sklaidą visuomenėje.

Patirtį semia tūkstančiai studentų
K. R. Župerka gimė 1937-ųjų metų kovo 4 d. Gėlainių k. Kėdainių r. Mokėsi Dotnuvos vidurinėje mokykloje, Šiaulių pedagoginiame institute, 1966–1969 m. – Vilniaus universitete, aspirantūroje. Su žmona Joana, mokytoja, užaugino dvi dukras – Vitą ir Aušrą.

Žinomas šalies mokslininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, Šiaulių universiteto profesorius, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, Šiaulių universiteto Lietuvių kalbos katedros vedėjas, Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys, daugelio vadovėlių autorius, jaunų pedagogų ir mokslininkų ugdytojas K. R. Župerka savo darbo ir mokslinės veiklos karjerą pradėjo 1958 metais. Baigęs Šiaulių pedagoginį institutą, gabus ir darbštus specialistas tais pačiais metais buvo pakviestas dirbti instituto Lietuvių kalbos ir literatūros katedros asistentu. K. R. Župerka nuo 1970 m. dvejus metus dirbo Šiaulių pedagoginio instituto Lietuvių kalbos ir literatūros katedros docentu, 1972–1977 m. ėjo prorektoriaus mokslo ir mokymo reikalams pareigas, vėliau dirbo to paties instituto Humanitarinio fakulteto Lietuvių kalbos katedros docentu, 2000 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.

K. R. Župerkos indėlis į Lietuvos humanitarinių mokslų, kalbotyros, kalbos kultūros aruodus yra itin svarus. Jo moksliniais darbais ir vadovėliais naudojasi ir naudosis tūkstančiai šalies studentų ir jaunųjų mokslininkų. Garbės piliečio vardas suteiktas 2003 m.