Kol dauguma Lietuvos miestų svarsto, kaip vaikus sudominti įvairiais būreliais, kaip juos atitraukti nuo mobiliųjų telefonų, kompiuterių ar bergždžio šlaistymosi po gatves, Šiaulių valdžia džiūgauja: „60 proc. Šiaulių miesto mokinių lanko neformaliojo švietimo programas. Dabar daug kas domisi mūsų pavyzdžiu.“ Išskirtiniai Šiauliai ir tuo, kad čia į popamokinę veiklą aktyviai pasinėrusios ne tik mergaitės, bet ir berniukai. „50 ant 50“, – teigia švietimiečiai. Kai kurie vaikai tokie aktyvūs, jog neapsiriboja viena neformaliojo švietimo programa: lanko du, tris, net keturis būrelius. Miesto valdžią tai ir džiugina, ir glumina. Svarstoma, ar iš tiesų vaikas gali spėti taip greitai suktis ir nepervargti. Kyla klausimas ir dėl to, ar sąžininga, jog vienas vaikas miesto biudžetą aptirpdo keturis kartus didesne suma nei kitas. Valdžia neslepia – gali būti, kad ateityje didės mokestis aktyviųjų vaikų tėvams.
Šiauliuose – trys laisvieji mokytojai
Švietimo skyriaus darbuotojai tikina, jog tapti miestu – pavyzdžiu nebuvo lengva. Pastangos dėl neformaliojo švietimo esą dedamos daugiau nei dešimtmetį. Pradedant magistro darbais, baigiant – neformaliojo švietimo krepšeliu, elektronine apskaita. „Padarytas didžiulis darbas. Dabar daug kas domisi Šiaulių pavyzdžiu. Neseniai buvo atvykusi delegacija iš Panevėžio, Alytaus savivaldybių. Domėjosi šia sritimi“, – tikino Šiaulių miesto vicemeras Stasys Tumėnas. Jam antrino Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė: „Džiaugiamės ir galvojame, kad padėjome ir kitoms savivaldybėms, nes daug kas prašo dokumentų ir mokosi iš mūsų.“
Kalbos gražios! O kur faktai, kur įrodymai? „Kalbant apie neformalųjį vaikų švietimą, Lietuvos vidurkis yra 30 proc. Siekiamybė – 50 proc. visų mokinių. Mūsų lankomumo procentas siekia 60 proc.“, – tikina Šiaulių savivaldybės Švietimo skyriaus Veiklos analizės ir neformaliojo ugdymo poskyrio vedėja Asta Lesauskienė ir suskuba aiškinti, iš kur atsiranda tie 60 procentų.
Šiaulių miesto savivaldybės 18 neformaliojo švietimo mokyklų yra ugdoma 6764 asmenų. Iš jų 5827 yra Šiaulių miesto 1–12 klasių mokiniai. Tai sudaro 44 proc. visų Šiaulių mokinių. Iš savivaldybės biudžeto 18 įstaigų išlaikymui skiriama per 6 mln. eurų per metus.
Klausite, kur likę 16 proc.? Jie atkeliavo kartu su vadinamuoju neformaliojo švietimo krepšeliu. Vyriausybė, norėdama spręsti vaikų užimtumo problemą, nusprendė, jog būtų tikslinga skirti 15 eurų per mėnesį vienam mokiniui, kuris šį kraitį nusineštų į pasirinktą neformaliojo švietimo programą. Viena sąlyga – į lėšas negali pretenduoti biudžetinės įstaigos.
Paaiškėjus, kad iš valstybės biudžeto Šiauliams atseikėta 392 tūkst. eurų, sukruto įvairios asociacijos, klubai, viešosios įstaigos, UAB, net laisvieji mokytojai, kurie pradėjo nešti į Savivaldybę siūlomas programas, kurios bus finansuojamos iš valstybės skiriamų tikslinių lėšų neformaliajam vaikų švietimui. „Dabar jau turime 29 švietimo teikėjus, kurių programos yra akredituotos. Vasario 1 dieną jie pradėjo įgyvendinti 54 programas. Dabar turime Šiauliuose ir tris laisvuosius mokytojus, kurie tinkamai parengė programas ir jos yra akredituotos“, – sakė Švietimo skyriaus Veiklos analizės ir neformaliojo ugdymo poskyrio vedėja A. Lesauskienė.
Vaikų norai dažnai keičiasi
Minėtas 54 programas pasirinko lankyti 2167 mokiniai. Tai yra 16 proc. visų Šiaulių miesto mokinių. Kaip jau įprasta, didžioji dalis – 37 proc. – pasirinko sportą. „Sporto srityje atsirado visiškai nauja šaka – parkūras. Ir, beje, surinko gana daug vaikų – per šimtą“, – teigė A. Lesauskienė.
Valdžia džiaugiasi, kad jaunimas noriai rinkosi ir šokį, choreografiją – 32 proc. 13 proc. rinkosi įvairių socialinių kompetencijų, pilietiškumo programas, 10 proc. – inžinerinės, techninės krypties programas, 4 proc. – dailę ir technologijas, 3 proc. – gamtą, gamtotyrą ir 1 proc. – muziką.
Paprastai, kaip žinia, į popamokinę veiklą palankiau žiūri mergaitės. Pasirodo, kad Šiauliuose berniukai joms nenusileidžia nė per nago juodymą. „Šioje vietoje Šiauliuose yra nusipelnęs sportas“, – teigia valdžia.
