Nepaisant rugpjūtį taikomų nuolaidų mokyklinėms prekėms, jų įsigijimas neretai vis tiek tampa didele našta, ypač pirmokų, tėvams. Be to, didelė dalis šeimų turi atidžiai skaičiuoti savo finansus ir yra priverstos pirkti ne tai, ko nori, bet ką gali. Tačiau net tie, kurie gali pirkti tai, ko nori, pripažįsta, jog priperka pernelyg brangių daiktų.

Apsiperka jau rugpjūtį
„Mokyklinė uniforma, sportinė apranga, naujas mobilusis telefonas, atnaujintos kanceliarinės prekės, akivaizdu, kainavo nepigiai. Viskas dėl to, kad šiemet sūnus iš progimnazijos perėjo į gimnaziją. Nesinorėjo, kad jis atrodytų kaip prasčiokas, todėl pinigų jam negailėjome“, – pripažįsta mama Audronė.

Panašu, kad šiemet bus ir daugiau išlaidaujančiųjų. Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad 8 iš 10 tėvų į mokyklinių reikmenų paieškas leisis su pilnu arba daliniu prekių sąrašu, o pasirengimo mokyklai biudžetas vienam vaikui dažniausiai sieks nuo 51 iki 100 eurų.

Liepos pabaigoje atlikta apklausa parodė, kad du trečdaliai pirkėjų mokyklinėms prekėms įsigyti renkasi didesnio formato parduotuves, turinčias gausesnį asortimentą. Kaip svarbiausius prioritetus dauguma tyrimo dalyvių pažymėjo kainą, kokybę ir patogumą.

Didžiausia dalis apklausoje dalyvavusių pirkėjų (29 proc.) nurodė, kad apsipirkti mokyklai planuoja rugpjūčio viduryje, rugpjūčio pradžią ir pabaigą mokyklinei mugei rinkosi atitinkamai 23 ir 22 proc. apklaustųjų. Pirkinius į rugsėjį linkęs nukelti tik kas dešimtas pirkėjas.

Svarstydami biudžetą didžiausia pirkėjų dalis įvardijo 51–100 eurų sumą, antras pagal populiarumą atsakymas buvo 101–200 eurų. Ketvirtadalis žmonių atsakė, kad šiemet išsivers su 11–50 eurų suma vienam vaikui.

Įvairūs rašikliai, flomasteriai, pieštukai, dažai, sąsiuviniai, pratybos ir aplankalai yra prekės, kurias tėvai yra dažniausiai pasirengę įtraukti į mokyklinių reikmenų krepšelį. Du trečdaliai tėvų pažymėjo, kad artėjant rugsėjui pasirūpins nauja vaiko avalyne ir apranga – tiek sporto užsiėmimams, tiek laisvalaikiui.

Daugiau negu trečdalis tyrimo dalyvių teigė, kad šiemet ieškos vaikui tinkamos kuprinės. Kaip svarbiausią pasirinkimo kriterijų net 2 iš 3 tėvų įvardijo ergonomiką – t. y. ar kuprinės dydis ir svoris atitinka vaiko ūgį, ar ji yra patogi nugarai ir pečiams, ar yra orui laidi bei kietinta kuprinės nugara su tinkleliu ir t. t.

Atsakydami, kas padeda susidaryti mokyklai reikalingų prekių sąrašą, tėvai dažnai minėjo mokytojų rekomendacijas ir asmeninę patirtį. Dalis teigė, kad leidžia vaikui pačiam nuspręsti, ko reikės prieš mokslo metus.

Sudaro pirkinių sąrašą
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad tie kurie pradeda ruoštis iš anksto, t. y. peržiūri turimus rūbus ir kanceliarines prekes, jas atnaujina, susidaro trūkstamų prekių sąrašą, finansiškai dažniausiai laimi – jie tiesiog nenusiperka nereikalingų, perteklinių prekių. Kita svarbi pasiruošimo dalis – periodiškai atidėti sumą pinigų, jei žinote, kad pasiruošimas bus brangus, pvz. teks išleisti vaiką į pirmąją klasę.

Taip pat dar prieš prasidedant mokslo metams svarbu pasižiūrėti, ar neišaugta mokyklai reikalinga apranga – uniforma, jei tokia reikalinga, bei sportinė apranga. Net jei apranga išaugta, nereikėtų skubėti įsigyti naujos: galbūt tvarkinga ir tinkama vyresnių vaikų apranga ar kaimynių, draugių vaikų, besimokančių aukštesnėse klasėse, rūbai (uniforma).

Su mažesniais vaikais šeimos finansų ekspertė pataria apsipirkti keliauti kartu – tai puiki proga finansinei vaikų edukacijai. Paaiškinkite atžaloms, kas ir kodėl lemia vienokį ar kitokį pasirinkimą. Esant galimybei leiskite išsirinkti patiems, tačiau nustatykite limitą, kurį numatėte išleisti tam tikroms prekėms. Tai puiki galimybė ir pakalbėti apie skirtumus tarp poreikių  ir norų.

„Viskas priklauso nuo vaiko amžiaus ir reikiamų priemonių kiekio. Paaugliams pakanka skirti pinigų sumą (bet nepamiršti aptarti, ką už juos galima ir verta įsigyti, bei sutikrinti, kur buvo išleisti šiam tikslui skirtui pinigai), o su mažesniais teks ir kartu sąrašus susidaryti, suvaldyti lūkesčius, vykti kartu į parduotuves. Pasirengimas mokyklai – ypač mažiesiemsyra svarbus įvykis, neretai žymintis ir svarbų etapą jų gyvenime, tad jiems svarbu ir smagu dalyvauti pasirengime“, – sako J. Cvilikienė.

