Ne vienerius metus Šiauliams buvo klijuojama banditų miesto etiketė. Specialistų teigimu, tai tiesos neatitinkantis mitas. Šiauliai – saugus miestas. Žinoma, problemų vis dar turime – niekaip nepavyksta susitarti su močiutėmis, praėjimuose prekiaujančiomis megztomis kojinaitėmis ar krapų ryšulėliais, neišsprendžiama ir reto žolės pjovimo problema, dėl ko kyla nemažai gaisrų, ne visada sužiūrimos socialiniai remtinos šeimos, kurios savo skalbinius nusprendžia išdžiovinti ant krosnies ir žiū – liepsnos jau pasiglemžusios ne tik namą, bet ir brangiausių žmonių gyvybes. Valdžia tikina, kad šios problemos sprendžiamos pagal galimybes. Kadangi lėšų – ne prūdai, bandoma dėlioti prioritetus. „Nuo šiol bandysime įgyvendinti stambesnius projektus. Lankstinukai – žmogaus gyvybės neišgelbės“, – sako valdžios atstovai.

Didžiausia suma – greičio matavimo įrangai
Savivaldybėje buvo surengtas Šiaulių miesto gyventojų saugumo stiprinimo ir saugios savivaldybės plėtros komisijos posėdis. Posėdžio pradžioje nepabėgta nuo formalumų. Priminta, kad šios komisijos tikslas – Šiaulių miesto gyventojų saugumas ir jo būklės gerinimas: saugūs namai, saugi aplinka, saugus darbas ir mokykla, civilinė ir priešgaisrinė sauga ir kiti bla, bla, bla...

Toliau – kiek įdomiau. Juodu ant balto surašyta, kas nuveikta praėjusiais metais, jog Šiauliai būtų saugus miestas. Nusikaltimų prevencijos programoje įrašyti 8 projektai, kurių įgyvendinimui buvo skirta 37 650 eurų.

Pirmieji ataskaitą pateikė policijos atstovai. Jų teigimu, didžiausią dalį lėšų – maždaug 10 tūkst. eurų – buvo nuspręsta skirti saugaus eismo gerinimui. „Šiai sričiai buvo skirta didžiausia suma. Įsigyta mobili greičio matavimo įranga, kuri yra naudojama įvairiose miesto vietose. 2015 metais išaiškinome per 1500 pažeidėjų“, – pasiektais rezultatais džiaugėsi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos poskyrio vyriausioji specialistė Rasa Šliavienė.

Žinoma, nepamirštama paauklėti mažųjų šiauliečių, saugaus eismo klasėje jiems papasakota apie didžiausius pavojus keliuose, atšvaitų naudą ir pan. Nemažai dėmesio skirta nepilnamečių teisės pažeidimams. Kad velnių priėdęs jaunimas kiek aprimtų, buvo suorganizuota problemų turinčių vaikų stovykla, teisinių žinių konkursas „Temidė“ ir pan.

Nekyla ranka bausti obuoliais prekiaujančios močiutės
Vis dėlto neišvengta sričių, kuriose užsibrėžti rezultatai taip ir nebuvo pasiekti. Prekybos viešose vietose taisyklių pažeidimai – neįkandami. Kaip žinia, šalia turgaviečių, ant praėjimo, dviračių takų neretai įsipatogina senjorai, kurie praeiviams siūlo įvairiausių prekių – daržovių, rankdarbių, puokščių... Prisistato policijos pareigūnas, paaiškina, kad čia prekiauti draudžiama, senjoras palinksi galva ir dingsta. Vos tik pareigūnas nueina – prekeivis vėl į tą pačią vietą.

Rankos nekyla bausti ar moralizuoti močiutę, kuri atėjo su penkiais obuoliais ar slyvomis, jog prisidurtų pinigėlių prie pensijos – taip teigia policijos pareigūnai ir sako, kad čia kažkokių veiksmų turėtų imtis miesto valdžia. Gal reikėtų įteisinti prekybos vietas, mažinti mokesčius už leidimus prekiauti ir pan.

„Dėl močiučių – neapsigaukite. Močiutės verslą gerai išmano ir stovi pačiose patraukliausiose vietose“, – pristatymą pertraukė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis bei patikino, kad močiutės suprekiauja tikrai ne du eurus per dieną.

„Kai buvo kalbama apie prekybos vietų įteisinimą, jos už vietas, esančias praėjime, siūlė mokėti net 20 eurų per dieną“, – teigė jis.

Tai išgirdę policijos pareigūnai šyptelėjo ir pabrėžė, kad vis tiek dar reikėtų pagalvoti kaip išspręsti šią problemą.
Ar pareigūnų pastangos davė vaisių? Teigiama, kad taip. „Iš tiesų situacija, jei žiūrėti į statistiką, praktiškai visose srityse yra pagerėjusi. Nusikalstamų veikų pamažėjo, mažiau skaudžių eismo įvykių... Tik ta prekyba viešose vietose, nepilnamečių pažeidimai“, – ir silpnesnes grandis įvardijo Prevencijos poskyrio vyriausioji specialistė R. Šliavienė.

