Aš verkiu. Verkiu, iš tikro verkiu, net kukčioju. Nesusivaldau (ir dar taip būna) – lai mano širdis išgyvena šią netektį.
Anapilin išėjo Maestro profesorius Saulius Sondeckis. Per televizijos žinias tai sužinojau.

Tiesiog nerandu žodžių, kaip labai gerbiau šią Sielą – šį Saulių! Didžiulė netektis – visa Lietuva turėtų gedėti, nes trys išėjo per metus – A. Patackas, R. Ozolas, o dabar ir Saulius Sondeckis.

Ne kartą esame mudu bendravę, net nuotraukas internetu jam siųsdavau.

Labiausiai Jis mane nustebino gal prieš septynetą metų Vilniaus rotušėje per tapytojo Aloyzo Stasiulevičiaus tapybos parodos atidarymą.

Jis kalbėjo pirmas pristatydamas Aloyzo tapybą. Kalbėjo labai įdomiai, kaip menotyrininkas. Taip profesionaliai ir įtikinamai, kad neįmanoma nė vieno žodžio išbraukti – pagalvojau ir stengiausi įsiminti. Visiškai netikėti vertinimai, minties rakursai ir palyginimai. Tikras meno ir dailės eruditas, tikras profesionalas.

Po visų kalbų, jau apžiūrint paveikslus, padėkojau Jam už iškilią kalbą. Paprašiau Jo elektroninio pašto adreso, nes buvau pažadėjęs atsiųsti Jo nuotraukas.

Jis pradėjo kalbėti: „Saulius. Mūsų vardai Saulius. Šiauliai – Saulės miestas. Ar žinai, dar iki karo ir vėliau, jei man rašydavo kas laišką, pakakdavo ant voko rašyti tik „Saulius ir Šiauliai“... Tais laikais nebuvo Šiauliuose daugiau jokių Saulių, tik aš vienas. Ir visi tai žinojo, kad šis laiškas skirtas man! Štai šiandien man skambino iš Kauno, iš leidyklos, sako, kad leidžia seriją apie vardus, o mūsų raidė S! Atsiųs man naują knygą apie Sauliaus vardą.“ Labai įsimintinas ir malonus pokalbis. Vėl susitikus K. M. Čiurlionio namuose pasiteiravau, ar patiko tai, ką atsiunčiau. Jis kukliai padėkojo.  

Ir dar. Vis prieš akis išnyra dešimties metų senumo negražus kultūros ministrės, verslininkės ir milijonierės, elgesys su tokio masto menininku – su pačiu S. Sondeckiu. Ši moteris labai negražiai su Juo elgėsi, žemino ir Jo vardą, ir Jo viso gyvenimo pasiekimus. Tuoj po šio incidento Jis išvyko į Rusiją, rodos, į Sankt Peterburgo konservatoriją, nes ta ministrė jam Vilniuje duris užvėrė.

Taip, šiandien tikra netektis – tokios asmenybės praradimas.

Dar kartą išgyvenu šiandien netikėtai sužinotą liūdną žinią, kad mus paliko tikras, didis menininkas.

2016-02-03 15 val.

Dirigentas, orkestrų vadovas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas prof. Saulius Sondeckis mirė 2016 m. vasario 3 d. po sunkios ligos, eidamas 88-uosius metus.
Šeštadienį, vasario 6 d., 9 val. už Amžinatilsį bus aukojamos  šv. Mišios  Šventojo Kazimiero bažnyčioje (Didžioji g. 34, Vilnius), atsisveikinti su Velioniu bus galima nuo 10 val. iki 13 val.
Laidotuvės vyks sostinės Antakalnio kapinėse šeštadienį, vasario 6 d.