Žmogus ne tik braukdamas piršteliu per ekraną tykiai stebi įvykius pasaulyje, bet kartais nesusilaikęs skelia vieną kitą komentarą tikėdamasis būti išgirstas, vildamasis tapti komunikacijos dalimi, laukdamas pritariančiųjų būrio ar norėdamas išlieti gerokai parūgusią tulžį. Giliai įsitikinęs savo žodžių tiesa ir šviesa dažnai perlenkia lazdą nesuvokdamas savo paties kvailumo ir žodžių bjaurasties. Internete netinkamų komentarų – šūsnys ir kalnai. Didelė dalis jų skirta kitataučiams. VšĮ Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) jau penkerius metus stebi mūsų internetinę erdvę, o pernai prokuratūroms pateikė 127 skundus dėl neapykantą kurstančių komentarų. Iš šių skundų 9 užsidirbo Šiaulių ir miesto apylinkių gyventojai. Iš viso prokuratūroms fondas pateikė net 539 skundus ir laimėjo 41 bylą. Du skundai laukia sprendimų Šiaulių ir Kauno apygardų teismuose.
Neapykanta dažniausiai skiriama tautybei
Neapykantos kalba yra reglamentuota Baudžiamajame kodekse. Viešas tyčiojimasis, niekinimas arba kurstymas diskriminuoti žmonių grupę dėl lyties, orientacijos, rasės, tautybės ar kalbos yra baudžiamas.
Pasak Europos žmogaus teisių fondo advokato padėjėjos Evelinos Baliko, po straipsniais, publikuotais internete, būna itin daug komentarų, kurstančių diskriminuoti. Po penkerių metų interneto portalų stebėjimo jau dabar galima pasakyti, kad dažniausiai visgi yra kurstoma dėl tautybės – tai sudaro apie 99 proc. visų pateiktų skundų. „Dažniausiai būtent Europos žmogaus teisių fondo darbuotojai ir savanoriai stebi elektroninę erdvę, o pamatę netinkamus komentarus pateikia skundus prokuratūrai arba policijai“, – sako E. Baliko.
Jeigu tiksliai žinoma, iš kur parašytas komentaras, dažniausiai skundas kreipiamas į to miesto prokuratūrą, jeigu IP adresas nežinomas, nematomas, tada su skundu kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą. Tokiu atveju prokuratūra skundą dėl netinkamo komentaro persiunčia nagrinėti policijos komisariatui.
Nuo ko gi priklauso diskriminuojančių, neapykantą kurstančių, niekinamų komentarų srautas?
Pasak E. Baliko, nuo geopolitinės situacijos ar paaštrėjusios situacijos Lietuvoje. O ir rinkimų metas paaštrina tautinių mažumų, Rusijos agresijos klausimus, taip pat kitos aktualijos žiniasklaidoje. Pavyzdžiui, straipsnis apie nusikaltimą, kuriame nurodoma, kokios tautybės žmogus nusikalto. Žmonės šią informaciją vertina labai neigiamai ir iš karto sieja su tautybe.
Nepaisant informacijos įvairovės per penkerius metus nekintamame taikinyje išlieka keturios tautybės, apie kurias rašomi komentarai – tai lenkai, rusai, žydai ir romai.
Tiesa, 2015 m. pateiktiems 9 skundams, skirtiems šiauliečiams, nuosprendžiai dar nepriimti. Keturi iš netinkamų komentarų buvo apie rusų tautybę, trys – lenkų, o du likę skirti patiems lietuviams.
Prirašysi – gausi per piniginę kaip reikiant
Prokuratūroms Europos žmogaus teisių fondas iš viso yra pateikęs 539 skundus ir laimėjo 41 bylą.
Pergalių skaičius nurodo nelabai džiuginantį faktą.
„Tai patvirtina aplinkybę, kad teisėsaugos institucijos, deja, dažnai atsisako nagrinėti pareiškimus nepaisydamos egzistuojančio teisinio reglamentavimo ir problemos visuomenėje“, – sako E. Baliko.
Bet už bjaurų nusišnekėjimą pavyksta nubausti. Džiugu, kad sumokėjimas už savo žodžius vyksta realybėje (tu dar sumokėsi už savo žodžius!).
„Iš mūsų praktikos galima pasakyti, kad didžiausią baudą už neapykantos kalbą yra gavęs vienas komentatorius, kuriam skirta 3900 litų bauda. Kartais asmenims yra skiriamos kitos bausmės kaip laisvės apribojimas keliems mėnesiams, uždraudžiama naudotis internetu – bausmė priklauso nuo komentarų intensyvumo ir kiekio. Šis asmuo parašė kelis komentarus, kurie besąlygiškai siūlo sunaikinti tam tikrą tautinę mažumą“, – sako E. Baliko.