Pasimokyta iš skaudžios tragedijos?
Pasiektus rezultatus netrukus pristatė ir ugniagesių atstovai. Iš Nusikaltimų prevencijos programos gautas lėšas jie panaudojo kelių projektų įgyvendinimui.

Vienas jų – įsigytos spalvinimo knygelės, kurios išdalytos 15 mokyklų. Čia  vaikams pasakota apie gaisro pavojus, apie tinkamą ir netinkamą elgesį gamtoje. Ugniagesiai svarsto, jog gali būti taip, kad kai kurie vaikai nežino kaip elgtis su degtukais, nes nemažai gaisrų kyla prie ugdymo įstaigų, kai vaikams baigiasi pamokos.

Dažniausiai liepsnoja ne privati, bet valstybinė žemė. „Rajonuose tiek tikrai nedega. Taigi, reikėtų žolę pjauti bent jau du kartus per metus. Šiuo metu žolė dažniau pjaunama tik reprezentacinėse miesto vietose“, – problemą išskyrė Šiaulių apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojas Marius Garbenis.

Jis priminė ir skaudžią sausio 8 dienos tragediją, kai gaisras nusinešė trijų mažamečių mergaičių gyvybes. Tokių tragedijų esą gali būti ir daugiau, nes kai kurie žmonės numoja ranka į saugumą.

„Turime sąrašą, kuriame – apie 40 socialiai remtinų šeimų. Problemų tikrai yra. Žmonės netvarkingi, kietojo kuro krosnys apdėtos drabužiais, malkomis ir pan.“, – sakė M. Garbenis. Žodžiu, žingsnis iki nelaimės. O kad nelaimės būtų išvengta – socialiniai remtinų šeimų namuose pakabinti dūmų detektoriai. „Norėtume, kad Savivaldybė nuolat informuotų apie socialinės rizikos šeimas, apie žmones, kurie potencialiai gali nukentėti“, – prašymą išsakė ugniagesiai.

Benamiai jaunėja, daugėja moterų
Praėjusiais metais iš Nusikaltimų prevencijos programos lėšų 1500 eurų buvo atseikėta socialinės rizikos ir socialinės atskirties asmenų viešosios tvarkos pažeidimų prevencijai. „Aptarnavome 501 neblaivų asmenį, gulintį viešose vietose, ir 119 benamių. Vežėme juos į ligoninę, Nakvynės namus“, – sakė Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė. Jos teigimu, didžioji dalis lėšų – 870 eurų – buvo panaudota kurui, likusi – švaros priemonėms, automobilių dezinfekcijai ir pan.

E. Kukaitienės teigimu, per pastaruosius metus Šiauliuose smarkiai sumažėjo benamių. „Didelė dalis jų jau išmirė prieš keletą metų šaltuoju metų periodu. Anksčiau padėdavome 600–800 benamių, o dabar – tik 119. Benamiai jaunėja. Jų tarpe daugėja moterų“, – sakė ji.

Dirbti su tokiais asmenimis, pasak  greitosios medicinos pagalbos stoties vadovės, tikrai nelengva. Būna, kad pažadina benamį, gulintį skvere prie Savivaldybės, o šis išsitraukia po galva pasidėtą peilį ir, nesuprasdamas, nei kur yra, nei ką daro, puola pagalbos ranką tiesiančius medikus. „Žinoma, dar iškoneveikia. Bet kaip ten bebūtų, jie yra mūsų visuomenės nariai ir pagalba jiems turi būti teikiama“, – sakė E. Kukaitienė.

Devynmetė – ištvirkusio tėvo akiratyje
Ypatingas dėmesys praėjusiais metais buvo skirtas prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms. Šiaulių vyskupijos „Caritas“ atstovai teigė, kad kiekvienais metais Šiaulių skyriuje užregistruojama apie 40 naujų atvejų dėl minėtos problemos. „Pusė iš jų sutinka duoti parodymus prieš juos išnaudojusius asmenis. Kita pusė, matyt, baiminasi ir parodymų neduoda“, – teigė jie. Jauniausia auka – vos devynerių metų mergaitė, patyrusi seksualinę tėvo prievartą.

„Caritas“ atstovų teigimu, jų tikslas – padėti šiems palūžusiems žmonėms atsistoti ant kojų, išmokyti savarankiškumo, padėti užsiregistruoti darbo biržoje, išgydyti nuo įvairių ligų tokių, kaip sifilis ir pan.

Administracijos direktorius pasiteiravo, ar yra daug žmonių, kurie čia ieško pagalbos metai iš metų.

„Šiais metais neturėjome nė vieno tokio atvejo. Praėjusiais metais – dvi mergaitės“, – sakė „Caritas“ atstovės.

Suprasdami, kur link suka Administracijos direktorius, įsikišo policijos pareigūnai. Jie pabrėžė, kad iš tiesų ne visada žmonės yra išnaudojami prieš jų norą. Ir čia papasakojama vienos moters, gyvenančios Kuršėnuose, turinčios vyrą ir du vaikus, istorija. Policijos pareigūnai kartais gauna pranešimų, jog ji užsiima prostitucija. „Jai reikalingas pajamų šaltinis. Taigi, ji atvažiuoja į Šiaulius, kur jos niekas nepažįsta, ir užsidirbinėja“, – pavyzdį apie tai, kaip savo noru parsidavinėja kai kurie žmonės, pateikia pareigūnai.

