Opozicija pateikė siūlymus dėl 2016 m. Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto. Didelių priekaištų biudžeto projektui nekeliama, tačiau pastebima, kad kai kurioms sritims lėšų reikėtų skirti daugiau. Taip pat pasigendama didelių investicinių projektų. Svarstoma, kodėl Savivaldybei nepavyko pritraukti daugiau lėšų iš valstybės investicinių programų. Jeigu ateityje miesto valdžiai nepavyks šioje srityje ką nors pakeisti, gali tekti susidurti su ekonomikos sąstingiu.
Universitetas – miesto viltis
"Džiugu, kad biudžetas ženkliai didėja, tačiau tai ne Savivaldybės nuopelnas. Tai lėmė ekonominė situacija ir geresnis mokesčių surinkimas. Aišku, dėl to nereikėtų labai džiaugtis, daug svarbiau tinkamai sudėlioti prioritetus, kad būtų pritraukiama daugiau investicijų iš valstybės. Kol kas šioje srityje dirbama labai prastai“, – „Šiaulių naujienoms“ sako Lietuvos Respublikos Seimo narys socialdemokratas Edvardas Žakaris.
Opozicija pateikia pasiūlymus, ką reikėtų keisti biudžeto projekte. Siūloma papildomai numatyti 380 tūkst. eurų Savivaldybės veiklos programoje. Papildomi pinigai būtų skiriami bendradarbiavimui su Šiaulių universitetu.
Manoma, kad papildomos lėšos ir aktyvesnis Šiaulių miesto, universiteto bei verslo bendradarbiavimas labiau skatintų miesto patrauklumą, pritrauktų jaunimą bei plėtotų mokymosi visą gyvenimą kompetencijas Šiaulių regione.
„Jeigu Šiauliai praras universitetą, tuomet miestas taps provincija. Todėl visiems reikėtų susivienyti ir bendrai siekti, kad jis išliktų. Žinoma, universitetas taip pat turėtų dėti pastangas, kad žmonės norėtų jame studijuoti“, – akcentuoja Seimo narys.
Ragina nepamiršti mokyklų
Šiaulių miesto savivaldybės 2016 metų biudžeto projekte opozicija siūlo numatyti 60 tūkst. eurų nuo š. m. rugsėjo 1 dienos 3 papildomų ikimokyklinio ugdymo grupių patalpų įrengimui ir veiklos finansavimui.
Kaip žinia, nuo 2015 metų rugsėjo 1 dienos Savivaldybė skiria po 70 eurų už kiekvieną vaiką, lankantį privačią ugdymo įstaigą, tačiau ir toliau lieka eilė vaikų, kurie nepatenka į Savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Šiuo metu į lopšelius-darželius nepatenka 68 vaikai. Preliminariais skaičiavimais, vienos ikimokyklinio ugdymo grupės atidarymui reikia apie 20 tūkst. eurų.
Socialdemokratas pastebi, kad reikėtų labai atidžiai atrinkti mokyklas, kurioms iš tiesų reikia pastatų remonto. Nesinori, kad lėšos būtų skiriamos toms ugdymo įstaigoms, kurios neturi perspektyvios ateities ir galbūt ateityje nebus išsaugotos.
Taip pat šiuo metu aktyviai diskutuojama, ar verta pradėti statybos darbus Specialiojo ugdymo centre už tas lėšas, kurios dabar yra numatytos biudžeto projekte. Ten yra labai senas ir prastas baseinas, jeigu bus statomas baseino priestatas, biudžete numatytų lėšų remontui gali nepakakti.
„Kadangi šis projektas pradėtas finansuoti iš valstybės investicijų programos, lėšų šiai įstaigai skiriama bus. Tačiau norėtųsi, kad Savivaldybė prisidėtų labiau. Ten vaikams būtina sudaryti geresnes sąlygas. Įstaiga perpildyta, joje visi netelpa, norisi, kad į tai būtų pažiūrėta rimčiau“, – pabrėžia E. Žakaris.
Negalima pamiršti kultūros, sporto
Rekomenduojama daugiau lėšų skirti Kūno kultūros ir sporto plėtros programai. Reikia skatinti susidomėjimą aktyvesniu gyvenimo būdu. O tą pavyktų įgyvendinti, jeigu mieste sporto bazės ir jų inventorius būtų kokybiškesnis.
Siūloma numatyti 86,78 tūkst. eurų VšĮ Šiaulių reabilitacijos centro teritorijos tvarkymui bei VšĮ Šiaulių centro poliklinikos klientų automobilių statymo aikštelei įrengti 97 tūkst. eurų.
Į tai reikėtų investuoti daugiau lėšų, nes prie Šiaulių miesto savivaldybės, Šiaulių centro poliklinikos ir Šiaulių reabilitacijos centro atvažiavusiems sunku rasti kur pasistatyti automobilį. Be to, abi minėtosios Savivaldybės viešosios įstaigos turi parengusios techninius projektus. Tai galėtų būtų įgyvendinama, jeigu komunaliniam ūkiui būtų skiriama mažesnė suma.
Rekomenduojama daugiau lėšų skirti ir bendruomenės sveikatinimo programos įgyvendinimui. Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, sudaryti palankias sąlygas Šiaulių miesto bendruomenei sveikatinti, mažinti sveikatos netolygumus ir prisidėti prie Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos tikslų įgyvendinimo, siūloma Bendruomenės sveikatinimo programai papildomai iš biudžeto skirti 50 tūkst. eurų.
Raginama nepamiršti ir kultūros plėtros. Siekiant įgyvendinti sėkmingo miesto, kuriame gera gyventi, viziją, reikia sudaryti kuo palankesnes sąlygas visoms socialinėms grupėms suteikti galimybę aktyviai ne tik vartoti sukurtą kultūros produktą, bet ir aktyviai dalyvauti kultūriniame miesto gyvenime jį kuriant. Būtina užtikrinti ir skirti pakankamą dėmesį ir finansavimą valstybinių švenčių organizavimui, atmintinų datų minėjimui, etninės kultūros ir tautinių tradicijų puoselėjimui.