Tikisi išvengti kaprizų
Tiesa, apsiperkant kartu neretai vaikui norisi įsigyti kažkokį naujesnį daiktą, tačiau tėvų biudžete tai retai būna numatytos prekės. Tokiu atveju, jeigu vis dėlto nepavyksta susitarti atsisakyti kai kurių daiktų, pašnekovė pataria paskatinti vaikus naudoti savo santaupas – tai tikrai turės įtakos jų sprendimui.

„Vienas geriausių man pasitvirtinusių būdų yra šis: mes sutariame, ko tikrai reikia mokyklai, tai ir įsigyjame.

Nepamirštu vaikams priminti ir apie išteklių ribotumą, apie tai, kad kiekvienam naujam pieštukui ar sąsiuviniui pagaminti reikalingi medžiai, o naujam rūbui – medvilnė bei vanduo, tad be reikalo pirkti naujų dalykų tikrai neverta. Na, o jei vis tiek yra papildomų norų ir pageidavimų – vaikas gali juos įgyvendinti už savo pinigus. Tačiau neretai norų gerokai sumažėja, kai juos tenka pildyti už savo ilgai taupytas lėšas“, – teigia J. Cvilikienė.

Žinoma, yra ir tokių dalykų, kuriems taupyti neverta. „Kalbant apie vaikus – investuoti į labai brangias kanceliarines priemones, sporto rūbus tikrai neverta, nes jie greitai išaugami ar pametami. Tačiau visi tėvai turbūt sutiks, kad gera sportinė avalynė ar teisingą laikyseną skatinanti kuprinė, kokybiškas maitinimas – jau nėra tos vietos, kur verta taupyti, nes tai jau susiję su vaiko sveikata“, – akcentuoja ekonomistė.

Šeimoje svarbu aptarti ir tai, kaip pasikeis per mokslo metus vaikui skiriamų pinigų suma ir kaip ji bus paskirstyta. Ar vaikui bus duodami dienpinigiai (skirti maistui ir kitoms būtinoms reikmėms) ir kišenpinigiai (skirti leisti savarankiškai) savaitei? O gal jam kasdien bus suteikiama tam tikra suma? O galbūt kišenpinigiai nebebus skiriami kaip praėjusiais metais dėl pasunkėjusios šeimos finansinės padėties? Bet kokiu atveju visus šiuos klausimus aptarkite atvirai ir viską paaiškinkite savo atžalai.

Banko tyrimai atkleidžia, kad paprastai mažiausiems pradinukams per mėnesį tėvai duoda nuo 5 iki 10 eurų per mėnesį, o vyresniems–  jau ir iki 10 eurų per savaitę kišenpinigių.

„Svarbu atskirti, kam skirti pinigai ir jų nemaišyti. Jei jie skirti susimokėti už maistą ar transportą, labai konkrečiai taip ir įvardyti, ir stebėti, ar tikrai panaudojami pagal paskirtą. Tačiau jei tai papildomos laisvos lėšos, patartina leisti vaikams patiems savarankiškai planuotis išlaidas, tačiau pagelbėti mokytis elgtis su pinigais išmintingai“, – sako J. Cvilikienė.

Pasistengę – sutaupo
Paskaičiavome, kad šiemet pigiausias mokinio krepšelis kainuoja apie 33 eurus. Tiesai, jis šiek tiek brangesnis nei praėjusiais metais.

Sąsiuvinių pakuotė (10 vnt.) kainuoja 1 eurą 16 centų. Piešimo sąsiuvinis (A4 formato) 1 vnt. – 0,79 euro. Aplankalai vadovėliams (10 vnt.) – 1 eurą 29 centus. Aplankalai sąsiuviniams (10 vnt.) – 0,42 euro. Dėklas piešiniams – 0,35 euro. Paprasti pieštukai (2 vnt.) – 0,29 euro. Spalvoti pieštukai (12 spalvų) – 0,98 euro.  Flomasteriai (12 spalvų) – 0,99 euro. Dėklas sąsiuviniams (1 vnt.) – 1 eurą 99 centus. Pieštukiniai klijai (1 vnt.) – 0,19 euro. Trintukas – 0,15 euro. Drožtukas – 0,12 euro. Liniuotė – 0,26 euro. Žirklės – 0,49 euro. Skriestuvas  – 1 eurą 49 centus. Natų sąsiuvinis – 0,29 euro. Spalvotas popierius (vienpusis, 16 lapų) – 0,69 euro. Baltas kartonas – 0,75 euro. Spalvotas kartonas (8 lapai) 1 vnt. – 0,68 euro. Rašalo kapsulės (12 vnt.) – 0,38 euro. Vaškinės kreidelės (12 spalvų) – 0,59 euro. Akvareliniai dažai (12 spalvų) – 0,99 euro. Guašas (6 spalvos) – 1 eurą 79  centus. Teptukai (2 vnt.) – 0,79 euro. PVA klijai (2 vnt.) – 0,29 euro. Plunksnakotis su 4 kapsulėmis – 0,99 euro. Plastilinas (8 spalvos) – 0,99 euro. Kuprinė – 10 eurų 99 centus. Penalas – 0,99 euro. Indelis vandeniui – 0,49 euro. 30 prekių krepšelio suma: beveik 33 eurai.