Posėdžio metu ataskaitą pateikė ir Moterų veiklos inovacijų centro vadovė  Salomėja Jasudienė, teigdama, kad jos vadovaujamas centras padėjo smurtą patyrusiems asmenimis. „Visa programa buvo edukacinė. Lankstinukai, plakatai, socialinės akcijos“, – sakė ji.

Dėmesio centre – priklausomieji
Apžvelgę praėjusius metus Šiaulių miesto gyventojų saugumo stiprinimo ir saugios savivaldybės plėtros komisijos nariai nusprendė pakalbėti apie tai, ką planuoja veikti šiemet. Projektams įgyvendinti 2016 metams skirta didesnė suma nei pernai – apie 45 700 eurų.

„Lėšos bus teikiamos keturioms sritims. Ypatingą dėmesį skirsime priklausomybių ir žalingų įpročių problemų sprendimui. Kadangi tiek praėjusiais, tiek užpraėjusiais metais šiai sričiai buvo skiriamas mažesnis dėmesys, tai šiemet tai bus prioritetinė sritis“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė Šiaulių miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėjo pavaduotojas Andrius Gagys.

Savivaldybės administracijos darbuotojai pasidomėjo, kas galėtų padėti išspręsti minėtą problemą ir rado socialinius partnerius – VšĮ priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenę „Eterna Vita“. Į Šiaulius atvykę minėtos bendruomenės atstovai papasakojo, kaip padeda žmonėms įveikti priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų, azartinių žaidimų ir pan.

Kušleikių kaime (Šiaulių r.) buvo įsigyta apleista sodyba. Nuspręsta, kad problemų turintys vyriškiai patys galės ją suremontuoti. „Jiems tai buvo kaip darbo terapija. Reikia, kad jie būtų nuolat užsiėmę. Reikalinga priežiūra. Vienų negalima palikti“, – pasakojo bendruomenės vadovė.

Šiuo metu su priklausomybėmis kovoja ir po vienu stogu Kušleikių kaime gyvena 12 vyrų. Gyvena, gamina maistą, augina triušius, kapoja malkas, tvarko aplink esančius miškus... Ir taip – nuo 12 mėnesių iki pusantrų metų. Rezultatas – vieni atsistoja ant kojų ir sukuria šeimas, kiti – grįžta į šeimas, kurias dėl priklausomybių buvo praradę, dar kiti keliauja į adaptacijos namus. „Turime namą Kuršėnuose. Gyveno viena moteris, bet ji mirė. Vaikai leido tuo namu naudotis. Tai po pusantrų metų čia ir siunčiame bendruomenės narius, nes jie negali grįžti į tą pačią aplinką, kurioje buvo. Vėl grimztų į duobę“, – sakė įstaigos vadovė.

Per dešimtmetį – nė iš vietos
Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėjo pavaduotojas A. Gagys sakė, kad šiemet daugiau dėmesio planuojama skirti ir filmavimo kamerų įrengimui Šiaulių mieste. Šiaulių mero patarėjas Edmundas Ledauskas priminė, jog 2007 metais Šiaulių ir Jelgavos miestai įgyvendino projektą, kurio metu abiejuose miestuose buvo pastatyta po 16 filmavimo kamerų. „Jelgavoje šiuo metu yra daugiau nei 200 filmavimo kamerų. Šiauliuose beliko 14.  Tai va kiek atsilikome“, – liūdinančią informaciją pateikė jis. Artimiausiu metu planuojama vėl vykti į Jelgavą ir tartis dėl naujo bendro projekto.

Susitikimo pabaigoje kai kurių institucijų, organizacijų atstovai išreiškė priekaištus, jog galėtų būti skiriamos didesnės sumos projektų įgyvendinimui. Deja, valdžios atstovai nepradžiugino. Pareiškė, kad projektas yra naudingas abiem pusėms, todėl prie finansavimo turi prisidėti ne tik Savivaldybė, bet ir jie patys.

„Beje, tiek dabar, tiek ateityje mes laikysimės tokios nuomonės, kad geriau finansuoti kelis stambesnius projektus, kurie tikrai atneštų naudos, nei daugybę projektų po 100–200 eurų. Aš nesakau, kad lankstinukų nereikia. Bet lankstinukas žmogaus gyvybės neišgelbės. Tuo metu ugniagesių prašoma pagalvė, su kuria žmogus gali iššokti iš 5–6 aukšto, turbūt yra reikalingesnė nei 1000 lankstinukų“, – nutraukdamas diskusijas sakė administracijos direktorius E. Bivainis.

Įvyko Šiaulių miesto gyventojų saugumo stiprinimo ir saugios savivaldybės plėtros komisijos posėdis.
Artūro STAPONKAUS nuotr.