Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje įvyko seminaras šiauliečiams sodininkams aktualiais klausimais. Į seminarą atvyko aktyvūs sodininkai, sodininkų bendrijų pirmininkai, Šiaulių miesto savivaldybės atstovai. Tikėtasi susitarti ieškant sprendimų dėl daug metų Šiaulių savivaldybės nesprendžiamų problemų. Tiesa, situacija problemiška ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje. Tos „įsimarinavusios“ problemos – tai kelių perdavimo programa, vandentvarkos bėdos, esamų sodų bendrijų teritorijų integravimas į bendrą miesto infrastruktūrą. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, viena iš savivaldybės funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas, saugaus eismo organizavimas. Tačiau infrastruktūros išlaikymo našta ir toliau tenka ją sukūrusiems sodininkams ir tik Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija ieško galimybių išjudinti įstrigusį kelių perdavimo procesą. 

Savivaldybė: sodai buvo ne gyvenamosios paskirties teritorijos
Seminare Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis kvietė šiauliečius aktyviau dalyvauti sprendžiant sodininkų problemas. Juolab kad Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos ir Lietuvos sodininkų draugijos pasirašytas memorandumas, kuriame aptarti bendradarbiavimo principai, tikslai. Tad dabar lyg ir atsirado vilčių, kad keliai bus perduoti savivaldybėms ir 2017 m. atsiras finansavimas jų priežiūrai. Norai gražūs – bet realybė visai kitokia.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis į ją sodininkus ir sugrąžino. „Turime suvokti, kad šiandien Šiauliuose yra daugiau nei 700 km gatvių. Iš jų asfaltuota yra mažiau nei pusė. Jeigu priimame dar sodininkų gatves – dar 300 km neasfaltuotų gatvių. Nuo 2008 m. išasfaltuotos dvi gatvės. Kaip jūs manote, kada bus išasfaltuotos jūsų esant tokiam finansavimo tempui? Finansavimas kasmet mažėja – jis yra susijęs ne tik su gatvių ilgiu, bet ir su gyventojų skaičiumi. Puikiai suvokiu, kad jūsų gatvių ateis tvarkyti tikriausiai maždaug 3600 metais“, – atvirai sakė E. Bivainis.

Taip pat, pasak jo, reikia pripažinti, kad sodininkų bendrijos buvo kurtos kaip kooperatyvai, kur žmonės turėjo savo gatves, savo vandentiekį, savo teritoriją ir niekas ten nesikišo. Gatvės soduose yra siauros, pločiai neatitinka nustatytų parametrų. O ir vandentiekiui įvesti reikės gal mėnesio, pusantro. Žiemą niekas tokių darbų neatlieka, tad bus daroma vasarą, pavasarį ir rudenį, tuo metu, kai ten sodininkams ir reikia būti. „Dar vienas dalykas, su kuriuo susiduriame: soduose žmonės pradėjo gyventi. Tai buvo ne gyvenamosios paskirties teritorijos, tai buvo sodai, nebuvo paskaičiuota, kad ten žmonės gyvens, todėl nei pločių reikėjo, nei vandentiekių tiesė“, – aiškina direktorius.

Žaidimas su prašymais Savivaldybei ir atsakymais apskritai gali tęstis, kol nesikeis finansavimo metodika ir nebus skiriama papildomai lėšų. Negalima tiesti ir vandens komunikacijų, kuriomis naudosis gal tik keli žmonės. „Turite įsivertinti visas galimybes. Administracija darys tai, ką nuspręs politikai – jei bus sprendimas netvarkyti miesto gatvių, o tvarkyti sodus, bus tvarkomi sodai. Pagrindinis ekonomikos dėsnis sako, kad negalima sukurti gerovės vienam, nepabloginus jos kitam. Paneigsite – Nobelio premija jūsų laukia“, – sakė E. Bivainis.

Valstybiniai ar nevalstybiniai, ar kokie keliai soduose?
Vis dėlto Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos atstovas Šiauliuose Algirdas Jakštas beda pirštu į  dabartinį Sodininkų įstatymą. „Savivaldybės gali remti bendrijas visiškai ar iš dalies apmokėdamos išlaidas mėgėjų sodo bendro naudojimo objektams (elektros tinklų, kelių, gatvių tiesimo, vandens tiekimo, nuotėkų šalinimo ir valymo ir kitų) statyti, prižiūrėti ir atnaujinti. Jeigu esame savivaldos dalis – visa tai galioja“, – sako A. Jakštas.

Pasak jo, nepriklausomoje Lietuvoje sodininkams yra blogiau negu Amerikoje indėnams rezervatuose.

„Ten galioja vietinė rezervato tvarka. Vietinės valstijos įtakos neturi rezervatams, mokesčiai paliekami rezervate ir nenuplaukia į savivaldybę. Žmonės iš tų mokesčių darosi tvarką“, – tikina A. Jakštas.

Šiaulių miesto sodų bendrijose deklaruota maždaug 2,7 tūkst. gyvenamųjų vietų. Piktina tai, kad dirbantys ir gyvenantys soduose moka mokesčius į miesto biudžetą, bet yra diskriminuojami dėl infrastruktūros. Viena numatyta eilutė miesto biudžete gauti bent po vieną žvyro mašiną keliams išlyginti – būtų didelis pasiekimas.

„Teisingumas turi egzistuoti. Norime tartis, bet mums sakoma, kad pinigų nėra, nėra nurodymo iš viršaus. Sodų vidaus keliai, kurių sodininkų bendrijos nėra įsigijusios nuosavybėn ar išsipirkusios – visi laikytini valstybine žeme“, – sako A. Jakštas.

A. Jakštas: „Sodų vidaus keliai, kurių sodininkų bendrijos nėra įsigijusios nuosavybėn ar išsipirkusios – visi laikytini valstybine žeme.“
Ievos KLENAUSKAITĖS nuotr.