Pasak jos, visuomenė dar ne visai supranta, kad komentaras, kurstantis tam tikras tautines mažumas naikinti arba diskriminuoti, yra lygiai tokia pati nusikalstama veika. „Tai yra nusikaltimas, kuris nėra įvykdomas fiziškai kaip vagystė“, – sako E. Baliko.
Žinoma, tyčiojamasi ne tik iš tam tikros grupės žmonių, bet ir vieno žmogaus. Pagrindas patyčioms – manymas, kad bet kurią nuomonę reikšti mes turime galią ir tam nėra jokių ribų. Be abejo, yra reglamentavimas, kuris sako, kad saviraiškos laisvė turi ribas. Blogiausia tai, kad viešai pažeminti žmonės dažniausiai nutaria, kad tai nėra tiek rimta ar kad reikia kreiptis į teismą.
Neapykantos kalbos vandenyne žvejoja jaunimas
Neapykantos kalba didelė. Po kiekviena naujiena reiškiasi kas tik nori – kartais šimtai, o kitąkart ir tūkstančiai, o 2010 m įkurtame Europos žmogaus teisių fonde dirba keli darbuotojai ir labai daug savanorių. „Būtent savanoriai ir vienas mūsų teisininkas, kiek įmanoma, skaito komentarus. Be abejo, visų perskaityti neįmanoma. Kai kurie straipsniai lieka neperžiūrėti, todėl mes labai aktyviai skatiname jaunimą, pamačius netinkamą komentarą arba įvykį socialiniame tinkle, mums pranešti. Bet ir pats asmuo gali savarankiškai pranešti prokuratūrai, į mus nebūtina kreiptis“, – sako advokato padėjėja.
Vis dėlto aktyvaus atsakingų institucijų įsitraukimo į žvejybą trūksta.
„Šiuo atveju pastebimos dvi spragos. Tai priklauso nuo miesto. Bet kai kurios prokuratūros, jų atstovai į tai nežiūri pakankamai rimtai. Dažnai skundai atmetami teigiant, kad komentarai yra juoko forma ar pan. Netgi tada, kai yra akivaizdu, jog taip yra kurstoma neapykanta ar kurstoma sunaikinti konkrečią grupę. Daug laiko mūsų teisininkai sugaišta, kai tenka skųsti nepagrįstus ikiteisminių tyrimų nutraukimus“, – sako E. Baliko.
Situaciją apsunkina ir tai, kad neapykantos kalbos stebėjimas visiškai perėjo į nevyriausybinių organizacijų sektorių. „Neturime informacijos, ar teisėsaugos institucijos išvis atlieka būtent savarankišką ikiteisminį tyrimą, – pasigenda atsakingesnio nagrinėjimo advokato padėjėja. – Mes puikiai suprantame, kad valdžios atstovai, šiuo atveju prokuratūra, galėtų prisidėti prie visuomenės švietimo apie patyčias ir diskriminaciją.“
ES nėra vientiso reglamentavimo neapykantos kalbai, bet valstybės pačios sprendžia ar tai pripažinti nusikaltimu, ar ne, ir kokias bausmes taikyti. Tad šiuo atveju teisinė reglamentacija Lietuvoje dėl neapykantos kalbos tikrai tinkama ir gera. Prastai tik su visuomenės sąmoningumu ir pareigūnų reakcija.
Galbūt ir nelabai aišku, kaip nekaltas komentarėlis, kviečiantis naikinti, ilgainiui išnyksiantis interneto erdvėje, gali kažkam pakenkti. Vis dėlto neapykantos kalba veikia tiesiogiai.
„Neapykantos kalba tiesiogiai siejama su diskriminacija. Kai rašome tokius komentarus, tai ir imame tikėti stereotipais. Tad diskriminacija atsiranda kitose srityse. Dirbame aktyviai su diskriminacija darbo rinkoje. Padidėjęs kiekis darbo skelbimų, kuriais ieškoma vien moterų arba tik vyrų, tam tikro amžiaus žmonių, kalbų, tiesiogiai siejasi su neapykantos kalba. Žmonės patiki, kad yra tam tikros grupės arba klasės, arba požymiai, dėl kurių galima nepriimti žmogaus arba jį kitaip vertinti“, – E. Baliko. Neapykantos kalba – taip pat ir sąlyga diskriminacijai ne tik darbe, bet ir mokykloje, paslaugų sektoriuje.

E. Baliko: „Teisėsaugos institucijos, deja, dažnai atsisako nagrinėti pareiškimus nepaisydamos egzistuojančio teisinio reglamentavimo ir problemos visuomenėje.“
Asmeninio archyvo nuotr.