Panašu, kad artimiausiu metu situacija turėtų dar pagerėti. Į Savivaldybę ir toliau nešamos bei siūlomos įvairios programos, kaip būtų galima užimti vaikus. „Nuo kovo pirmos dienos galės startuoti dar kelios programos. Jau dabar turime pateiktas 9 naujas programas, kurias, kai akredituos mūsų ekspertai, vaikai galės rinktis“, – sakė A. Lesauskienė.
Vaikų užimtumas neretai tampa nemažu rūpesčiu ir tėveliams, nes mažosios atžalos ne visada žino, ką norėtų veikti po pamokų. Žinoma, kai kurie žino, tačiau jų norai keičiasi dažniau nei orai. Matyt, todėl į Savivaldybę atėję tėveliai domisi, ar bus galima pakeisti vaiko pasirinktą programą ir „nusinešti“ savo krepšelį į kitą neformaliojo vaikų švietimo programą. „Vaikai dar du kartus galės keisti savo pasirinkimą. Gegužės 1 dieną ir spalio 1 dieną“, – sako švietimiečiai.
Aktyviausiųjų tėvams – didesnė našta?
Valdžios atstovai Savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje pasidžiaugė ir neformaliojo švietimo elektronine apskaita, kuri – pirmoji Lietuvoje. Švietimo skyriaus vedėja sakė, jog apskaita, kurios tikslas buvo išsiaiškinti, kiek vaikų lanko vieną ar kitą neformaliojo ugdymo programą, pasiteisino. Anksčiau nors ir būdavo bandoma suskaičiuoti vaikus – skaičiai būdavo netikslūs. „Puikiai žinote, kad vienas vaikas gali lankyti tris įstaigas, ir kai skaičiuoji – išeina trys vaikai. Nes nėra elektroninės apskaitos ir negalima identifikuoti, kiek lanko vienas vaikas“, – aiškino A. Lesauskienė.
Dabar tokių problemų nebėra. Suskaičiuota, jog 4 mokiniai lanko po 4 Savivaldybės finansuojamas programas, 59 – po tris, 765 – po 2. Tačiau kyla kitas klausimas – ar įmanoma mokyklinio amžiaus vaikui suspėti lankyti keturis būrelius.
„Sportas, muzika, skautai... Suskaičiuokime valandų skaičių, kiek vaikas turi po pamokų per savaitę ir galime stebėti, kaip ten yra iš tikrųjų. Galima kalbėtis su tėvais, ar vaikas nėra perkrautas, ar jis iš tiesų spėja lankyti visus būrelius ir ar jam reikia tokio finansavimo iš Savivaldybės“, – galimus ateities planus atskleidė A. Lesauskienė.
Net jei tėveliai patvirtintų, kad jų vaikai spėja suktis kaip vijurkai ir nėra pervargę, tikriausiai permainų neišvengs. „Ar ne per didelė prabanga leisti vienam vaikui lankyti po keturis būrelius?“ – retoriškai klausia vicemeras S. Tumėnas.
Gali būti, kad ateityje aktyviųjų vaikų tėveliai turės pasirinkti: leisti vaiką į mažiau būrelių arba tuštinti savo pinigines. Tokia tvarka esą visiškai normali, ja vadovaujasi ir kaimyninės šalys.
„Pavyzdžiui, estai taip ir daro. Teko Talino savivaldybėje būti... Jie nepadarė taip kardinaliai, kad jeigu vaikas lanko tris būrelius, jam finansuojamas tik vienas. Ne. Jie finansuoja visus, bet po 50 proc.“, – kaimyninių šalių patirtimi dalijasi A. Lesauskienė ir priduria, kad tikriausiai dar šiemet bus sudaryta darbo grupė, kuri apsvarstys kaip spręsti šį klausimą.
15 eurų – irgi „ant klaustuko“
Beje, labai ramūs neturėtų jaustis ir vaikų užimtumu besirūpinantys asmenys. Spalio–gruodžio mėnesiais gali pasikeisti krepšelio dydis vienam mokiniui per mėnesį. Spalio pirmąją bus suskaičiuota, kiek mokinių lanko neformaliojo švietimo programas. „Dabar už tuos pirmuosius šešis mėnesius visi garantuotai gaus 15 eurų, o spalio mėnesio pirmą dieną skaičiuosime lėšas likusiems trims mėnesiams. Gal bus pakeistas tas dydis“, – teigė Veiklos analizės ir neformaliojo ugdymo poskyrio vedėja.
Jei paaiškės, kad vaikų labai daug, ir iš valstybės biudžeto skiriamų pinigų – vienam mokiniui 15 eurų per mėn. – nebe pakanka, krepšelis bus mažinamas. Ir atvirkščiai, jei vaikų bus mažiau, suma gali padidėti. „Dydis gali svyruoti nuo10 iki 20 eurų vienam mokiniui per mėnesį“, – sakė Švietimo skyriaus vedėja V. Damskienė.
Maža to, Savivaldybė domėsis, ar programų sumanytojai iš tiesų tinkamai užima vaikus, ar nėra vien saldžiai suokiantys apsišaukėliai. Švietimo skyriaus vedėja V. Damskienė tvirtino, kad Savivaldybė yra pasitvirtinusi metodiką, kaip viskas turi būti daroma. „Turime pasižiūrėti kaip vyksta tas procesas“, – teigė ji.
Džiaugiamasi, kad Šiaulių jaunimas aktyviai ir prasmingai leidžia laiką po pamokų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
